Fanatu ki te fakasologa

Fanatu ki te lua o auala

Fanatu ki te fakasologa o mataupu

Molimau a Ieova

Tuvalu

Te Faleleoleo Maluga  |  Napa 4 2016

 E ‵FULI NE TE TUSI TAPU A OLAGA O TINO

Ne takavale Au i Taimi e uke a Koi Tuai Au o Manumalo

Ne takavale Au i Taimi e uke a Koi Tuai Au o Manumalo
  • TAUSAGA NE FANAU EI: 1953

  • TENA FENUA: AUSETALIA

  • TENA TALA FAKASOLOPITO: UMITI KI TE ONOONO KI ATA MA‵SEI

TOKU OLAGA MUA:

Ne vau toku tamana mai Siamani ki Ausetalia i te 1949. Ne vau o ‵sala galuega i te kamupane keli aulo telā ne nofo ei i Victoria. Ne avaga ei mo toku mātua i konā, kae ne fanau mai ei au i te tausaga e 1953.

I nāi tausaga mai tua ifo, ne kamata toku mātua o sukesuke ki te Tusi Tapu mo Molimau a Ieova, telā ne fai ei a akoakoga i te Tusi Tapu pelā me ko vaega kamata o toku olaga. E ui ei, ne sē talia ne toku tamana so se lotu. Ne amio fakasauā kae fakamataku tou tagata, kae ne mataku ‵ki toku mātua i ei. Ne sukesuke ‵muni a ia ki te Tusi Tapu kae ne fiafia malosi ei a ia ki akoakoga i ei. I taimi kolā e galo ei toku tamana i te fale, ne fakaasi mai ne ia ki a māua mo toku tuagane foliki ana mea kolā ne tauloto. Ne fai mai ne ia ki a māua a te lalolagi fou i aso mai mua mo te auala e mafai o maua ne matou te fiafia māfai e tau‵tali matou ki mea kolā e fakaasi mai i te Tusi Tapu.—Salamo 37:10, 29; Isaia 48:17.

I te taimi ko 18 ei oku tausaga, ne loto loa mo au ke tiaki te motou fale ona ko uiga fakasaua o toku tamana. E tiga loa ne talitonu au ki mea i te Tusi Tapu kolā ne akoako mai ne toku mātua, ne seki fakatāua ne au te aoga o ia. Tela la, ne takavale au i te ola e ‵tusa mo mea konā. Ne kamata au o galue e pelā me se tino o te iti i kamupane keli fatu kalā. Ne avaga au i te taimi ko 20 ei oku tausaga. Tolu tausaga mai tua kae ne fanau te mā tama fafine, kae ne toe mafaufau au me se a te mea e tāua ki toku olaga. Ne iloa ne au me e mafai ne te Tusi Tapu o fesoasoani mai ki te motou kāiga, telā ne kamata o sukesuke au mo Molimau a Ieova ki te Tusi Tapu. Kae ne ‵teke malosi taku avaga ki Molimau a Ieova. I te taimi ne kau atu au ki se fakatasiga, ne fai ‵tonu mai a ia—ke taofi taku akoga faka-te-Tusi Tapu io me tiaki te fale. Ne loto vāivāi au, ne fakalogo au ki a ia kae fakagata toku fesokotakiga mo Molimau a Ieova. Fakamuli ifo, ne salamo au me ne seki fai ne au te mea ne ‵tau o fai ne au.

I te aso e tasi, ne fakamalosi mai a motou tino ga‵lue ke onoono au i ata ma‵sei. E gali kae fakatakalialia foki, kae i te fakaotiga ne tigaina ei au ona ko taku mea ‵se. Ne masaua ne au aku mea kolā ne tauloto i te Tusi Tapu, kae ne talitonu au me ka fakasala eiloa au ne te Atua. Kae ona ko te onoono faeloa au ki ata ma‵sei kae matagā, ne ‵fuli ei taku kilokiloga ki ata ma‵sei. Ne kamata o au umiti ki ata ma‵sei.

E silia atu mo te 20 tausaga, kae ne gasolo loa o tapeapea atu au kea‵tea mai akoakoga kolā ne taumafai toku mātua o akoako mai. Ne fakaasi faka‵lei mai ne aku amioga a mea kolā ne onoono sale au ki ei. Ne  matagā aku pati e fai, kae ne fiafia au o fai fa‵kata ki mea fakatauavaga sē ‵tau. Ne fai valevale toku olaga. E tiga loa e ‵nofo māua mo taku avaga, kae ne fia‵fai sale foki au mo nisi fafine. I te aso e tasi ne kilo atu au ki te kilo kae ne takalialia au ki au eiloa. Ne sui taku kilokiloga āva ki te kilokiloga fakatakalialia.

Ne ‵tala taku avaga, kae ne masei valevale toku olaga. Ne ‵talo au ki a Ieova mo toku loto kātoa. Ne toe faka‵soko taku akoga faka-te-Tusi Tapu, faitalia me ko 20 tausaga ne taofi ei. I te taimi tenā ko oti ei ne mate toku tamana, ako toku mātua ko oti ne papatiso kae ko fai pelā me se Molimau a Ieova.

