Fanatu ki te fakasologa

Fanatu ki te fakasologa o mataupu

Molimau a Ieova

Fili se `gana Tuvalu

 MATAUPU FAKAOPOOPO

Te Pogai e se Fakaaogā ei ne Kelisiano ‵Tonu te Koluse i te Lotou Tapuakiga

Te Pogai e se Fakaaogā ei ne Kelisiano ‵Tonu te Koluse i te Lotou Tapuakiga

E FAKATĀUA kae āva sāle te fia miliona o tino ki te koluse. E fakasino atu te Encyclopædia Britannica ki te koluse e pelā me ko “te ‵toe fakailoga tāua o te lotu Kelisiano.” E tiga eiloa te feitu tenā, e se fakaaogā ne Kelisiano ‵tonu te koluse i te lotou tapuakiga. Kaia?

 A te pogai tāua e tasi, me ne seki mate a Iesu Keliso i luga i se koluse. A te pati Eleni telā ne ‵fuli ki te “koluse,” io me ko te “sataulo,” ko te stau·rosʹ. E fakauiga fua ki “se pou io me se lakau telā ne fakatu ki luga.” E fai mai te Companion Bible, penei: “E se fakauiga lele eiloa te [stau·rosʹ] ki lakau e lua kolā e ‵tuki faka‵lava . . . E seai foki eiloa se mea i te ‵gana Eleni telā e fakaaogā i te [Feagaiga Fou] e fakauiga ki lakau e lua.”

E fakaaogā ne tino tusitala o te Tusi Tapu i fuaiupu e uke a te suā pati mō te mea telā ne mate i ei a Iesu, ko te xyʹlon, se pati Eleni. (Galuega 5:30; 10:39; 13:29; Kalatia 3:13; 1 Petelu 2:24) E fakauiga fua te pati tenei ki se “potulakau, se kuini, se ‵pago, io me se lakau.”

Ne fakamatala mai i te tusi ko te Das Kreuz und die Kreuzigung (Te Koluse mo te Mate i Luga i te Koluse), telā ne tusi ne Hermann Fulda, a te pogai ne fakaaogā sāle ei se lakau e tasi mō tamate a tino, penei: “E se maua atu a lakau i koga katoa kolā ne filifili aka ke tamate ei a tino. Tela la, ne ‵tuki ifo se pou e tasi ki lalo i te laukele. Ne tuku atu i ei a tino ki luga i te lakau mo olotou lima e sisi ki luga mo olotou vae e fakatau‵tau ki lalo kae ‵sai io me e ‵tuki faka‵mau ki fao.”

Kae ko te ‵toe fakamaoniga sili, e maua eiloa i te Muna a te Atua. E fai mai te apositolo ko Paulo, penei: “Ko fakasaoloto tatou ne Keliso mai te kai‵toa o te Tulafono, telā ko maua ei a ia ne te kai‵toa ona ko tatou, e pelā mo muna a te Tusi, ‘So se tino e fakatautau i se lakau [“se pou,” NW], ko maua ne ia te kai‵toa.’” (Kalatia 3:13) Ne siki mai ne Paulo i konei a pati mai te Teutelonome 21:22, 23, telā e fakasino faka‵lei atu ki se pou, kae e se se koluse. Ona ko te mea e maua ne te tino te “kai‵toa” mai i se vaegā fakasalaga penā, e se se mea ‵lei ke fakagaligali aka ne Kelisiano olotou fale ki fātagata o Keliso e tautau mai i se koluse io me se sataulo.

E seai eiloa se fakamaoniga i te 300 tausaga mai tua ifo o te mate o Keliso, me ne fakaaogā ne tino kolā e fai mai i a latou ne Kelisiano a te koluse i te lotou tapuakiga. Kae mai tua ifo i te taimi tenā, ne ‵fuli ei te Tupu ko Konisenitina ki te Lotu Kelisiano aposetate kae ne fakamalosi aka ne ia te fakaaogāga o te koluse mo fai te fakailoga o te lotu tenā. Faitalia me ne a lagonaga o Konisenitina, e seai eiloa se sokoga i te va o te koluse mo Iesu Keliso. A te ‵tonuga loa, ne māfua mai te koluse i mea fāpaupau. E fai ‵tonu mai te New Catholic Encyclopedia: “E fakaaogā sāle te koluse ne tino mai  mua o te kau Kelisiano mo tino kolā e se ne Kelisiano.” E fai mai a nisi tino tusitala me ne aofia muamua te koluse i tapuakiga a te kau fāpaupau mo olotou amioga finalalolagi.

Kaia la ne fai ei ke lauiloa te fakailoga tenei? Kāti ne fai penā ke faigofie ei o talia ne tino fāpaupau te lotu telā ne fai pelā me ko te Lotu Kelisiano. Kae e taku fakamasei eiloa ne te Tusi Tapu a te tapuaki atu ki so se fakatusa fāpaupau. (2 Kolinito 6:14-18) E fakatapu foki ne te Tusi Tapu a vaega katoa o te ifo ki tupua. (Esoto 20:4, 5; 1 Kolinito 10:14) Tela la, ona ko pogai ‵lei katoa konei, e se fakaaogā ei ne Kelisiano ‵tonu a te koluse i olotou tapuakiga. *

^ pala. 5 Ke maua a nisi fakamatalaga e uiga ki te koluse, ke onoono ki te itulau e 89-93 o te tusi ko te Reasoning From the Scriptures, telā ne ‵lomi ne Molimau a Ieova.