Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Teroro grėsmė virš mūsų galvų

Teroro grėsmė virš mūsų galvų

Teroro grėsmė virš mūsų galvų

DEVINTOJO dešimtmečio pabaigoje atrodė, jog teroro išpuolių retėja. Tačiau atsirado, taip sakant, nauja teroristų karta. Šiuolaikiniai teroristai — tai ekstremistai, kurie per prekybą narkotikais, privatų verslą, labdaros įstaigas, asmeniniu turtu bei gaudami vietinę finansinę paramą yra susikūrę savo pačių finansuojamą sistemą. Ir tai tokie pat žiaurūs nusikaltėliai, kaip anksčiau.

Pastaraisiais metais beprasmių teroro veiksmų pastebimai padaugėjo. Nuo sprogmens, padėto Pasaulio prekybos centre Niujorke, žuvo 6, sužeista apie 1000 žmonių. Vienos sektos nariams Tokijo metro paleidus nervus paralyžiuojančias zarino dujas žuvo 12 ir nukentėjo per 5000 žmonių. Sunkvežimyje teroristo padėta bomba susprogdino Oklahoma Sičio federalinį pastatą; žuvo 168 ir sužeista šimtai žmonių. Kaip matome schemoje 4 ir 5 puslapiuose, įvairūs teroro aktai nesiliauja.

Atrodo, jog teroristai vis labiau demonstruoja savo įžūlumą. Nuteistas piktadarys, 1995-aisiais susprogdinęs Oklahoma Sičio federalinį pastatą, pasakė, jog nužudyti kuo daugiau žmonių norėjo dėl to, kad atkreiptų į save dėmesį, kurio taip troško. Vadeiva gaujos, 1993-iaisiais sukėlusios sprogimą Pasaulio prekybos centre Niujorke, norėjo, kad vienas pastatas rėžtųsi į kitą ir žūtų visi juose esantys žmonės.

Be to, teroristai dabar griebiasi kitokių ginklų. Teroro aktų tyrėjas Luisas R. Mizelis jaun. pasakė: „Gyvename neįsivaizduojamo siautėjimo ir apokaliptinio — branduolinio, cheminio bei biologinio — arsenalo amžiuje.“ Ekstremistai, norėdami padaryti didesnį įspūdį, imasi pavojingesnių pagal esamas technologijas prieinamų ginklų.

Kompiuterinės atakos

Kibernetinis terorizmas — tai nusikaltimai, vykdomi pasitelkus šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, kompiuterius. Vienas iš įrankių yra kompiuterių virusas, kuris sunaikina informaciją arba sugadina programas. Kitas įrankis — „loginės bombos“, kurios kompiuterius išveda iš rikiuotės versdamos juos daryti tai, ko negali. Kadangi ekonomika bei valstybių saugumas tampa vis labiau priklausomi nuo kompiuterinių tinklų, daug kas jaučia, kad tokie teroristiniai veiksmai kelia visuomenei vis didesnę grėsmę. Nors dauguma karinių pajėgų grupių galėtų palaikyti ryšius net branduolinio karo metu, elektros energijos tiekimas, transportas bei finansų rinka — svarbūs paprastiems piliečiams — apsaugoti kur kas mažiau.

Dar visai neseniai teroristui, norinčiam pakenkti elektros tinklams ir nutraukti energijos tiekimą, tarkim, Berlyne, būtų reikėję susirasti darbą energetikos srityje. Tačiau dabar kai kas teigia, jog įgudęs kompiuterių piratas gali užtemdyti miestą patogiai sėdėdamas savo namuose kur nors nuošaliame kaime kitoje Žemės rutulio pusėje.

Neseniai vienas kompiuterių piratas, gyvenantis Švedijoje, įsibrovė į Floridos valstijos kompiuterių tinklus ir valandai laiko išvedė iš rikiuotės avarinės tarnybos sistemas: žmonės negalėjo išsikviesti policijos, ugniagesių bei greitosios pagalbos.

„Iš tikrųjų mes sukūrėme pasaulinį kaimą be policijos“, — pasakė Dž. Frenkas Čilufas, dirbantis Strategijos ir tarptautinių tyrinėjimų centre bei vadovaujantis „kibernetinio karo“ tyrėjų grupei. Robertas Kupermanas, minėto centro vyresnysis konsultantas, 1997-aisiais tvirtino, jog jei teroristai pasitelktų naujausias technologijas, „jų sustabdyti nebūtų pajėgi jokia šiuo metu egzistuojanti vyriausybės institucija“.

