Fanatu ki te fakasologa

Fanatu ki te fakasologa o mataupu

 Tala Tonu

Ne Maua ne Māua se Galuega Fakamalie Loto

Ne Maua ne Māua se Galuega Fakamalie Loto

I TE taimi koi taki lima ei mā tausaga mo Gwen, ne tauloto māua ke iloa o ‵saka. Ne seki fetaui eiloa māua i te taimi tenā. Kae i te taimi ko ma‵tua ei māua, ne fakaiku aka ne māua taki tokotasi ke fai a te saka ko te ballet pelā me ko te mā galuega ‵togi. I te taimi ko ‵lei ‵ki loa te mā galuega, ne tiakina ne māua a mea katoa. Se a te mea ne iku mai i te fakaikuga ne fai ne māua?

David: Au ne fanau i te 1945 i te fenua o Shropshire, i Egelani. E isi se koga fagai manu a toku tamana i fa‵kai i tua o fa‵kai ‵lasi. Kafai ko oti te akoga, ne fiafia sale au o fagai moa kae fakaputu olotou fuamoa kae tausi atu foki ki pulumakau mo mamoe. I taimi o malō‵loga a te akoga, ne fesoasoani au ki te tauga fuataga o lakau mai fatoaga, kae i nisi taimi e fakateletele ne au te motou tulakita.

Kae e isi se suā mea telā ne kamata o fiafia au ki ei i te olaga. Ne lavea ne toku tamana me i te taimi koi foliki ei au, ne manako eiloa au o saka māfai ko lagona ne au se pese e tagi. Tela la i te taimi ko lima ei oku tausaga, ne fai mai tou tagata ke olo māua mo toku mātua ki se akoga ‵saka ke tauloto au ki se vaegā saka telā e fakaigoa ki te tap. Ne mafaufau toku faiakoga me ka mafai o fai au pelā me se tino saka i te ballet, kae ne akoako ne ia au ki ei. I te taimi ko 15 ei oku tausaga, ne maua ne au se avanoaga ki te akoga lauiloa ko te Royal Ballet School i London. I konā, ne fetaui ei māua mo Gwen, kae ne ‵pea māua i te saka ko te ballet.

Gwen: Au ne fanau i te fa‵kai lasi ko London i te 1944. E pelā me se tamaliki fafine, ne lasi ‵ki toku fakatuanaki ki te Atua. Ne taumafai au o faitau taku Tusi Tapu kae ne tai faigata eiloa ke malamalama i ei. I te taimi muamua koi lima ei oku tausaga, ne fano sale au ki fakaakoakoga ‵saka. I se ono tausaga fakamuli ifo, ne sili au i se fakatau‵faiga telā ne ‵tala ki tino katoa i Peletania, a ko te tino telā e sili e ave ki The Royal Ballet School, mō tama‵liki tai fo‵liki. Ne fai te fakatau‵faiga tenei i te White Lodge, se fale lasi gali i Richmond Park i fa‵kai mai tua o London. Ne akoga atu au i konā kae akoako foki au ne faiakoga apo ki te saka ko te ballet. I te taimi ko 16 ei oku tausaga, ne fai au pelā me se tamaliki akoga i The Royal Ballet School i te kogāloto o London, kae tenā te koga ne fetaui ei māua mo David. I loto i ne nāi masina, ne ‵saka fakatasi māua i te saka ko te ballet i te Royal Opera House i Covent Garden, i London.

Ne ave māua ne te mā galuega ‵saka ki nisi koga o te lalolagi

David: Ao, pelā mo pati a Gwen, ne fai ne te mā taleni tenā ke ‵saka atu māua i koga lauiloa e pelā mo te Royal Opera House e pelā foki mo te London Festival Ballet (e taku nei ki te English National Ballet). Ne fakatu aka ne se tokotasi o faiakoga i te Royal Ballet se kamupane lasi i Wuppertal, i Siamani, kae ne filifili aka māua ke fai pelā me ne tino kolā e ‵saka taki tokotasi ke olo fakatasi mo ia. I te taimi tenei, ne ‵saka loa māua i koga fai koniseti i te lalolagi kātoa, kae ‵saka fakatasi mo tino lauiloa i te saka tenei, pelā mo Dame Margot Fonteyn mo Rudolf Nureyev. A te vaegā olaga fakatau‵fai tenei e fai ne ia ko te tino ke fakamatamata, kae ne fai ei ke tuku katoatoa atu māua ki te mā galuega tenā.

