„Man neišeina! Per sunku! Aš niekada neišmoksiu!“ – skundžiasi jūsų vaikas, gavęs sudėtingesnę užduotį. Matote, kad jam sunku, bet norite, kad nepasiduotų ir išmoktų sunkumus įveikti. Ką tokioje situacijoje daryti? Skubėti vaikui į pagalbą? Leisti jam pasiduoti? O gal tai gera proga mokyti vaiką kantrybės ir atkaklumo?

Ką reikėtų žinoti?

 Atkaklumas – svarbus charakterio bruožas. Įvairūs įgūdžiai ir gebėjimai išugdomi sunkiu darbu. Jei tėvai mokys vaiką atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų, jam geriau seksis mokykloje, bus geresnė jo emocinė ir fizinė sveikata, bus lengviau sutarti su kitais. Ir atvirkščiai – jei tėvai mėgins vaiką nuo visko apsaugoti, jis dažnai patirs nusivylimą ir užaugs mažiau pasitikintis savimi, nepatenkintas gyvenimu.

 Atkaklumą reikia skatinti. Net ir visai mažas vaikas gali mokytis įveikti sunkumus ir siekti savo tikslo. Vienas tyrimas parodė, kad vienerių metų ir trijų mėnesių mažyliai daug labiau stengėsi įveikti sunkią užduotį, kai iš pradžių stebėjo, kaip su sunkia užduotimi bando susidoroti suaugusieji.

 „Pamenu, kaip mokiau savo dukreles užsirišti batraiščius. Per vieną dieną šito neišmoksi. Kiekvieną kartą prieš mums kur nors einant jos sėdėdavo 10–15 minučių ir mėgindavo prisiminti, kaip tą padaryti. Tada prieidavau ir joms padėdavau. Buvo daug ašarų, bet po kelių mėnesių jos išmoko. Žinoma, būtų buvę daug paprasčiau nupirkti joms batus be raištelių. Bet jei norime vaikus išmokyti nepasiduoti, mes, tėvai, irgi turime nepasiduoti“ (Kolin).

 Neužgesinkite vaiko noro stengtis. Kartais tėvai visai nesąmoningai slopina vaiko gebėjimą atkakliai siekti tikslo. Kaip taip atsitinka? Kad pakeltų vaiko savivertę, kai kurie tėvai mėgina apsaugoti jį nuo bet kokios nesėkmės ar nusivylimo. Bet rezultatas dažniausiai būna priešingas. Vienos knygos autorė Džesika Lehi (Jessica Lahey) rašo: „Kiekvieną kartą, kai išgelbėjame [...] savo vaikus nuo iššūkio, siunčiame labai aiškią žinią: mes manome, kad jie yra nekompetentingi, nepajėgūs ir neverti mūsų pasitikėjimo.“ a Taigi, susidūręs su sunkumais, vaikas greit nuleidžia rankas, manydamas, kad be suaugusiųjų pagalbos neišsivers.

Ką galėtumėte daryti?

 Patikėkite vaikui įvairių darbų. Tėvai gali mokyti vaiką atkaklumo patikėdami jiems tam tikrų namų ruošos darbų. Pavyzdžiui, ikimokyklinukas galėtų į vietas sudėti savo žaislus arba išrūšiuoti skalbinius. Kiek didesnis vaikas galėtų mokytis iškrauti iš maišo pirkinius, padengti ar nurinkti stalą, išnešti šiukšles ar išvalyti išsiliejusius skysčius. Paauglys galėtų imtis kiek sunkesnių darbų, pavyzdžiui, sutvarkyti namus ar šį tą paremontuoti. Aišku, vaikai ne visada nori prisidėti prie namų ruošos, bet šitaip jie nuo mažens ugdysis atsakomybės jausmą. Jie turės deramą požiūrį į darbą ir suaugę nebijos imtis sunkaus, atsakingo darbo.

 Mintis iš Biblijos: „Kiekvienas darbas duoda naudos“ (Patarlių 14:23).

