KʼUTUNEM 15
Ri kojonem che utz kril ri Dios
-
¿La utz kril ri Dios konojel ri e kojonem?
-
¿Jas kqabʼan che retaʼmaxik ri qastzij kojonem?
-
¿E jachin laʼ ri e qastzij rajpatanelabʼ ri Dios che ri e qʼij riʼ?
1. ¿Jas taq tewchibʼal kuya chqe we kqaya uqʼij ri Dios junam che kraj areʼ?
JEHOVÁ DIOS sibʼalaj kojraj. Rumal laʼ, xchoman chrij ri rajawaxik chqe, rukʼ wariʼ kutzujuj che kukʼam bʼe pa qawiʼ. We kqaya uqʼij junam rukʼ kraj areʼ, wariʼ kuya kikotemal chqe xuqujeʼ kojkunik kojel chupam ri e kʼax rech ri kʼaslemal. Xuqujeʼ kqariq ri tewchibʼal xuqujeʼ ri utobʼanik (Isaías 48:17). Tekʼuriʼ e kʼo sibʼalaj kʼi kojonem. Konojel kkibʼij che kkikʼut ri qastzij chrij ri Dios, tekʼuriʼ junam ta kkibʼij chrij jachin laʼ ri Dios xuqujeʼ chrij ri kraj kqabʼano.
2. ¿Jas kabʼan che retaʼmaxik ri qas uyaʼik uqʼij ri Jehová, xuqujeʼ jas jun kʼutbʼal re kqakojo?
2 ¿Jas kabʼan che retaʼmaxik ri qas uyaʼik uqʼij ri Jehová? Rajawaxik taj che kawetaʼmaj xuqujeʼ kajunumaj, o kajunamisaj, konojel ri e kikʼutunik ri kojonem. Xaq xiw rajawaxik kawetaʼmaj ri qas kukʼut ri Biblia chrij ri qastzij uyaʼik uqʼij ri Dios. Jun kʼutbʼal re. Qonojel qetaʼm che ri pwaq che qastzij taj pa kʼi taq tinamit wariʼ ubʼanom che kʼo kʼi kʼax. Rumal laʼ chachomaj che kattaq che ujachik uwach ri qastzij pwaq rukʼ ri qastzij taj. ¿Jas kabʼan che uchʼobʼik ri qastzij rukʼ ri qastzij taj? ¿La rajawaxik kawetaʼmaj uwach ronojel ri e qastzij taj pwaq? Wariʼ qas ta utz, are qas utz we kawetaʼmaj uwach ri qastzij pwaq. Chiʼ kawetaʼmaj uwach ri qastzij pwaq
wariʼ kubʼano che kʼax ta kariq che uchʼobʼik uwach ri qastzij taj. Junam rukʼ wariʼ chiʼ kqachʼobʼ ri ubʼantajik ri qastzij kojonem kʼax ta kqabʼan che uchʼobʼik ri qastzij taj.3. Junam rukʼ ri xubʼij ri Jesús, ¿jas rajawaxik kqabʼano rech ri Dios utz kril ri qakojonem?
3 Sibʼalaj rajawaxik che kqaya uqʼij ri Jehová junam rukʼ ri kraj areʼ. Kʼi winaq kkikojo che konojel ri kojonem utz keril ri Dios tekʼuriʼ wariʼ are ta ri kukʼut ri Biblia. Xuqujeʼ xaq xiw ta rajawaxik kqabʼij che oj cristiano, Jesús xubʼij wariʼ: «Man ronojel taj ri kabʼin chwe: ‹Wajaw, Wajaw› kok ta na pa ri rajawibʼal ri Dios, xaneʼ xiwi ri kebʼanow ri urayibʼal ri Nutat ri kʼo pa ri kaj». Rumal laʼ, kqilo che ri Dios xaq xiw utz krilo we kqetaʼmaj ri qas kraj xuqujeʼ kqabʼano. Chke ri kkibʼan ta ri kraj ri Dios, Jesús xubʼij wariʼ: «Ix bʼanal taq etzelal», xchaʼ chike (Mateo 7:21-23). Ri kojonem che qastzij taj junam rukʼ ri pwaq che qastzij taj: kʼot upatan. Xuqujeʼ sibʼalaj kuya kʼaxkʼolil.
