1. Prabyla mūsų lūpos tuo,

Ko pertekus širdis.

Gal Dievo Žodžio paklausys?

Gal akys kam nušvis?

Kaip gera žmogų palydėt,

Artyn prie Dievo vest,

Prabilt tiesos žodžiu į širdį,

Padėti jį suprast!

2. Kitus jei Žodžio mokome,

Privalom pasiruošt.

Nedelsiam Dievo mokymą

Gerais darbais papuošt.

Ir nepaliaujam gilintis

Į Viešpaties žodžius,

Kad iš gausaus širdies lobyno

Iškeltume lobius.

3. Išmanymo, kaip mokyti,

Mums duoda Jehova.

Ir kai pagalbos meldžiame,

Pasiekia jį malda.

Kas klausosi ir mokosi,

Žiūrėk, tuojau prabils –

Jie mokytojais taps, nes Žodį

Visa širdim pamils.