 Gwen: A toku mafaufau mo toku foitino kātoa ne tuku katoatoa atu ki te saka. Ne taumafai malosi eiloa māua mo David ke oko maua ki se tulaga takutakua. Ne fiafia malosi au ke saina sale pelā me se tino takutakua, maua tavaega mai tino, penā foki loa mo te fakalogo ki tino e pati‵pati fakamālō mai ki a au. E pelā mo te olaga masani i vaegā koga ‵saka penā, ne lavea ne au me ne sikomia toku olaga ne amioga ma‵sei, ‵pusi mo te inu kava; e pelā mo nisi tino takutakua, ne fakalagolago sale au ki toku olaga manuia telā e maua mai i auala faka-temoni.

NE ‵FULI KATOATOA MĀ OLAGA

Te Aso o te ma Fakaipoipoga

David: Mai tua o tausaga e uke ne fakamāumāu ki te ‵saka, ne kamata au o ‵fita i te malaga sale mai koga ki nisi koga. Ona ko au ne ola aka i se koga telā e ‵mao ki tua mo te fa‵kai kae tausi manu fagai, ne toe manako malosi ei toku loto ke toe foki au ki se olaga faigofie penā. Telā la i te 1967, ne tiakina ne au taku galuega saka kae fanatu au o galue i se koga tausi manu fagai telā e pili ki te koga ‵nofo o oku mātua. Ne talia mai ne te tino i o ia te koga tenā ke nofo au i se tamā fale kae ‵togi. Mai konā, ne telefoni ei au ki a Gwen kae fakamolemole ki ei ke avaga māua. I te taimi tenā, ko oti ne fakamasiki aka tou fafine e pelā me se tino saka tokotasi kae ko oko loa te fanofano ‵lei tena galuega, telā ne tai faigata foki loa ke fai ne ia se fakaikuga. Kae ui ei, ne talia loa ne ia taku fakamolemole ke avaga māua kae ke ola i se olaga telā e se masani kae sē uke foki ana mea e iloa i ei.

Gwen: E tonu, ne faigata ‵ki ke fakatau au ki se vaegā olaga penā. A te faiga o susu mai pulumakau, fagai puaka mo moa i vaegā tau o aso kese‵kese ne mea kolā e ‵kese ‵mao mai i te olaga telā ne ola ei au. Ne kamata ne David se akoga fakamasani ki poto ‵fou i te tausiga o manu telā e iva masina te leva, kae ne fi‵ta sale au i te nofo tokotasi ke oko loa ki te taimi e foki mai ei i te po. I te taimi tenā, ko oti ei ne fanau te mā tamaliki fafine muamua telā e fakaigoa ki a Gilly. Ne fakaakoako au ki te fakateletele motoka pelā loa mo te manakoga o David, kae i te aso e tasi ne tele atu au ki se fa‵kai pili mai, kae ne lavea ei ne au a Gael, telā ne fetaui eiloa mo au i te taimi koi galue ei a ia i se sitoa e tasi.

Te taimi o te mā fakaipoipoga; mo te kamataga o te mā olaga fakatauavaga i te koga tausi manu fagai

Ne ‵kami ne Gael au ki tena fale ke inu tī malie māua. Ne onoono māua i ata o tena fakaipoipoga kae ne lavea ne au a ata o tino e pei mai tua o te Kingdom Hall. Tenā ne fesili atu ei au ki ei me se a te vaegā lotu tenā. I te taimi ne fai mai ei a ia i a lāua ne Molimau a Ieova, ne fiafia ‵ki au ki te mea tenā. Ne masaua ne au me tokotasi te tuagane o toku tamana se Molimau. Ne masaua foki ne au te kaitaua mo te takalialia sale o toku tamana ki ei kae ‵pei ne ia ana tusi ki te tulamu kaiga. Ne seki maina au i te pogai e kaitaua fua ei toku tamana telā se tino e masani o matafiafia, ki Molimau a Ieova.

Nei la, ko iloa ne au te pogai ne ‵kese ‵mao ei te talitonuga a toku faka-mātua mai i akoakoga a nisi lotu. Ne fakaasi mai ne Gael a te mea telā e akoako tonu mai i te Tusi Tapu. Ne ofo malosi au i te iloaga ne au me i akoakoga  pelā mo te Tolutasi mo te agaga telā e se mafai o mate, e se fetaui ‵lei mo te Tusi Tapu. (Fai. 9:5, 10; Ioa. 14:28; 17:3) Ko te taimi muamua foki loa tenā ke lavea ne au te igoa o te Atua, ko Ieova, i loto i te Tusi Tapu.—Eso. 6:3, NW.