4. ¿Jas kraj kubʼij ri kebʼ okibʼal ri xubʼij ri Jesús, xuqujeʼ jachiʼ kekʼaman bʼi ri e okibʼal riʼ?
4 Ri Jehová kutzujuj chke konojel ri winaq jun kʼaslemal che kʼot ukʼisik. Tekʼuriʼ rech kojkunik kʼo jun qakʼaslemal che kʼot ukʼisik pa ri kotzʼiʼj uwach Ulew, rajawaxik che kqaya uqʼij xuqujeʼ kqabʼan pa ri qakʼaslemal ri kraj areʼ. Tekʼuriʼ, e kʼi kkaj taj kkibʼan wariʼ, rumal laʼ ri Jesús xubʼij wariʼ: «Chixok chupam ri okibʼal ri latzʼ uwach. Nim kʼu kiwach xuqujeʼ nim kipam ri okibʼal xuqujeʼ ri bʼe ri kakʼaman bʼik chupam ri sachbʼal wachaj, e kʼi kʼut ri kebʼok bʼik chupam. Latzʼ kʼu uwach ri okibʼal, xuqujeʼ alaj uwach ri bʼe ri kekʼaman bʼik pa ri kʼaslemal. Man e kʼi ta kʼut ri keriqowik» (Mateo 7:13, 14). Rukʼ wariʼ kqilo che ri qastzij kojonem kojukʼam bʼi pa kʼaslemal, ri qastzij taj pa ri sachbʼal wachaj. Ri Jehová kraj taj che kkam nijun chke ri winaq, rumal laʼ kuya chke konojel ri winaq pa ronojel ri uwach Ulew che kketaʼmaj uwach (2 Pedro 3:9). Qastzij wi ri kqabʼan che uyaʼik ri uqʼij ri Dios kubʼano che kqariq ri kʼaslemal o ri kamikal.
¿JAS KQABʼAN CHE RETAʼMAXIK RI QASTZIJ KOJONEM?
5. ¿Jas kqabʼan che retaʼmaxik e jachin laʼ ri e kʼo pa ri qastzij kojonem?
5 ¿Jas kqabʼan che uriqik «ri bʼe ri kkʼaman bʼik pa ri kʼaslemal»? Ri Jesús xubʼij che kʼax ta kiriqik jachin e kʼo pa ri kojonem che qastzij we kqilo jas kkibʼan pa ri kikʼaslemal. Rumal laʼ xubʼij wariʼ: «Kumal taq ri e kiwachinik kiwetaʼmaj kiwach», rumal che «ronojel utzalaj cheʼ kuya utzalaj uwachinik» (Mateo 7:16, 17). Rukʼ wariʼ ri winaq kkichʼobʼ kiwach ri e kʼo pa ri qastzij kojonem rukʼ ri kikʼutunik xuqujeʼ rukʼ ri kkibʼano. Qastzij wi che xa e ajmak xuqujeʼ kkibʼan kimak, tekʼuriʼ pa konojel kkikoj kichuqʼabʼ che ubʼanik ri kraj ri Dios. Chqilaʼ waqibʼ kʼutbʼal re che kqilo rech kqachʼobʼ kiwach.
6, 7. ¿Jas kkichomaj ri rajpatanelabʼ ri Dios chrij ri Biblia, xuqujeʼ jas ukʼutik xubʼan ri Jesús chrij wariʼ?
