Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Stresas

„Beveik pusė kanadiečių skundžiasi išgyveną didelį stresą, stengdamiesi suderinti darbą ir šeimos gyvenimą, — pranešama laikraštyje Vancouver Sun. — Tai dvigubai daugiau, nei buvo prieš dešimt metų.“ Kodėl toks pagausėjimas? Kanados konferencijų valdybos paskelbta apžvalga parodė, kad padidėjo procentas dirbančiųjų, kurie yra ir savo šeimų globėjai. Dauguma jų susilaukė vaikų gan vėlai, todėl dabar jiems tuo pat metu „tenka rūpintis ir vaikais, ir tėvais“. Beveik 84 procentai apklaustųjų patenkinti savo darbu. Tačiau, pagal pranešimą, norėdami suderinti namų pareigas ir darbą, „dauguma aukoja savo asmeninį laiką, net miego valandas“. Valdyba pažymi: „Dėl to patiriamas stresas ir nukenčia sveikata.“

Mokyti pagarbos

„Šiuolaikiniai tėvai beveik nereikalauja iš vaikų pagarbos, o tai žemina pačių vaikų savigarbą“, — pranešama laikraštyje The Toronto Star. „Žinodami, ką gali daryti, o kas neleistina, vaikai supranta, ko tikėtis, ir jaučiasi saugesni; tai padeda jiems ugdytis savigarbą, — pažymi etikos specialistas Ronaldas Morišas. — Būtent tie vaikai, kurie nežino, kaip elgtis, ir nejaučia atsakomybės, yra nesaugūs ir neturi pasitikėjimo.“ Jis tęsia: „Man tenka matyti šešiamečių, kurie patys nusprendžia, kada jiems eiti miegoti. Tenka matyti ir trimečių, kurių mamos mėgina įkalbėti juos nesielgti blogai, aiškindamos, kaip jas tai liūdina.“ Vaikams šeimoje reikia mokytis paklusti. Mintis, jog jie savaime, augdami, darysis savarankiškesni, yra neteisinga, — sako Morišas. „Mes tikimės, jog vaikai kasmet vis pasisems akademinių žinių. Tad kodėl mes nepasirūpiname, kad jie kasmet vis geriau elgtųsi? — klausia jis. — Jeigu jūs nenorite pasistengti įpratinti vaiką sutvarkyti savo žaislus, nesitikėkite, jog būdamas paauglys jis ims paisyti jūsų nurodymo grįžti namo nustatytu laiku.“

Muzika pietaujantiems kiemo gyventojams

Kaip pranešama žurnale New Scientist, Kanados mokslininkai nustatė, kad naminių gyvūnų jaunikliai geriau maitinasi klausydamiesi tam tikro įrašo. „Mes įrašėme vištos kudakavimą šiai kviečiant savo viščiukus lesti“, — sako Luisas Beitas iš Princo Edvardo salų universiteto. Paleidus įrašą šalia lesinimo vietos, viščiukai sotinasi net tada, kai šalia nėra mamos. Tačiau įrašas turi būti atitinkamas. Beitas pastebėjo: „Kai paleidome jiems vištos kudakavimą, įrašytą viščiukams ritantis iš kiaušinio, kuris mano ausiai skamba visai taip pat kaip kvietimas lesti, viščiukai nereaguoja.“ Mokslininkų tikslas yra pagreitinti naminių gyvūnų augimą. Pirmųjų eksperimentų metu viščiukai pirmąsias tris savaites augo net 20-čia procentų greičiau nei paprastai. Panašūs eksperimentai atliekami su kalakučiukais bei paršeliais — jie irgi skatinami dažniau sotintis.

„Išrašytas“ pavojus

„Pernai Vokietijoje nuo vaistų mirė daugiau žmonių, negu žuvo automobilių avarijose,“ — rašoma laikraštyje Stuttgarter Nachrichten. Pranešama, kad 1998 metais nuo netinkamai parinktų vaistų mirė apie 25000 žmonių. Tai netgi tris kartus daugiau negu žuvusiųjų avarijose per tą patį laikotarpį. Sakoma, jog savigyda būtų tik antroje vietoje. Atrodo, pagrindinė problema yra informacijos stoka ir tai, kad gydytojai mažai mokomi apie vaistus bei jų poveikį. Farmakologas Ingolfas Kaskorbis sako, jog, vieno paskaičiavimo duomenimis, „kasmet Vokietijoje 10000 žmonių miršta ir 250000 kenčia dėl pašalinio vaistų poveikio, nors to būtų įmanoma išvengti, jeigu būtų gerai pritaikomi mokslinių tyrimų duomenys ir teikiamas geras apmokymas“, — teigiama pranešime.

Panašiai ir Prancūzijos žurnale Sciences et avenir pateikti vieno šalyje atlikto tyrinėjimo duomenys byloja, kad iš 150000 receptų, išrašytų septyniasdešimtmečiams ir vyresniems, 10700 buvo arba netinkami, arba išvis nenaudingi. Vieneri iš penkiasdešimties vaistų buvo pavojingi, nes galėjo reaguoti su kitais paskirtais vaistais arba kėlė kitokią riziką. To tyrimo duomenimis, dėl neigiamo vaistų poveikio pagyvenę žmonės Prancūzijos ligoninėse kasmet praleidžia iš viso milijoną dienų.