David: Ne fai mai ne Gwen i a ia ko kamata o tauloto ki te Tusi Tapu. Ne masaua ‵lei ne au a pati a toku tamana i te taimi koi foliki ei au me ‵tau eiloa mo au o faitau ki te Tusi Tapu. Mai konā, ne lotoma‵lie fakatasi māua mo Gwen ke fai se akoga faka-te-Tusi Tapu a māua ne Gael mo tena avaga ko Derrick. I se ono masina mai tua ifo, ne ma‵siki māua ki Oswestry, se fa‵kai i te fenua foki loa tenā ko Shropshire, me ko maua ne māua se koga telā e tausi ei a manu fagai kae ke togitogi ne māua. I konā, ne fakasoko eiloa mo te kufaki ne Deirdre, se Molimau i te koga tenā, a te mā akoga faka-te-Tusi Tapu. Ne gasolo malielie eiloa māua ki mua i te feitu faka-te-agaga. Ne fakalave‵lave faeloa māua i te tausiga o manu. Kae ui ei, ne tumau eiloa o tupu malielie aka te munatonu i mā loto.

Gwen: E tasi te fakalavelave ne ‵tau o manumalo au i ei ko te talitonu ki manatu va‵lea io me ko manatu ‵se. Ne fesoasoani malosi mai te Isaia 65:11, TTT, ke lavea ne au te kilokiloga a Ieova e uiga ki tino kolā “e tapuaki ki a Kato mo Meni, atua o te manuia mo te mālaia.” Ne tai leva foki loa te taimi ne ‵talo ei au ke mafai o tiakina katoatoa ne au a aku sai mo te talitonu ki tupua. A te iloaga e uiga ki te “tino e fakamaluga ne ia a ia eiloa ka fakamalalogina, a ko te tino telā e fakamalalo ne ia a ia eiloa ka fakamalugagina,” ne fai ei ke iloa ne au te vaegā tino telā e ‵sala ki ei a Ieova. (Mata. 23:12) Ne manako au o tavini ki se Atua telā e atafai mai ki a tatou kae ne tuku mai ne ia tena tama fagasele ke fai pelā me se togiola. Nei la, ko isi se suā tamaliki fafine a māua, kae ko oko loa te fakafiafia ke iloa atu me ka mafai o ola te motou kāiga ki te se-gata-mai i te lalolagi palataiso.

David: I te taimi ne malamalama au i te fakataunuga o valoaga fakaofoofogia i te Tusi Tapu, pelā mo mea kolā e fakaasi mai i te Mataio mataupu 24 mo te tusi ko Tanielu, ne fai ei ke talitonu au me e tenei eiloa te mea tonu. Ne fatoā masaua aka foki ne au me seai loa se mea i te lalolagi nei e mafai o fakatusa tena tāua ki te mauaga o se fesokotakiga ‵lei mo Ieova. Tela la, i te gasologa o taimi, ne kamata o galo atu a toku manakoga fia takutakua. Ne iloa ne au me ‵pau eiloa te tāua o taku avaga mo aku tama e pelā loa mo te fakatāua ne au a au eiloa. Ne fakamalosi mai te Filipi 2:4 ke sē onoono fua au ki te mea e ‵lei ei au penā foki loa mo toku manakoga ke maua se koga tausi manu fagai telā e tai lasi atu. I lō te fai penā, e ‵tau o fakamuamua ne au a Ieova i toku olaga. Ne fakagata ne au taku ‵pusi. Kae ne seki faigofie te faiga o fakatokaga ke ‵kau atu ki fakatasiga i afiafi o Aso Ono, ona me tenā loa te taimi e ‵tau foki o fai ei a susu mai i pulumakau. Kae tiga te feitu tenā, ne fesoasoani malosi mai a Gwen ke mo a eiloa e ‵galo matou i se fakatasiga, io me sē ave ne māua mā tama‵liki ki te galuega talai i taeao o Aso ‵Sa katoa māfai ko oti ne fai a susu i pulumakau.

Ne seki fia‵fia a omotou kāiga ki te fakaikuga a māua. Ne seki faipati eiloa te tamana o Gwen ki a ia ki se leva e ono tausaga. Kae ne taumafai foki oku mātua o taofi a māua mai te fesokotaki atu ki tino Molimau.

 Gwen: Ne fesoasoani mai a Ieova ke kufaki māua i fakaosoosoga konei. Ne fai eiloa a taina mo tuagane i te fakapotopotoga i Oswestry mo fai ne kāiga ‵fou o matou, kae ne ‵lago mai faeloa mo te a‵lofa ke kufaki matou i tofotofoga kolā ne fe‵paki mo matou. (Luka 18:29, 30) Ne tuku katoatoa atu mā olaga ki a Ieova kae ne papatiso māua i te 1972. Ne manako malosi au o fesoasoani atu ki tino ke iloa ne latou te mea tonu, telā ne kamata ei au o paenia.