6 Ri ajpatanelabʼ rech ri Dios kesam ri kikʼutunik pa ri Biblia. Ri Utzij ri Dios kubʼij wariʼ: «Ronojel tzʼibʼatalik kape rukʼ ri Dios, nim kʼu kaqechbʼej che. Ri tzʼibʼatalik kujutijoj, y kukʼut chqawach jas ri qamak, jas rajawaxik kaqabʼan che qasukʼumaxik, y che ubʼanik ri sukʼil. Jeriʼ kʼo ronojel ri rajawaxik che ri winaq re ri Dios, rech kubʼan ronojel uwach utzalaj taq chak» (2 Timoteo 3:16, 17, El Nuevo Testamento en Quiché y Español, ortografía actualizada). Ri apóstol Pablo xutzʼibʼaj wariʼ chke ri rachalal che e cristianos: «Rumal chi aretaq xikʼam ri utzij ri Dios ri xqatzijoj chiwe, man xikʼam taj jas ri utzij winaq. Xaneʼ xikʼamo jas ri qastzij, are ri utzij ri Dios» (1 Tesalonicenses 2:13). Rumal laʼ ri kojonem che qastzij kubʼan ta ri kkibʼan ri winaq xuqujeʼ ri kkikʼutu. Are kkibʼan ri kubʼij ri Biblia, ri Utzij ri Dios.
7 Ri Jesucristo xuya jun kʼutbʼal, areʼ xresaj ri e ukʼutunik pa ri Utzij ri Dios. Pa jun chʼawem che ri Utat che kʼo pa kaj xubʼij wariʼ: «Ri tzij la are ri qastzij» (Juan 17:17). Ri Jesús kkojon che ri Utzij ri Dios, xuqujeʼ ronojel ri xukʼutu xaq junam kubʼij rukʼ ri kʼo pa ri Biblia. Amaqʼel xubʼij wariʼ: «Tzʼibʼatal kʼut», tekʼuriʼ kubʼij jun texto rech ri Biblia (Mateo 4:4, 7, 10). Rumal laʼ ri rajpatanelabʼ rech ri Dios kimik kkikʼut ta ri kichomanik. Are kkikʼut ri kubʼij ri Biblia xuqujeʼ kkikojo che ri Biblia are Utzij ri Dios.
8. ¿Jas nikʼaj chik kʼo chupam ri uyaʼik uqʼij ri Jehová?
Mateo 4:10). Rumal laʼ ri rajpatanelabʼ ri Dios xaq xiw kkiya uqʼij ri Jehová, kʼot chi nijun chik. Rumal laʼ ukʼutik chrij ri ubʼiʼ ri Dios xuqujeʼ ri e ubʼantajik kʼo chupam ri uyaʼik uqʼij ri Dios. Ri Biblia kubijʼ: «Ri at ri abʼiʼ are Jehová xiw at qas at nim puwiʼ uwach Ulew» (Salmo 83:18, TNM). Ri Jesús are jun kʼutbʼal chqe che ukʼutik chkiwach ri winaq chrij ri Dios. Areʼ xubʼij ri e tzij riʼ che ri Utat: «Nuqʼalajisam ri bʼiʼ la chkiwach ri winaq ri e chaʼom la chkixoʼl ri winaq ri e aj uwach ulew» (Juan 17:6). Kimik, ri e qastzij cristianos kkikʼut chkiwach nikʼaj chik winaq ri ubʼiʼ ri Dios, xuqujeʼ ri kraj kqabʼano, xuqujeʼ ri e ubʼantajik ri Jehová.
8 Ri winaq che e kʼo pa ri qastzij kojonem xaq xiw ri Jehová kkiya uqʼij xuqujeʼ kkiya ukʼutik ri ubʼiʼ. Ri Jesús xukʼut wariʼ: «Chaqʼijilaj ri Dios [Jehová], xaq xuwi kʼu ri are kapatanij» (9, 10. ¿Jas ukʼutik ri loqʼoqʼenik kkibʼan ri e qastzij cristianos?