Kai kurie analitikai įsitikinę, kad kompiuterių teroristai turi technologijas, pranokstančias bet kokias saugumo pajėgų naudojamas apsaugos priemones. „Priešininkas, sugebantis įvesti tam tikrą virusą arba pasinaudoti tam tikru terminalu, gali padaryti labai daug žalos“, — pasakė JAV Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Džordžas Tenetas.

Cheminis bei bakteriologinis teroras

Ne mažiau nerimo kelia ir cheminių bei bakteriologinių ginklų panaudojimas. 1995-ųjų pradžioje pasaulį sukrėtė žinia apie teroristinį išpuolį Tokijo metro, kur buvo paleistos nuodingos dujos. Dėl to incidento buvo apkaltinta viena apokaliptinė sekta.

„Terorizmo pobūdis pasikeitė, — sako Bredas Robertsas iš Gynybos tyrimų instituto. — Paprastai teroristai keldavo politinius reikalavimus. Tačiau dabar kai kurios grupuotės tvirtina, jog pagrindinis jų tikslas yra masinės žudynės. Todėl jas ir traukia biologiniai ginklai.“ Ar sunku tokių ginklų įsigyti? Žurnale Scientific American rašoma: „Kas nors, turėdamas įrangą, ne ką sudėtingesnę už tą, kurioje fermentuojasi alus, baltyminių kultūrų, dujokaukę ir polietileninius viršutinius drabužius, be didelės rizikos gali priauginti begales bakterijų.“ Paskleisti užveistas bakterijas gana nesunku. Kol aukos sužinos, kad buvo panaudotas ginklas, praeis diena kita. O tuomet jau gali būti per vėlu.

Manoma, jog biologiniu ginklu veikiausiai būtų pasirinktas juodligės užkratas. Liga buvo taip pavadinta dėl juodų šašų, kurie paprastai užsideda ant išopėjusios odos žmonėms, turėjusiems sąlytį su juodlige užsikrėtusiais naminiais gyvuliais. Specialistams, ieškantiems būdų kovoti su šia liga, ypač didelį susirūpinimą kelia plaučių infekcija, kurią sukelia įkvėptos juodligės sporos. Dauguma žmonių nuo juodligės miršta.

Kodėl juodligės užkratas yra toks veiksmingas biologinis ginklas? Bakterijas lengva užveisti ir jos yra labai atsparios. Kol nukentėjęs žmogus pajunta pirmuosius simptomus — gripą primenantį negalavimą bei nuovargį — praeina keletas dienų. Tada jis ima kosėti ir pajunta nedidelį sunkumą krūtinėje. Paskui užeina smarkus dusulys, ištinka šokas ir per kelias valandas žmogus miršta.

Ar teroristai turi ir branduolinį ginklą?

Suirus Tarybų Sąjungai, kai kuriems kilo klausimas, ar tik branduolinis ginklas slapta nepateko į juodąją rinką. Tačiau dauguma specialistų netiki, kad taip kada nors galėtų atsitikti. Anksčiau cituotas Robertas Kupermanas teigia, jog „nėra įrodymų, kad kokia nors teroristų grupuotė bandytų įsigyti branduolinių medžiagų“.

Didesnį susirūpinimą kelia nebylus, tačiau mirtinas branduolinės bombos analogas — radioaktyviosios medžiagos. Jos nesprogsta, nieko negriauna ir nedegina, bet skleidžia radiaciją, kuri ardo organizmo ląsteles. Ypač pažeidžiamos kaulų čiulpų ląstelės. Joms žūstant atsiranda daugybė kitų sutrikimų, pavyzdžiui, prasideda kraujavimas, nusilpsta imuninė sistema. Kitaip nei cheminiai ginklai, kurie gavę deguonies bei drėgmės tampa nebeveiksmingi, radioaktyviosios medžiagos gali žaloti metų metus.

Atsitikimas Gojanijos mieste, esančiame centrinės Brazilijos pietuose, pailiustruoja, kokia pavojinga yra radiacija. 1987-aisiais vienas žmogus nieko bloga neįtardamas atidarė prie kažkokios išmestos medicininio aparato dalies pritvirtintą švininę dėžutę. Joje buvo cezio-137. Sužavėtas melsvo akmens švytėjimo, žmogus parodė savo radinį draugams. Tą savaitę į vietos kliniką kreipėsi pirmieji du nukentėję asmenys. Tūkstančius reikėjo patikrinti dėl galimos žalos. Susirgo apie šimtas gyventojų. Penkiasdešimčiai teko gultis į ligoninę, o keturi mirė. Mintis apie tai, kas galėtų atsitikti, jei cezis būtų išbarstytas sąmoningai, kovotojams su teroru kelia siaubą.

