Nuostabusis naktinis drugys

ŠILTĄ gražų vakarą į prabangų restoraną įskrido naktinis drugys. Sukdamas ratus jis nuplasnojo link stalo, prie kurio valgė dama. Kaip paklaikusi ji bloškė drugį šalin tarsi kokį ligas nešantį uodą! Šis nuskrido prie kito stalo ir pagaliau nutūpė vienam vyrui ant atlapo. Tas vyras su žmona reagavo visiškai kitaip. Jie pasidžiaugė drugiu ir pagalvojo, koks gražus ir nekaltas šis trapus vabzdelis.

„Naktiniai drugiai yra visai nekenksmingi padarai, — aiškina vienas iš Konektikuto drugių globos asociacijos įkūrėjų Džonas Himelmanas. — Jie neturi kuo kąsti, o kai kurie suaugę individai, pavyzdžiui, gerai žinoma saturnija luna, netgi nesimaitina. Jie neperneša pasiutligės ar kitų ligų, negelia... Dauguma žmonių netgi nežino, kad spalvingi drugeliai yra dieną skraidantys naktiniai drugiai.“

Visi žavisi dieniniais drugiais, bet mažai kas sustoja pasigėrėti naktinių drugių grožiu bei įvairove. ‛Grožiu?’ — galbūt suabejosi. Kai kurie naktinį drugį laiko tik žemesniu dieninio giminaičiu, tačiau pagal klasifikaciją abu priskiriami vienam būriui — drugiams (arba Lepidoptera, kas reiškia „žvynuotas sparnas“). Šių  žavių padarėlių įvairovė tiesiog stulbina. Leidinyje The Encyclopedia of Insects rašoma, jog yra nuo 150000 iki 200000 drugių rūšių. Tačiau iš jų dieniniai sudaro tik 10 procentų — visi kiti yra naktiniai!

Šiuos drugius aš prisimindavau gal tik tuomet, kai į žieminius drabužius dėdavau tabletes nuo kandžių. Nežinojau, kad suaugę drugiai audeklo neėda — juo minta tik jų vikšrai. *

Kas pakeitė mano požiūrį į naktinius drugius? Ne taip seniai mudu su vyru aplankėme savo draugus Bobą ir Rondą. Bobas šiuos vabzdžius puikiai pažįsta. Jis parodė man dėžutę, kurioje buvo, kaip iš pradžių maniau, gražus dieninis drugys. Bobas paaiškino, kad tai cekropija (Hyalophora cecropia), vienas didžiausių Šiaurės Amerikos naktinių drugių. Jo išskleistų sparnų plotis siekia iki 15 centimetrų, o gyvenimo ciklas trunka metus. Kaip nustebau išgirdusi,  kad suaugusi cekropija gyvena vos 7—14 dienų! Atidus šio žavaus vabzdžio tyrinėjimas visiškai pakeitė mano požiūrį į naktinius drugius.

Bobas parodė pirštu keletą mažų dėmelių savo dėžutės dugne. „Šios dėmelės — tai kiaušinėliai, — paaiškino jis, — ir aš tikiuosi išauginti iš jų suaugusius vabzdžius.“ Išauginti drugį? Ta mintis mane labai sudomino. Tačiau pasirodė, kad įgyvendinti šį planą ne taip paprasta. Dvi savaites Bobas laukė iš kiaušinėlių išsiritant vikšrelių, bet veltui. Tada jis nusprendė apipurkšti kiaušinėlius vandeniu. Po savaitės 26 iš 29 kiaušinėlių prasikalė per vieną dieną. Gležnus vikšrus, kurių kiekvienas buvo maždaug uodo dydžio, Bobas sudėjo į gilų apvalų indą, kad neišropotų.

Pirmasis pasaulį išvydusių vikšrų maistas buvo jų pačių kiaušinėlių lukštai. Paskui Bobui teko sunki užduotis parūpinti vikšrams kitokio maisto. Patyrinėjęs jis mėgino maitinti juos klevo lapais. Vikšrai šliaužiojo ant lapų, bet jų neėdė. Tačiau kai Bobas įmetė vyšnių ir beržų lapų, jie juos noriai graužė.

Suaugusius vikšrus Bobas perkėlė į tinkleliu dengtą terariumą, kuriame buvo pakankamai drėgmės ir jiems, ir lapams. Terariumas kaip tik buvo tinkamas vikšrams laikyti, nes vos išmokę ropoti jie panoro keliauti.

Išmaitinti 26 suaugusius vikšrus pasirodė ne taip lengva kaip tikėtasi. Bobas prikraudavo terariumą lapų, o vikšrai viską surydavo per dvi dienas. Bobui reikėjo pagalbos. Augančiai šeimynai prižiūrėti ir maitinti jis pasitelkė savo seserį bei du paauglius — berniuką ir mergaitę.

