Neke ki te tumu manako rikiriki

Neke ki te ngai o te au tumu tuatua

Au Metua, Au Tamariki​—Komunikeiti Ma te Aroa

Au Metua, Au Tamariki​—Komunikeiti Ma te Aroa

“Kia rapurapu ua te tangata ravarai i te akarongo, kia tavarevare i te tuatua, kia tavarevare oki i te riri.”​—IAKO. 1:19.

1, 2. Eaa te manako o te au metua e te au tamariki no runga i tetai e tetai? Inara eaa ra i ngata ei ia ratou i te rave i teia i tetai au taime?

MAATA te tamariki i Marike tei uiia teia uianga e: “Me ka kite mai koe e ka mate toou nga metua apopo, eaa taau ka inangaro i te akakite kia raua i teianei?” Kua akakite mai te maataanga ia ratou e kare ratou e inangaro ana i te tuatua no runga i to ratou manamanata me kore no te au mea kare ratou e mareka ana. Mari ra, ka akakite ratou ki to ratou nga metua e: “Akakoromaki mai” e, “Te inangaro tikai nei au ia koe.”​—For Parents Only, na Shaunti Feldhahn e Lisa Rice.

2 E mea matauia no te au tamariki kia inangaro i to ratou metua, e e inangaro ana te au metua i ta ratou tamariki. E tupu ana teia i rotopu tikai i te iti tangata o te Atua. Noatu te reira, i tetai taime e ngata ana te komunikeitianga i rotopu i te au metua e te tamariki. Eaa ra te reira i tupu ei? Eaa ra i ngata ei i te au metua e te au tamariki i te tuatua no runga i tetai au mea? Eaa ta te au metua e te au tamariki ka rave kia akameitaki mai i ta ratou komunikeitianga?

Ka rauka ainei ia kotou i te akapou maata i te taime ki to kotou pamiri, kare ki tetai atu au mea?

TAPOROPORO I TE TUATAU NO TE KOMUNIKEITIANGA

3. (a) Eaa ra i ngata ei no te maataanga o te pamiri kia komunikeiti meitaki? (e) Eaa ra i mama ei no te au pamiri o Iseraela kia komunikeiti?

3 E ngata no te maataanga o te pamiri kia taporoporo i tetai tuatau no te komunikeiti meitaki anga. Inara e tuke rai te au turanga i te tuatau o te ngati Iseraela. Kua akakite a Mose ki te au metua tane Iseraela kia apii i te ture a te Atua ki ta ratou tamariki, na te tuatua anga e: “Ka apii tamou tikai koe i te reira ki taau au tamariki, ko taau ïa e tuatua kia noo ua koe i roto i to are, e kia aere ua koe na te arataa ra, e kia akāvai koe ra, e kia tu koe ki runga ra.” (Deu. 6:6, 7) E akapou ana te au tamariki i tetai taime ki to ratou metua vaine i te kainga me kore ki to ratou metua  tane i te ngai angaanga. E maata te taime no te au tamariki e te au metua kia noo kapiti e kia pukapuka. Tei tupu mai, e mama ua i te au metua kia kite i te au anoano, au inangaro, e te au tu o ta ratou tamariki. E kua rauka katoa i te au tamariki i te kite meitaki i to ratou nga metua.

4. Eaa ra i ngata ei no te au pamiri i teia tuatau i te komunikeiti?

4 E tuke tikai te turanga i teia tuatau. I roto i tetai au enua, e aere ana te tamariki ki te apii te rikiriki ra rai ratou, tetai taime e rua rai o ratou mataiti. E maata te au metua tane e te metua vaine e angaanga moni ana i tetai ngai ke. E me noo kapiti te au metua e te tamariki, e akapou ana ratou i to ratou taime i te akarakara tivi me kore i te taangaanga i te komupiuta me kore te terepaoni. I roto i te maataanga o te au pamiri, kare te au metua e te au tamariki i kite meitaki i tetai e tetai. Kare rava ratou e komunikeiti ana.

5, 6. Eaa te au taui anga ta tetai au metua i rave kia rauka ia ratou i te akapou maata atu i te taime ki ta ratou tamariki?

5 Kua kite ainei koe i tetai au mataara no te akapou anga i tetai taime ki toou pamiri? (E tatau ia Ephesia 5:15, 16.) Kare tetai au pamiri e akarakara maata ana i te tivi me kore e taangaanga maata ana i te komupiuta. Kua iki tetai pae kia kaikai kapiti ratou e tai taime i te au ra. E atianga mataora tikai te akamorianga a te ngutuare no te au metua e te au tamariki kia kite meitaki ratou i tetai e tetai ia ratou e apii kapiti ra i te Pipiria. Inara kare teia i te tuatau anake ua no te au pamiri kia akapou i te taime ki tetai e tetai. Kia taporoporo ratou i tetai tuatau kia pukapuka i te au ra ravarai. I mua ake ka aere ei ta kotou tamariki ki te apii, e tuatua i tetai au mea akamaroiroianga, uriuri i te tia, me kore e rave kapiti i te pure. Ka tauturu maata teia ia ratou i te reira ra.