Problemos mastas

Labiausiai į teroristų veiksmus atkreipiamas dėmesys tada, kai žūsta žmonės. Tačiau yra ir kitų padarinių. Terorizmas sužlugdo arba užvilkina taikos procesus neramiose planetos vietose. Jis išprovokuoja arba prailgina konfliktus bei paspartina smurtinių veiksmų ciklą.

Be to, terorizmas daro poveikį šalių ekonomikai. Kovai su juo vyriausybės verčiamos eikvoti daugybę laiko bei skirti milžiniškas lėšas. Pavyzdžiui, 2000-aisiais vien tik Jungtinės Valstijos kovai su terorizmu skyrė daugiau kaip dešimt milijardų dolerių.

Pastebime tai ar ne, terorizmas veikia mus visus. Jis turi įtakos, kur ir kaip mes keliaujame. Jis verčia viso pasaulio šalis skirti didžiules sumas žymiems visuomenės veikėjams, svarbiausiems objektams bei piliečiams apsaugoti.

Todėl kyla klausimas, ar terorizmas kada nors liausis. Apie tai kalbėsime kitame straipsnyje.

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Teroristai, kovojantys už gamtosaugą

Kaip pranešama laikraštyje Oregonian, naujoviškas terorizmas reiškiasi „padeginėjimais, bombardavimais bei diversijomis, kurių tikslas yra kovoti už aplinkos bei jos gyvūnijos apsaugą“. Tokia ardomoji veikla vadinama ekoterorizmu. Nuo 1980-ųjų Jungtinių Valstijų vakaruose buvo įvykdyta bent šimtas didesnių tokio pobūdžio išpuolių, padariusių 42,8 milijono dolerių žalą. Šiais nusikaltimais dažniausiai protestuojama prieš miškų ruošą, neliestos gamtos plotų pritaikymą pramogoms arba gyvūnų žudymą dėl kailio, mėsos ar jų panaudojimą moksliniams tyrimams.

Tokie veiksmai laikomi teroristiniais, nes atskirų asmenų bei institucijų elgseną arba valstybės politiką bandoma pakeisti smurtu. Ekoteroristus sugauti nelengva, nes jie pasirenka nuošalius taikinius, veikia dažniausiai naktį ir palieka apdegusius griuvėsius, kuriuose sunku rasti įkalčių. Iki šiol jų nusikaltimai paprastai būdavo smulkūs ir nepatraukdavo didelio dėmesio. Tačiau pastaraisiais metais pasirenkami vis stambesni taikiniai. „Tie žmonės trokšta, kad būtų atkreiptas dėmesys į jų tikslus kuriuo nors atžvilgiu pakeisti esamą padėtį“, — pasakė buvęs JAV miškų tarnybos specialusis atstovas Džeimsas N. Demitijas. — Nesulaukę, jų manymu, pakankamo dėmesio, tie žmonės bando daryti dar ką nors.“

[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

Terorizmas ir žiniasklaida

„Tų, kurie terorizuoja nekaltus žmones politiniais motyvais arba paprasčiausiai norėdami sukelti sąmyšį, pagrindinis tikslas bei ginklas yra viešumas, — sako Teris Andersonas, žurnalistas, beveik septynerius metus praleidęs teroristų nelaisvėje Libane. — Vien pranešimas apie politinį pagrobimą, nužudymą arba negailestingą subombardavimą jau yra pirmoji teroristų pergalė. Jei pasaulis į tokius piktavališkus veiksmus neatkreiptų dėmesio, jie netektų prasmės.“

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

1. Savižudiško sprogdinimo Jeruzalėje padariniai (Izraelis)

2. Etniniai teroristai susprogdino banką Kolombe (Šri Lanka)

3. Nairobyje (Kenija) sprogo automobilyje padėta bomba

4. Nukentėjusiųjų nuo bombos sprogimo Maskvoje šeima

[Šaltinių nuorodos]

Heidi Levine/Sipa Press

A. Lokuhapuarachchi/Sipa Press

AP Photo/Sayyid Azim

Izvestia/Sipa Press