Sočiai maitintis vikšrui būtina ne tik dėl to, kad augtų, bet ir kad nepristigtų atsargų suaugęs. Juk suaugusi cekropija neturi veikiančių burnos organų ir visiškai nesimaitina! Jos gyvybingumas per trumpą suaugusio vabzdžio gyvenimą priklauso nuo energijos, sukauptos vikšro stadijoje.

Nauja oda

Augdamas vikšras kelis kartus neriasi. Vikšro gyvenimo tarpsniai tarp nėrimųsi vadinami augimo stadijomis.

Cekropijos vikšro oda neauga, todėl kai vikšras pasidaro toks didelis, kad oda pernelyg išsitempia, ateina laikas nertis. Bobas  žinodavo, kada maždaug tai turėtų prasidėti, nes vikšrai nustodavo ėdę. Išleidę šilko siūlus ir prie jų prisitvirtinę, vikšrai keletą dienų tūnodavo sustingę, kol formuodavosi nauja oda. Susidarius naujai odai, jie tiesiog išlįsdavo iš senosios, palikdami ją prilipusią prie siūlų. Matydama vikšrus paskutinėje augimo stadijoje, stebėjausi, kokie dideli jie užaugo. Jų ilgis siekė 12 centimetrų, o skersmuo buvo didesnis nei mano smiliaus.

Sukamas kokonas

Po paskutinio nėrimosi visi vikšrai susiverpė kokonus — apsidengė mase pilkų siūlų ir prisitvirtino prie šakelių. Cekropijos suka dvejopus kokonus. Vienas yra platus, laisvai supintas, maišo formos, apvalia apačia ir smailia viršūne. Kitas — mažesnis ir tankesnis, pailgas, smailia viršūne ir apačia. Abejuose būna tankiai suvytas vidinis kokonas. Cekropijos kokonai paprastai yra rausvai rudi, rudi, pilkšvai žali arba pilki. Palyginti su kitų Šiaurės Amerikos drugių, cekropijos kokonai yra milžiniški — iki 10 centimetrų ilgio ir 5—6 centimetrų pločio. Šie nuostabūs dariniai gali apsaugoti viduje tūnantį gyventoją net nuo 34° C šalčio.

Kai vikšrai įsitaisė kokonuose, nebeliko nieko kito kaip tik kantriai laukti. Lįsti lauk jie ėmė kitą pavasarį, praėjus maždaug metams po to, kai Bobas įsigijo suaugusį drugį. Šakeles su prikibusiais kokonais Bobas susmaigstė stačias į putplasčio gabalą. Netrukus visos cekropijos, išskyrus vieną, ėmė lįsti iš kokonų. Taip kantrybė ir didelės pastangos buvo atlygintos.

Vertingesni negu manome

Savo akimis stebėjusi nuostabų cekropijos gyvenimo ciklą, buvau paskatinta labiau kreipti dėmesį į skraidančius apie žibintus ir tupinčius ant pastatų drugius. Tai buvo dingstis ieškoti daugiau informacijos apie šiuos žavius padarėlius. Pavyzdžiui, aš sužinojau, kad naktiniai bei dieniniai drugiai yra įspūdingi skraidūnai ir kai kurie nukeliauja gana toli. Smulkutis drugys rombais marginta nugarėle (Plutella maculipennis), kurio išskleistų sparnų plotis vos 2,5 centimetro, nuolat skraidžiodamas tarp žemyno ir Britanijos turi perkirsti audringą Šiaurės jūrą. O drugys sfinksas plevena virš gėlių kaip kolibris.

Kartą po cekropijos gyvenimo ciklo stebėjimų pamačiau šį vabzdį tupintį ant apšviesto krūmo. Žinojau, jog drugio sparnų žvyneliai labai trapūs, ir dėl to negalima imti jo už sparnelių. Tačiau jei ištiesite ranką priešais jį, jis gali nutūpti ant jūsų piršto. Aš pamėginau ir šis žavus vabzdys maloniai nusileido ant mano viduriniojo piršto. Paskui jis nuskrido virš medžių viršūnių. Jam plasnojant mąsčiau, koks jis panašus į dieninį drugį. Kai kitą kartą tarsitės matą dieninį drugį, apžiūrėkite jį atidžiau. Tai iš tikrųjų gali būti nuostabus nekaltas naktinis drugelis. (Atsiųsta.)

[Išnaša]

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

1. Cekropija

2. Saturnija Antheraea polyphemus

3. Naktinis drugys Chysiridia Ripheus

4. Atlasinė saturnija

[Šaltinių nuorodos]

Natural Selection©-Bill Welch

A. Kerstitch

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Cekropijos gyvenimo ciklas:

1. Kiaušinėliai

2. Vikšras

3. Suaugęs drugys

[Šaltinio nuoroda]

Natural Selection©-Bill Welch