6 Kua rave tetai au metua i tetai au taui anga i roto i to ratou oraanga kia akapou maata atu i te taime ki ta ratou tamariki. Ei akaraanga, kua akaruke a Laura, e metua vaine e rua ana nga tamariki rikiriki, i tana angaanga moni tamou no teia tumu. * Kua akakite mai aia e: “I te au popongi, e rapurapu  ana matou i te aere ki te angaanga me kore ki te apii. Me oki mai au i te aiai, kua moe ke ana taku nga tamariki, na te vaine e akono ra ia raua i tamoe ia raua.” Mei te tuatau i akaruke ei a Laura i tana angaanga moni, kare e maata ana te moni a te pamiri, inara i teia taime kua kite meitaki aia i te au manako e te au manamanata o tana nga tamariki. Kua akakite katoa mai aia e: “E akarongo ana au ki ta raua e tuatua ra i roto i ta raua pure e ka tauturu, ka akamaroiroi, e ka apii au ia raua.”

‘KIA RAPURAPU I TE AKARONGO’

7. Eaa te kopekope anga maata a te au metua e te au tamariki?

7 Muri ake te uiuiia anga tetai au mapu, kua akakite mai te nga vaine tei tata i te puka For Parents Only e: “Ko te kopekope maata a te tamariki no runga i to ratou metua, koia oki, ‘Kare ratou e akarongo mai ana.’” E tuatua akapera ana rai te au metua no runga i ta ratou tamariki. No reira me ka inangaro te au mema o te pamiri i te komunikeiti meitaki, ka anoanoia ratou kia akarongo meitaki tikai ki tetai e tetai.​—E tatau ia Iakobo 1:19.

8. Akapeea te au metua me akarongo meitaki ki ta ratou tamariki?

8 E te au metua, te akarongo ra ainei kotou ki ta kotou tamariki? Ka ngata teia me roiroi koe me kore te inangaro ra ratou i te tuatua mai i tetai mea kare e puapinga ana kia koe. E akamaara e, te au mea kare e puapinga ana kia koe, te puapinga tikai ra ki taau tamaiti. Ko te aiteanga e ‘kia rapurapu i te akarongo’ koia oki, kia akarongo meitaki ki te tuatua a taau tamaiti, pera katoa i te tu e tuatua maira aia. Ka akaari mai te tangi anga o tona reo, ta tona rima e akatutu maira e tona tutu mata i tona manako. E mea puapinga katoa kia uiui i te au uianga. Te karanga ra te Pipiria e: “Te aite ra te manako o te tangata mei te vai rai i roto i te ruavai oonu, e ka rauka i te tangata kite i te kimi oonu atu i tona manako.” (Mase. 20:5, Today’s English Version) Ka anoanoia koe kia akaari i te tu kite oonu me tuatua koe ki taau tamariki, koia oki ka anoanoia koe kia kimi e eaa tikai to ratou manako. E puapinga tikai teia me te uriuri ra koe i tetai mea kare ratou e inangaro roa ana i te akakite.

9. Eaa ra te tumu ka akarongo ei te au tamariki ki to ratou au metua?

9 E te au tamariki, te akarongo ra ainei kotou ki to kotou au metua? Te karanga ra te Tuatua a te Atua e: “E akarongo mai, e taku tamaiti, ki te apii a to metua tane, e auraka e akaruke i te ture a to metua vaine ra.” (Mase. 1:8) E akamaara e te inangaro maira to kotou metua ia kotou e te inangaro ra i te mea meitaki no kotou, no reira e mea puapinga tikai kia akarongo kotou e kia rave i ta ratou e akakite maira. (Ephe. 6:1) Me komunikeiti meitaki kotou ki to kotou metua, e kia akamaara e te inangaro ra ratou ia kotou, ka mama ake i te akarongo kia ratou. No reira e akakite i to kotou manako ki to kotou metua. Ka tauturu teia ia ratou kia marama mai ia kotou. E e tauta katoa kotou kia marama ia ratou.

