„Su Sofija * santuokoje buvome išgyvenę 39 metus, kai po ilgos ir sunkios ligos ji mirė. Mane labai palaikė draugai, pats irgi stengiausi būti užimtas įvairia veikla, bet ištisus metus jaučiau begalinį skausmą. Sunkiai sekėsi suvaldyti nuolat kintančias emocijas. Net dabar, praėjus beveik trejiems metams po jos mirties, kartais staiga užeina neapsakomas liūdesys“ (Kostas).

Gal esate netekęs artimo žmogaus? Jei taip, galbūt jaučiatės panašiai kaip Kostas. Iš tiesų sutuoktinio, giminaičio ar brangaus draugo netektis kaip niekas kitas sukelia didžiulę nervinę įtampą ir širdgėlą. Tą pripažįsta ir specialistai, tyrinėjantys sielvartavimo procesus. Žurnale The American Journal of Psychiatry rašoma, kad „mirus artimajam žmonės aiškiai suvokia praradę jį visam laikui ir patiria nepaprastai didelę kančią“. Apimtas nepakeliamo sielvarto gedintysis gali mąstyti: „Kiek ilgai taip jausiuosi? Ar kada nors dar būsiu laimingas? Kas suteiktų palengvėjimą?“

Apie tai ir bus kalbama šiame Atsibuskite! numeryje. Kitame straipsnyje aptarsime, ko galite tikėtis, jei neseniai patyrėte netektį. Tolesniuose straipsniuose bus pateikta patarimų, kaip širdgėlą galite bent kiek sumažinti.

Nuoširdžiai tikimės, kad tai, ką perskaitysite, jus paguos ir padės atlaikyti praradimo skausmą.