9 Ri rajpatanelabʼ ri Dios qas kkiloqʼoqʼej kibʼ, xa ta rumal che kʼo kuya chke. Ri Jesús xubʼij: «Rumal kʼu waʼ konojel kaketaʼmaj na chi ix nutijoxelabʼ, we kiloqʼoqʼelaʼ iwibʼ» (Juan 13:35). Ri e nabʼe cristianos sibʼalaj xkaj kibʼ junam rukʼ wariʼ. Ri kiloqʼoqʼenik ri cristianos are kubʼano che kkaj kibʼ patneʼ e rech jun chik tinamit o kʼo kipwaq o kʼo taj, rumal laʼ e jun nimalaj tinamit che kʼot nijun kkun che ujachik kiwach (chasikʼij uwach Colosenses 3:14). Ri e kʼo pa ri qastzij taj kojonem kʼot wajun loqʼoqʼenik riʼ chkixoʼl. Wet kʼolik mat kkikamisaj kibʼ xa rumal che xa junam ta kitinamit. Ri e qastzij cristianos kkikamisaj ta kibʼ xuqujeʼ kkikamisaj ta nikʼaj chik winaq. Ri Biblia kubʼij wariʼ: «Kuyaʼ ketaʼmatajik e jachin taq ri e ralkʼwal ri Dios xuqujeʼ e jachin taq ri e ralkʼwal ri itzel: apachin ta kʼu ne ri man kubʼan ta ri utzil, o man kuloqʼoqʼej ta ri rachalal, man ralkʼwal ta ri Dios. [...] Chi cheqaloqʼoqʼelaʼ qibʼ. Maqabʼan qe jas xubʼan ri Caín, ri xuya ribʼ pa uqʼabʼ ri itzel [ri Satanás] xukamisaj ri uchaqʼ» (1 Juan 3:10-12; 4:20, 21).
10 Qastzij wi, wajun loqʼoqʼenik riʼ kubʼan che kqakamisaj ta nikʼaj chik winaq, tekʼuriʼ wariʼ kʼo nikʼaj chik kraj kubʼij. Ri e qastzij cristianos kkiya ri kitiempo, kichuqʼabʼ xuqujeʼ jastaq ke, che kitoʼik ri e kachalal cristianos (Hebreos 10:24, 25). Kkitoʼ kibʼ pa taq kʼax xuqujeʼ kkibʼan ta kʼax chke nikʼaj chik. Xuqujeʼ kkinimaj ri taqonik rech ri Biblia che kubʼij: «Joropaʼ mul ri kujkuʼin che ubʼanik utzil, chqabʼanaʼ bʼa chke konojel» (Gálatas 6:10).
11. ¿Jasche rajawaxik che kqakojo che are ri Jesucristo yaʼom che qatoʼik rumal ri Dios?
11 Ri e qastzij cristianos kkikojo che are ri Jesucristo xkoj che qatoʼik rumal ri Dios. Ri Biblia kukʼutu che «man kriqtaj ta rutobʼanik ri Dios rukʼ jachin jun winaq, xane xaq xiw rukʼ ri Jesús. Jeriʼ, rumal che ri Dios man uyaʼom ta chqe rubʼiʼ jachin jun chik cho rojonel ruwach ulew, ri yaʼtal che chi rumal ri areʼ kuya kqariq na ri utobʼanik ri Dios» (Hechos 4:12, El Nuevo Testamento en Quiché Centro-Occidental, ortografía actualizada). Junam rukʼ ri xqil pa ri kʼutunem 5, ri Jesús xuya ri ukʼaslemal che utojik ri kimak ri winaq ri kenimanik (Mateo 20:28). Xuqujeʼ Jehová uyaʼom che, che kubʼan Ajawinel rech ri Ajawbʼal che kʼo pa ri kaj xuqujeʼ kuqʼat tzij cho ri uwach Ulew. Rumal laʼ, ri Dios kraj che oj kqanimaj ri Jesús xuqujeʼ kqabʼan ri e ukʼutunik. We kqabʼan wariʼ kqariq jun qakʼaslemal che kʼot ukʼisik. Rumal laʼ ri Biblia kubʼij wariʼ: «Ri kakojon che ri Kʼojolaxel, kʼo junalik ukʼaslemal. Ri man kakojon ta che ri Kʼojolaxel, man kʼo ta ukʼaslemal» (Juan 3:36).
12. ¿Jas kraj kubʼij che kqabʼan ta ri jastaq rech ri uwach Ulew?