SE GALUEGA FOU FAKAMALIE LOTO

David: Ne faigata ‵ki a tausaga ne ga‵lue ei māua i te tausiga o manu fagai, kae i te feitu faka-te-agaga, ne ma‵nako māua ke tuku atu se fakaakoakoga ‵lei ki mā tamaliki fāfine. Ona ko te fanaifo o te tulaga o te malo i mea tau tupe telā ne iku atu ki te ‵kati o tino ga‵lue, ne ‵tau ei o tiakina ne matou te koga tausi manu fagai tenā. Ne ‵talo atu eiloa matou ki a Ieova ke fesoasoani kae tausi mai, ona ko te tulaga ko ‵nofo matou i ei, ko seai se motou fale, seai ne galuega e maua ei a tupe kae ko isi foki se mā tamaliki fafine i te tokotolu. Ne mafau‵fau māua ke fakaaoga mā taleni kae ‵tala se fale ‵saka ke fesoasoani ki te tausiga o matou. Te motou fakamoemoega ke fakamuamua faeloa te tapuakiga ki a Ieova ne iku atu ki fuataga ‵lei. Se mea fakafiafia ki a māua me i mā tamaliki fāfine katoa ne kamata o paenia i te taimi ko oti ei olotou akoga. Ne paenia foki a Gwen telā ne mafai ei ne ia o ‵lago atu ki mā tamaliki fāfine i aso katoa.

I te otiga ne a‵vaga a mā tamaliki fāfine ma‵tua e tokolua ko Gilly mo Denise, ne ‵pono ei te fale ‵saka a matou. Ne tusi atu matou ki te ofisa lagolago me e mata e isi ne koga e mafai o manakogina ei te motou fesoasoani. Ona ko Debbie ko te mā tamaliki tokotasi koi ‵toe mai i te fale, ne kamata foki ei au o paenia. I se lima tausaga mai tua ifo, ne manakogina ke fesoasoani atu matou ki te fakapotopotoga i te feitu ki luga o matū. I te otiga ne avaga a Debbie, ne maua ne māua te tauliaga ke fakamāumāu ne māua e sefulu tausaga i galuega fakatu‵tu i Zimbabwe, Moldova, Hungary, and Côte d’Ivoire. Oti ei, toe foki mai ei māua ki Egelani o fesoasoani ki galuega fakatu‵tu i te Peteli i London. Ona ko toku iloa i te tausiga o manu fagai, ne manakogina ei au ke fesoasoani atu i te tausiga o manu fagai i te Peteli i te taimi tenā. Nei la, e ga‵lue atu loa māua e pelā me ne paenia i te feitu ki te togāla o Egelani.

Ne maua ne māua te fiafia mai te ga‵lue atu i galuega fakatu‵tu i te lalolagi kātoa

Gwen: A te fakamoemoega o māua muamua, telā ko te ballet, se mea fakafiafia kae e se tumau. A ko te mā fakamoemoega i te lua telā se fakamoemoega tāua ‵ki, ne maua mai ei ne māua te fiafia lasi ‵ki telā e se gata mai. Koi tumau eiloa māua i te ‵pea, kae i te taimi nei, ko fakaaoga mā vae ke paenia. E seai se mea e mafai o faka‵tusa ki ei te mā fia‵fia ke fesoasoani atu ke iloa ne tino e tokouke a te munatonu tāua telā e maua i ei te ola. A “pepa fakatalitonu” konei e sili atu fakafia i lō te fai pelā me ne tino takutakua i te lalolagi. (2 Koli. 3:1, 2) Moi fai ne seki maua ne māua te munatonu, penei e tausi atu fua nei ne māua, a ata mua, mo mea kolā ne fai sale i fale ‵saka mai i te galuega muamua a māua.

David: A te faiga o te taviniga ki a Ieova ne fai ei se ‵fuliga lasi ki mā olaga. Ne fesoasoani mai ki au ke fai pelā me se avaga io me se tamana ‵lei. E fai mai te Tusi Tapu i a Miliama, te Tupu ko Tavita mo nisi tino aka ne fakaasi atu foki te lotou fia‵fia mai te ‵saka. Kae ko māua, fakatasi mo nisi tino aka e olioli malosi ke ‵saka mo te ‵fiafia i te lalolagi fou a Ieova.—Eso. 15:20; 2 Samu. 6:14.