Fanatu ki te fakasologa

Fanatu ki te lua o auala

Fanatu ki te fakasologa o mataupu

Molimau a Ieova

Tuvalu

Ne a Mea e Akoako ‵Tonu Mai i te Tusi Tapu?

 MATAUPU FAKAOPOOPO

Te ‵Kaiga a te Aliki i te Afiafi—Te Fakamanatuga Telā e Faka‵malu Atu ei ki te Atua

Te ‵Kaiga a te Aliki i te Afiafi—Te Fakamanatuga Telā e Faka‵malu Atu ei ki te Atua

NE FAKATONU atu ki Kelisiano ke fakamanatu sāle ne latou te mate o Keliso. E taku foki te fakamanatuga tenei ki “te ‵Kaiga a te Aliki” i te afiafi. (1 Kolinito 11:20) Kaia e tāua ei te mea tenei? Ko te taimi fea e ‵tau ei o fakamanatu ki ei kae e pefea foki la?

Ne kamata ne Iesu Keliso te fakamanatuga tenei i te afiafi-po telā ne fakamanatu ei te Paseka a te kau Iutaia i te 33 T.A. A te Paseka se fakamanatuga telā ne fakamanatu ki ei fakatasi i te tausaga, i te po 14 o te masina faka-Iutaia ko Nisani. Ko te mea ke iloa aka te aso tonu tenā, kāti ne faka‵tali sāle te kau Iutaia ki te aso i te kamataga o te tausaga telā e ‵pau te leva o te ao mo te po. Ko te aso telā e taki 12 itula i te ao mo te po. A te masina sae muamua mai tua ifo o te aso tenā ko te kamataga eiloa o te masina ko Nisani. Ne fakamanatu ne latou te Paseka i te 14 o aso mai tua ifo i ei, i te afiafi-po tenā.

Ne fakamanatu ne Iesu te Paseka fakatasi mo ana apositolo, kae i te  taimi ne fano keatea ei a Iuta te Isikaliota, ne kamata ei te ‵Kaiga a te Aliki i te Afiafi. Ne sui ne te ‵kaiga tenei a te Paseka a te kau Iutaia. Tela la, e ‵tau fua o fakamanatu fakatasi ki ei i te tausaga.

Ne fai mai te Evagelia a Mataio, penei: “Ne puke ne Iesu a te falaoa, kae fai te fakafetai, ko tofitofi ne ia, kae tufa atu ki ona soko, ana muna, ‘Puke, ‵kai, ko toku foitino tenei.’ Ne puke foki ne ia a te ipu, kae fai te fakafetai, tuku atu ki a latou, ana muna, ‘Inu katoa koutou ki ei; me ko toku toto tenei o te feagaiga, telā ne maligi mō te tokoukega e fakamagalo ei agasala.’”—Mataio 26:26-28.

E tali‵tonu a nisi tino me ne ‵fuli tonu eiloa ne Iesu te falaoa ki tena foitino mo te uaina ki tena toto. Kae koi nofo mai eiloa Iesu i tena foitino i te taimi ne ofo atu ei ne ia te falaoa. E mata, ne ‵kai tonu eiloa a apositolo o Iesu ki tena foitino kae inu ki tena toto? Ikai, moi ne fai penā ko fai ei latou pelā me ne tino kai tino kae ofa foki ei ne latou te tulafono a te Atua. (Kenese 9:3, 4; Levitiko 17:10) E ‵tusa mo te Luka 22:20, ne fai mai Iesu, penei: “Ko te ipu tenei o te feagaiga fou i toku toto, ko fakamaligi mō koutou.” E mata, ne fai ‵tonu te ipu tenā mo fai “te feagaiga fou”? E se tāitāi eiloa o fai penā me i te feagaiga tenā se mea e loto ma‵lie ki ei a tino, kae e se se mea e matea ki mata.

Tela la, e fai fua te falaoa mo te uaina mo fai ne fakatusa. E fakatusa te falaoa ki te foitino ‵lei katoatoa o Keliso. Ne fakaaogā ne Iesu se falaoa telā ne ‵toe mai i te ‵kaiga o te Paseka. Ne seai se mea faka‵fete i te falaoa tenā. (Esoto 12:8) E masani o fakaaogā ne te Tusi Tapu a te mea faka‵fete e pelā me se fakatusa o te agasala io me ko te masei. Tela la, e fakaata mai i te falaoa a te foitino ‵lei katoatoa telā ne ofo atu ne Iesu. E seai sena agasala.—Mataio 16:11, 12; 1 Kolinito 5:6, 7; 1 Petelu 2:22; 1 Ioane 2:1, 2.

E fakaata mai i te uaina ‵kula a te toto o Iesu. Ne mafai o fakagalue aka te feagaiga fou ona ko te toto tenā. Ne fai mai a Iesu me ne ‵ligi atu tena toto ke “fakamagalo ei agasala.” Ko mafai ei o ‵mā a tino i te kilokiloga a te Atua kae e mafai foki o aofia latou i te feagaiga fou fakatasi mo Ieova. (Epelu 9:14; 10:16, 17) Ona ko te feagaiga tenā, ko mafai ei o olo atu a Kelisiano fakamaoni e toko 144,000 ki te lagi. Ka tavini atu latou i konā e pelā me ne tupu mo faitaulaga ke tuku atu ei a fakamanuiaga ki tino katoa.—Kenese 22:18; Ielemia 31:31-33; 1 Petelu 2:9; Fakaasiga 5:9, 10; 14:1-3.

Ko oi e ‵tau o ‵kai ki te falaoa kae inu ki te uaina i te  Fakamanatuga? Ko latou fua kolā e aofia i te feagaiga fou tenā e ‵tau o ‵kai kae inu ki ei —ko tena uiga, ko tino kolā e fakamoe‵moe ke olo atu ki te lagi. Ko te agaga tapu eiloa o te Atua telā e fakatalitonu atu ki tino konā me ko oti ne filifili aka latou ke fai mo fai ne tupu faka-te-lagi. (Loma 8:16) E aofia foki latou i te feagaiga o te Malo fakatasi mo Iesu.—Luka 22:29.

Kae e a tino kolā e fakamoe‵moe ke ola ki te se-gata-mai i te lalolagi Palataiso? E faka‵logo latou ki te fakatonuga a Iesu kae e ‵kau atu foki latou ki te ‵Kaiga a te Aliki i te Afiafi. E ‵kau atu latou e pelā me ne tino maimoa kolā e fakaasi atu te āva, kae e se ‵kai kae inu foki latou. E fakamanatu fakatasi i te tausaga ne Molimau a Ieova a te ‵Kaiga a te Aliki i te Afiafi i te po 14 o Nisani māfai ko tō te mata o te la. E tiga eiloa koi ‵toe mai ne nāi afe o tino kolā e fai mai me e maua ne latou te fakamoemoega faka-te-lagi, e tāua eiloa te fakamanatuga tenei ki Kelisiano katoa. Tenā loa te taimi e mafai ei ne tino katoa o mafau‵fau ki te ‵toe alofa sili telā ne fakaasi mai ne Ieova te Atua mo Iesu Keliso.—Ioane 3:16.