12 Ri e qastzij cristianos kkibʼan ta ri jastaq rech ri uwach Ulew. Chiʼ Jesús xopan chuwach ri ajqʼatal tzij rech Roma ubʼiʼ Pilato, chiʼ wajun achi riʼ tajin kuqʼat tzij puwiʼ ri Jesús, Jesús xubʼij wariʼ: «Ri wajawibʼal man aj uwach ulew taj» (Juan 18:36). Konojel ri rajtijoxelabʼ ri Jesús kkibʼan ri kraj ri Ajawbʼal rech ri Dios patneʼ e kʼo pa jalajoj taq tinamit. Rumal laʼ kkitoʼ ta ri e políticos xuqujeʼ ri e chʼoj rech wajun uwach Ulew riʼ, e areʼ kkibʼan ta ri kkaj we winaq riʼ. Tekʼuriʼ we kʼo winaq kkikoj kibʼ pa política, weneʼ rech kechaʼ che uqʼatik tzij o che ujuchʼik ri wuj, o votar, ri e qastzij cristianos kkikoj ta kibʼ pa ri kichomanik ri winaq che kkaj kkibʼan wariʼ. Ri e cristianos kkikoj ta kibʼ pa política, tekʼuriʼ kkinimaj ri taq utaqonik ri qʼatbʼal tzij. ¿Jasche kkibʼan wariʼ? Rumal che ri Utzij ri Dios kubʼij wariʼ chke ri e cristianos ‹chiyaʼ iwibʼ pa taqik chke ri qʼatal taq tzij› (Romanos 13:1). Tekʼuriʼ chiʼ ri e ajqʼatal taq tzij kkaj che kbʼan jun jastaq che ri utaqonik ri Dios kubʼij che utz taj kbʼanik, ri e qastzij cristianos kkibʼan junam rukʼ ri xkibʼan ri apóstoles, che xkibʼij wariʼ: «Rajawaxik chqe chi are nabʼe kaqanimaj ri kubʼij ri Dios chqe man are ta kʼut ri kakibʼij ri winaq» (Hechos 5:29; Marcos 12:17).
13. ¿Jas kkikoj ri e qastzij rajpatanelabʼ ri Jesús chrij ri Ajawbʼal rech Dios xuqujeʼ, jas kkibʼano?
13 Ri e qastzij rajtijoxelabʼ ri Jesús kkiya ubʼixik che xaq xiw ri Ajawbʼal rech ri Dios kkunik kukʼam lo kubʼsal kʼuʼx chke ri winaq. Jesús xubʼij kan wariʼ: «We utzalaj taq tzij riʼ re ri Rajawibʼal ri Dios Mateo 24:14). Ri qastzij rajtijoxelabʼ ri Jesucristo kkibʼij ta chke ri winaq che kkikubʼsaj kikʼuʼx chkij ri ajqʼatal taq tzij, rumal che kekun ta che ukʼamik lo ri utzilal. Are kkibʼij che are ri Ajawbʼal rech ri Dios kkunik kukʼam lo nim taq utzilal chke ri winaq (Salmo 146:3). Rumal laʼ, Jesús xukʼut chqawach che rajawaxik kqataʼ pa chʼawem che kpe wajun tzʼaqatalaj Ajawbʼal riʼ, rumal laʼ xubʼij: ‹Chpet ri Ajawbʼal. Chabʼanaʼ ri kawaj pa ri kaj, xuqujeʼ cho ri uwach ulew› (Mateo 6:10). Ri Utzij ri Dios xubʼij kan che wajun Ajawbʼal rech ri Dios riʼ «kebʼusachisaj na kiwach konojel taq ri nikʼiʼaj ajawibʼal chik [che e kʼo kimik], kajeqiʼ kʼu na chbʼe qʼij saq» (Daniel 2:44; Apocalipsis 16:14; 19:19-21).
katzijox na pa ronojel ri uwach ulew. Jeriʼ kaqʼalajisax ri utzalaj taq tzij chkiwach konojel nimaʼq taq tinimit ri kʼo cho ronojel ri uwach ulew. Kʼate riʼ kape ri kʼisbʼal» (14. Pa achomanik, ¿jachin ri kojonem che kkikʼutu che tajin kkibʼan ri qastzij kojonik?