TE AUALA NE ‵FULI EI TOKU OLAGA NE TE TUSI TAPU:

Ne lasi ‵ki te ‵kesega i toku olaga mo tulaga ‵malu o te Tusi Tapu. Kae i te taimi tenei, ne fakaiku aka ne au ke maua te filemu o te mafaufau telā ne folafola mai ne te Tusi Tapu. Ne galue au ki toku gutu pati masei mo toku uiga kaitaua. Ne taumafai foki au o tiakina toku olaga finalalolagi, fakagata te kemupolo, te inu malosi ki te kava penā foki te kaisoa mai tino kolā e fakagalue ne latou au.

Ne ‵numi oku taugasoa i te galuega me kaia ko fai ne au se ‵fuliga lasi ‵ki penei ki toku olaga. E tolu tausaga ne tumau ei oku taugasoa i te fakaosooso ne latou au ke toe foki ki toku olaga mua. Kafai ko isi se tamā fakalavelave pelā me ne tai kaitaua malie au io me ne pati masei au, ne paka‵laga mai latou mo te fia‵fia: “Aa! Ko foki loa ki a Joe mua.” Ne logo‵mae ‵ki au i pati konā. Ne mafaufau au i a au ko takavale!

Ne ‵fonu toku koga galue i ata ma‵sei i luga i komupiuta penā foki loa mo tusi. Ne tumau loa i te aveave sale ne motou tino ga‵lue a ata ma‵sei i luga i komupiuta, pelā mo mea ne maua sale ne au muamua. Ne taumafai au ke kalo kea‵tea mai mea ma‵sei kolā ne umiti sale au ki ei, kae foliga mai me ne takavale faeloa au i ei. Ne fakamolemole au ki te tino telā e fai ne ia taku akoga faka-te-Tusi Tapu ke maua se fesoasoani mo se fakamalosiga. Ne fakalogologo mai a ia mo te kufaki i te taimi ne fakaasi atu katoa ne au a mea i toku loto. Mai te fakaaogaga o tusi fai‵tau mai i te Tusi Tapu, ne fakaasi mai ne ia te auala ke fakafesagai atu au ki toku fakalavelave, kae ne fakamalosi mai foki ke tumau faeloa au i te ‵sala ki te fesoasoani o Ieova e auala i te ‵talo faeloa.—Salamo 119:37.

I te aso e tasi ne fai ne au se fono fakatasi mo omotou tino ga‵lue. I te taimi ne maopoopo mai ei latou, ne fai atu au ke tuku ne kapa pia takitasi ki tagata e tokolua kolā ne tauto me ka se toe inu kamagi laua. Ne paka‵laga mai latou: “E se mafai ne koe o fai te mea tenā! A tagata konei e taumafai malosi ‵ki loa ke tiakina te lā inu kamagi!” Ne tali atu au: “Ao, e ‵pau loa mo au.” Talu mai i te aso tenā, ne lavea ‵lei ne tagata konā toku taumafai malosi ke ‵teke atu ki toku vāivāiga ko te umiti ki ata ma‵sei, telā ne seki toe fakamalosi mai ei latou ke foki au ki oku uiga mua.

Fakamuli ifo, fakatasi mo te fesoasoani o Ieova, ne manumalo au i toku umiti ki ata ma‵sei. I te tausaga 1999, ne papatiso au e pelā me se tokotasi o Molimau a Ieova, kae ne loto fakafetai au me ne toe tuku mai ki au se suā avanoaga ke mafai ei ne au o ola i se olaga ‵ma kae fiafia.

Nei la, ko malamalama au i te pogai ne takalialia ei a Ieova ki mea kolā ne fiafia malosi au ki ei muamua. E pelā me se Tamana alofa, ne manako a ia o puipui au mai fakamaseiga katoa kolā e iku mai i te onoono ki ata ma‵sei. Ko oko loa i te ‵tonu o pati i te Fataoto 3:5, 6! E fai mai te fuaiupu tenā: “Talitonu ki te Aliki mo tou loto kātoa. Sa fakalagolago lele eiloa ki tou iloa. Ke masaua faeloa ne koe te Aliki i au mea katoa e fai, kae ka fakaasi atu ne ia ki a koe te auala tonu.” A akoakoga i te Tusi Tapu e se fai fua pelā me se puipuiga kae fai foki pelā me ko te ‵toe koga ‵lei ke maua ei te manuia.—Salamo 1:1-3.

TE AUALA NE MAUA EI NE AU A MEA AOGA:

I aso mua, ne takalialia au ki toku olaga, kae nei la ko maua ne au se uiga āva kae filemu i toku loto. Ko ola nei au i se olaga ‵ma, kae ko lavea foki ne au te alofa fakamagalo o Ieova mo tena fesoasoani ki a au. I te tausaga e 2000, ne avaga māua mo Karolin, se tuagane Kelisiano telā e ‵pau te mā a‵lofa ki a Ieova. Ne fai te mā fale e pelā me se koga filemu. Ne maua tonu ne māua te tauliaga ke fai pelā me ne vaega o te kautaina Kelisiano i te lalolagi kātoa kolā e ‵ma kae a‵lofa.