 „Neduokite vaikui beprasmių darbų vien tam, kad kuo nors jį užimtumėte. Beprasmiai darbai nepatinka ne tik jums, bet ir vaikams. Tegu vaikas jaučiasi naudingas. Jei jis dar mažas, leiskite ten, kur pasiekia, nuvalyti dulkes. Jei plaunate automobilį, duokite jam mazgoti apatinę automobilio dalį, kur pačiam būtų sunkiau prieiti. Ir būtinai pagirkite vaiką už jo indėlį“ (Krisas).

 Parodykite vaikui, kaip atlikti sunkesnes užduotis. Kartais vaikai per greit pasiduoda, nes nežino, kaip tam tikrą darbą padaryti. Taigi mokydami vaiką kokio nors įgūdžio, išbandykite tokį metodą: pirmiausia vaikui žiūrint parodykite, kaip jūs darote tam tikrą darbą; tada tą patį darbą pabandykite atlikti kartu; tada leiskite daryti vaikui, o jūs stebėkite ir duokite naudingų patarimų; ir galiausiai leiskite tą darbą vaikui padaryti visiškai savarankiškai.

 Mintis iš Biblijos: „Parodžiau jums pavyzdį, kad darytumėte, kaip aš jums dariau“ (Jono 13:15).

 „Jei norime, kad mūsų vaikai būtų atkaklūs ir nepasiduotų per anksti, turime būti jiems pavyzdys. Jei norime, kad jie turėtų tam tikrų savybių, patys turime jų turėti“ (Dagas).

 Padėkite vaikui suprasti, kad nesėkmių patiria visi. Pasidalinkite savo patirtimi. Gal kas nors iš pradžių ir jums nesisekė, bet nepasidavėt ir galiausiai pavyko? Paaiškinkite vaikui, kad ne visada lengva išmokti ką nors nauja ir kad dažnai išmokstame darydami klaidas. Patikinkite, kad jeigu jam kas nepasiseka, jį mylite nė kiek ne mažiau. Kad vaikas išsiugdytų tvirtą valią, jis turi susidurti su iššūkiais. Juk ir raumenys stiprėja, kai duodame jiems krūvio. Taigi jeigu vaikas susiduria su kokiu nors sunkumu, neskubėkit jo gelbėti – leiskit jam pačiam išspręsti savo problemą. „Geriausias būdas jaunuoliui išsiugdyti charakterį – siekti to, kas greičiausiai baigsis nesėkme“, – rašoma knygoje How Children Succeed.

 Mintis iš Biblijos: „Gerai yra jaunuoliui nešti jungą jaunystėje“ (Raudų 3:27).

 „Labai sveika suteikti vaikui galimybę pačiam susitvarkyti su iškilusia problema. Svarbiausia, kad jis žinotų, jog mama ir tėtis yra šalia ir prireikus padės. Laikui bėgant vaikui bus vis lengviau ir lengviau, jis išsiugdys naujus įgūdžius ir išmoks svarbią pamoką: kad stengtis tikrai verta“ (Džordanas).

 Girkite už pastangas, o ne gabumus. Tarkim, jūsų vaikas gerai parašė kontrolinį darbą. Užuot sakę „Šaunuolis! Koks tu protingas!“, geriau sakykite „Šaunuolis! Matau, kad labai gerai pasiruošei“. Kodėl svarbu girti vaiką už pastangas, o ne gabumus? Psichologijos profesorė Kerol Dvek (Carol Dweck) aiškina, kad jei giriame gabumus, „susidūrę su sunkia užduotimi, vaikai akimirksniu ima abejoti savimi“. Ji tęsia: „Jei tėvai nori padovanoti savo vaikams dovaną, geriausia, ką jie gali padaryti, yra išmokyti vaikus imtis iššūkių, nesibodėti klaidų, džiaugtis įdedamomis pastangomis ir nesiliauti mokytis. Taip jų vaikai netaps pagyrų vergais.“ b

 Mintis iš Biblijos: „Žmogus išbandomas pagyrimu“ (Patarlių 27:21).