14 Rumal ri qilom chik, chqataʼ wariʼ: «¿Jachin chke ri jupuq ajkojonelabʼ che kesam ri kikʼutunik pa ri Biblia xuqujeʼ kkibʼij ri ubʼiʼ ri Dios, che are Jehová? Xuqujeʼ, ¿jachin kkiloqʼoqʼej kibʼ, xuqujeʼ kekojon chrij ri Jesús, xuqujeʼ kkibʼan ta ri jasach rech ri uwach Ulew, kkiya ubʼixik ri Ajawbʼal rech ri Dios che are ri qas kubʼsal kʼuʼx chke ri winaq? Chke konojel ri kojonem che e kʼo pa ri uwach Ulew, ¿jachin ri qas kubʼan ronojel wariʼ?». Ri e bʼantajik kukʼutu che are ri e testigos rech Jehová (chasikʼij uwach Isaías 43:10-12).
¿JAS RAJAWAXIK KABʼANO?
15. Qetaʼm che ri Dios kʼolik tekʼuriʼ, ¿jas jun chik kraj ri Dios kqabʼano?
15 Rech kqakikotemaj ri Dios xaq xiw ta rajawaxik che kqabʼij che kojkojon chrij. Ri Biblia kubʼij che ri itzel taq uxlabʼal kkikojo che kʼo ri Dios (Santiago 2:19). Tekʼuriʼ qas qʼalaj che tajin ta kkibʼan ri kraj ri Jehová xuqujeʼ ri Jehová utz ta kerilo. Rech kqakikotemaj ri Dios xaq xiw ta kqakojo che kʼolik, xuqujeʼ rajawaxik kqabʼan ri kraj. Xuqujeʼ rajawaxik kojel pa ri kojonem che qastzij taj xuqujeʼ rajawaxik kojkʼojiʼ pa ri qastzij kojonik.
16. ¿Jas rajawaxik kqabʼano rech kojel pa ri kojonem che qastzij taj?
2 Corintios 6:17; Isaías 52:11). Rumal laʼ ri qastzij cristianos kkibʼan ta nijun jastaq che xa rech ri qastzij taj kojonik.
16 Ri apóstol Pablo xukʼutu che utz taj kqabʼan ri qʼijilanik che qastzij taj. Xutzʼibʼaj wariʼ, Jehová kubʼij: «Chixel chkixoʼl, chitasaʼ iwibʼ chkij, minaq jun jasach tzʼil. Ri in kʼut kixinkʼam na» (17, 18. ¿Jas riʼ ri «Nimalaj Babilonia», xuqujeʼ jasche rajawaxik che chanim ‹kojel bʼi chupam›?
17 Ri Biblia kubʼij che konojel ri kojonem che e qastzij taj e kʼo pa «Nimalaj Babilonia» (Apocalipsis 17:5). * Wajun bʼiʼaj riʼ kunaʼtaj ri jun ojer tinamit Babilonia chqe, jachiʼ xmajtaj wi lo ri qastzij taj kojonem chiʼ qʼaxinaq chi ri Nimalaj jabʼ pa taq uqʼij ri Noé. Kʼi chke ri e kikʼutunik xuqujeʼ ri kkibʼan ri winaq chupam ri qastzij taj kojonem kimik, wariʼ xbʼan pa ri Babilonia ojer. Jun kʼutbʼal re are chiʼ ri winaq che e kʼo pa wajun tinamit riʼ kkiya uqʼij taq tyox che e oxibʼ pa jun, xuqujeʼ kimik ri qas kkikʼut kʼi chke ri e kojonem are ri Trinidad. Tekʼuriʼ ri Biblia qas kubʼij che xa jun qastzij Dios kʼolik, are ri Jehová, xuqujeʼ ri Jesucristo are ri Ukʼojol ri Dios (Juan 17:3). Ri aj babilonios xuqujeʼ kkikojo che kʼo kkʼaseʼ kan che jun winaq chiʼ kkam ri ubʼaqil xuqujeʼ weneʼ kuriq kʼax pa jun kʼolbʼal rech kʼaxkʼolil. Kimik kʼi chke ri kojonem kkikʼutu che kʼo jun qanimaʼ o quxlabʼal che kkʼaseʼ kan chiʼ kojkamik xuqujeʼ weneʼ kojbʼe pa jun nimalaj kʼolbʼal rech kʼaxkʼolil.