10. Eaa ta tatou i kite mai mei te akaraanga o Rehoboama?

10 Te akarongo ra ainei kotou i te akoanga a te au mapu o to kotou uki? Kia matakite. Penei ka manako kotou e e meitaki ta ratou akoanga, inara kare te reira e tauturu ia kotou. Ka riro te reira ei tamamae ia kotou. Kare o te au mapu tu pakari e te tu kite mei to te aronga pakarikari rai. Kare te maataanga o te au mapu e manako ana akapeea ta ratou au ikianga i teianei me takino ia ratou a te tuatau ki mua. Akamaara i te akaraanga o te tamaiti a te Ariki ko Solomona, ko Rehoboama. Te riro anga aia ei ariki no Iseraela, kare aia i aru ana i te akoanga a te au tangata pakari. Mari ra, kua aru aia i te akoanga neneva a te au tane mapu i tona uki. Tei tupu mai, kua meameaau te maataanga o te tangata iaia i roto i tona patireia. (1 Ari. 12:1-17) Auraka kotou kia riro mai mei ia Rehoboama rai. E akakite ki to kotou au metua i  to kotou manako. Akarongo ki ta ratou akoanga, e kia apii tamou i to ratou tu pakari.​—Mase. 13:20.

11. Eaa te ka tupu mai me ngata i te tuatua ki te au metua?

11 E te au metua, te inangaro ra ainei kotou i ta kotou tamariki kia pati mai no te tauturu, kare ki te au mapu? Me koia ia, e tuku ia ratou kia tuatua mai i to ratou manako. Kua tata mai tetai tamaine mapu e e ru ana tona nga metua i te au taime ravarai me tuatua aia no runga i tetai tamaiti. E mareka kore ana aia i te reira, e kare aia e tuatua akaou ana. Kua tata katoa tetai tuaine mapu e: “Maata te au mapu te inangaro ra i te tauturu a to ratou au metua, inara me kare to ratou au metua e akarongo meitaki mai kia ratou, ka aere te au mapu ki tetai ke noatu kare e maata ana te kite o te reira aronga.” Kia akarongo ki ta kotou tamariki e kia marama i to ratou manako noatu eaa ta ratou ka tuatua mai. Me rave kotou i te reira, ka mareka ratou i te tuatua mai kia kotou e ka inangaro ratou i te akarongo ki ta kotou akoanga.

“KIA TAVAREVARE I TE TUATUA”

12. Akapeea te tu e ariu mai ana te au metua te akariro anga i te komunikeitianga ki ta ratou tamariki ei mea ngata?

12 Penei ka riro te tu o te au metua ki ta ratou tamariki ei arai i te tamariki kia kore e tuatua kia ratou. Penei ka viviki ua te au metua i te akaari i to ratou riri no te tuatua a ta ratou tamariki. E tika, e maata te au kino i teia tuatau openga, e te inangaro ra te au metua Kerititiano i te paruru i ta ratou tamariki. (2 Timo. 3:1-5) Inara kare te au tamariki e manako akapera ana, ka manako ra ratou e kare to ratou metua e oronga ana i tetai tuatau no ratou.

13. Eaa ra te au metua ka matakite ei i te akakite viviki i to ratou manako?

13 Kia matakite te au metua kia kore e akakite viviki i to ratou manako. E tika, me riri ta kotou tamariki e ka tuatua mai i te au mea ka tamanamanata ia kotou, e ngata i te muteki ua. Inara e puapinga tikai kia akarongo meitaki i mua ake ka tuatua ai i tetai mea. Kua tata te ariki pakari ko Solomona e: “Ko tei tuatua vave mai e kare i akakiteia atu, e neneva tona, e ka akama ïa aia.” (Mase. 18:13) Me noo maru ua e me akarongo kotou, ka marama atu kotou i te tumu “i tuatua tau kore ei” ta kotou tamariki. (Sala. 106:33) Ka rauka ia kotou i te tauturu i ta kotou tamariki me marama kotou i te au turanga ravarai. Ei nga metua aroa, e akarongo e e tauta kia marama i ta kotou tamariki kia rauka ia kotou i te tuatua i tetai mea te ka tauturu ia ratou.

14. Eaa ra te au tamariki ka tavarevare ei i ta ratou tuatua?

14 E te au tamariki, ‘kia tavarevare katoa kotou i te tuatua.’ Kia akamaara e kua oronga te Atua ki to kotou nga metua te apainga kia tereni ia kotou, no reira auraka e patoi viviki i ta ratou e tuatua ra. (Mase. 22:6) Penei kua na roto ana ratou i te turanga ta kotou e na roto nei. Pera katoa, kare ratou e inangaro ia koe kia rave i te au tarevake ta ratou i rave i to ratou mapuanga. E au oa to kotou au metua no kotou, kare i te au enemi. Te inangaro ra ratou i te tauturu ia kotou, kare i te tamamae ia kotou. (E tatau ia Maseli 1:5.) “E akangateitei i to metua tane e to metua vaine,” e e akaari e te inangaro ra kotou ia ratou mei ia ratou rai e inangaro ra ia kotou. Ka mama ua i reira ia ratou i te tereni ia kotou na te tu e inangaro ra a Iehova ia ratou kia rave.​—Ephe. 6:2, 4.

“KIA TAVAREVARE OKI I TE RIRI”

15. Eaa te ka tauturu ia tatou kia noo maru ua e kia akakoromaki i te aronga ta tatou e inangaro ra?

15 Kare tatou e akakoromaki ua ana i te aronga ta tatou e inangaro ra. Kua tata te apotetoro ko Paulo ki te au Kerititiano i Kolosa e: “E te au tane ra, e aroa kotou i ta kotou au vaine ra, auraka e rotoriri atu ia ratou. E te au metua ra, auraka e akariri atu i ta kotou tamariki, ko te taitaia aea ratou.” (Kolo. 1:1, 2; 3:19, 21) Kua akakite a Paulo ki to Ephesia  e: “Kia kopae ravaia oki te maru kore, e te rotoriri, e te makitakita, e te taumāro ra, e te tuatua akakino.” (Ephe. 4:31) Me tauta tatou i te akaari maata atu i te au ua o te vaerua o te Atua mei te akakoromaki, te maru, e te tu akono meitaki, ka mama ake ia tatou i te noo maru ua noatu te au turanga taitaia.​—Gala. 5:22, 23

16. Akapeea a Iesu te akatikatika anga i tana au pipi? Eaa ra te reira i riro ei ei mea umere?

16 E te au metua e, akamanako ana i te akaraanga o Iesu. Kua taitaia maata a Iesu i te kaikai aiai openga anga aia e tana au apotetoro. Kua kite a Iesu e kare e roa atu ana, ka mate marie aia e te mamae tikai. Kua kite aia e ka anoanoia aia kia vai tiratiratu, kia akatapuia te ingoa o tona Metua e kia rauka i te au tangata te ora. Inara i ko i taua kaikaianga ra, kua tauetono te au apotetoro e koai tei maata atu i rotopu ia ratou. Kare a Iesu i vaa maata ana me kore i karo ana ia ratou. Mari ra, kua akatikatika aia ia ratou ma te tu maru. Kua akamaara atu a Iesu kia ratou e kua turuturu ana ratou iaia i te au tuatau ngata. E kua irinaki aia e ka vai tiratiratu ratou noatu e ka timataia ratou e Satani. Kua taputou katoa aia e ka tutara kapiti ratou kiaia i runga i te rangi.​—Luka 22:24-32.

Te akarongo meitaki ra ainei koe ki taau tamariki?

17. Eaa te ka tauturu i te tamariki kia noo maru ua?

17 Ka anoano katoaia te au tamariki kia noo maru ua. Me e mapu koe, penei kare koe e mareka ana me ako atu toou nga metua ia koe. Penei ka manako koe e kare raua e irinaki ana ia koe. Inara kia akamaara e te manamanata maira toou nga metua ia koe no to raua inangaro ia koe. Me akarongo koe kia raua ma te tu maru e me ariki koe i ta raua akoanga, ka akangateitei e ka irinaki mai raua ia koe. E oti ka oronga mai toou nga metua i tetai tuatau noou kia rave i tetai au mea. Te akaari maira te Pipiria e e tu pakari to tetai tangata me noo maru ua aia. Te karanga ra te reira e: “E akaope te neneva i tona manako ki vao: kareka te tangata pakari, e tāpu ïa e kia roa iti ake.”​—Mase. 29:11.

18. Akapeea te aroa te tauturu anga i te au pamiri kia komunikeiti meitaki?

18 E te au metua e te au tamariki akaperepere, auraka e maromaroa me kare to kotou pamiri e meitaki ana i te komunikeiti mei ta kotou e inangaro ra. E tauta ua rai i te akatupu i te reira, e kia aru ua rai i te akoanga i roto i te Tuatua a te Atua. (3 Ioa. 4) I roto i te ao ou, ka riro tatou ei aronga apa kore e kare tatou e manamanata i te komunikeiti. Inara i mua ake i te reira, ka rave tatou i te au tarevake. No reira kia viviki i te tuatua e “Akakoromaki mai.” Kia akakore ua i te ara. Kia ‘tau okotai i roto i te aroa.’ (Kolo. 2:2) E mana to te aroa. E tauturu ana te reira ia tatou kia akakoromaki e kia takinga meitaki. E tauturu ana te aroa ia tatou kia noo maru ua e kia akakore i te ara. “Te akakoromaki ra [te aroa] i te au mea ravarai, te irinaki ra i te au mea ravarai, te manakonako ra i te au mea ravarai, te tamou marie ra i te au mea ravarai.” (1 Kori. 13:4-7) Me akaari ua rai kotou i te aroa, ka meitaki atu te komunikeitianga i roto i to kotou pamiri. Ka mataora atu kotou e ka akangateitei te reira ia Iehova.

^ para. 6 Kua tauiia te ingoa.