18 Ri kojonem che xbʼan pa ri ojer tinamit Babilonia xjabʼun pa ronojel ri uwach Ulew. Rumal laʼ, kojkunik kqabʼij che ri kbʼix Nimalaj Babilonia che kimik are kraj kubʼij konojel ri kojonem che e qastzij taj. Tekʼuriʼ ri Dios ubʼim kan chrij wajun Nimalaj Babilonia riʼ che xaq kʼateʼ kkʼis na uwach. ¿La xawilo jasche sibʼalaj rajawaxik kojel pa ri Nimalaj Babilonia? Ri Jehová Dios kraj che ‹katel bʼik pa Babilonia› xuqujeʼ rajawaxik che aninaq kabʼan wariʼ rumal che xa kebʼ oxibʼ chi qʼij kʼolik (chasikʼij uwach Apocalipsis 18:4, 8).
We kaya uqʼij ri Jehová rukʼ ri Utinamit, nim kachʼak na chuwach ri kaya kanoq
19. ¿Jas kachʼak na we kapatanej ri Jehová?
Marcos 10:28-30). Xuqujeʼ ri winaq che katkiya kan rumal che kʼo jun chik ri akojonik, weneʼ chiʼ kqʼax ri qʼij kketaʼmaj ri qas kukʼut ri Biblia weneʼ kkibʼan upatanel ri Jehová.
19 Chiʼ kachomaj che kaya kan ri qastzij taj kojonem, weneʼ e kʼo jujun chke ri winaq kkaj ta chik katkachilaj. Tekʼuriʼ chiʼ kapatanej ri Jehová rukʼ ri Utinamit, sibʼalaj kʼi na kachʼak chuwach ri kaya kanoq. Xuqujeʼ kabʼan awe jas xkibʼan ri ojer rajtijoxel ri Jesús, chiʼ e areʼ xkiya kan kʼi jastaq rech xkiterneʼj ri Jesús: wariʼ kubʼan na che kariq achalal che ajkojonelabʼ. Xuqujeʼ katkunik katkʼojiʼ na pa jun nimalaj familia che kʼo cho ronojel ri uwach Ulew, jun familia che e kʼo konojel winaq chupam che e qastzij cristianos xuqujeʼ qas katkiloqʼoqʼej na. Xuqujeʼ kʼo jun akubʼsal kʼuʼx che kyaʼ jun akʼaslemal che kʼot ukʼisik «chupam kʼut ri kʼakʼ uwach ulew» (chasikʼij uwach20. ¿Jas kkiriq na ri e kʼo pa ri qastzij kojonik?
20 Ri Biblia kukʼutu che naj ta chik che ri Dios kukʼis na uwach wajun itzel uwach Ulew riʼ xuqujeʼ kukʼam lo jun sukʼalaj kʼakʼ uwach Ulew che ri Ajawbʼal kubʼan qʼatbʼal tzij puwiʼ (2 Pedro 3:9, 13). ¡Sibʼalaj utz riʼ ri jun kʼakʼ uwach Ulew! Pa wajun kʼakʼ uwach Ulew riʼ xaq xiw kkʼojiʼ na jun kojonik, jun qastzij kojonik. Sibʼalaj rajawaxik kabʼan ri rajawaxik rech katkʼojiʼ chkixoʼl ri e qastzij rajpatanelabʼ ri Dios.
^ párr. 17 Pa ri nikʼaj chik etaʼmanik ubʼiʼ «¿Jas riʼ ri «Nimalaj Babilonia»?», kuya ubʼixik jasche kbʼixik che ri Nimalaj Babilonia are ri kraj kubʼij ri konojel ri e qastzij taj kojonem che e kʼo cho ronojel ri uwach Ulew.