¿Jas riʼ ri kʼastajibʼal?

¿Jas riʼ ri kʼastajibʼal?

Ri kuya ubʼixik ri Biblia

 Ri tzij griega che kkoj che «kʼastajibʼal» are anástasis, che kraj kubʼij «kwalij chi jumul». Are chiʼ kkʼasux jun winaq pa ri kamikal, ktzalix chi jumul ri ukʼaslemal xuqujeʼ kyaʼ chi jumul ri ubʼantajik junam rukʼ ojer kanoq (1 Corintios 15:12, 13).

 Ri tzij kʼastajibʼal kriqitaj ta pa ri Antiguo Testamento, o ri Escruturas Hebreas. Are kʼu kchʼaw chrij jujun taq winaq che xekʼasux pa ri kamikal. Jun kʼutbʼal, ri Dios xubʼij che ri Oseas: «¿La keʼentor ta kʼut rech ma ta cheqaj pa uqʼabʼ ri muqubʼal? ¿La keʼentoʼtajisaj ta kʼu lo rech ma ta keqaj pa uqʼabʼ ri kamikal?» (Oseas 13:14; Job 14:13-15; Isaías 26:19; Daniel 12:2, 13).

 ¿Jawchiʼ kekʼasux wi ri kaminaqibʼ? E jujun taq winaq kekʼasux pa ri kaj rech kkiqʼat tzij rukʼ ri Jesús (2 Corintios 5:1; Apocalipsis 5:9, 10). Ri Biblia kubʼij «ri nabʼe kʼastajibʼal» che (Apocalipsis 20:6; Filipenses 3:11). Wariʼ kukʼutu che kʼo jun ukabʼ kʼastajibʼal. Ri e winaq che kekʼasux pa ri ukabʼ kʼastajibʼal —más e kʼi na— kekʼojiʼ cho ri uwach Ulew (Salmo 37:29).

 ¿Jas kkʼulmatajik chiʼ kkʼasux jun winaq pa ri kamikal? Ri Dios uyaʼom uchuqʼabʼ ri Jesús rech kkunik keʼukʼasuj ri kaminaqibʼ (Juan 11:25). Ri Jesús kukoj na ri uchuqʼabʼ ri Dios rech keʼukʼasuj «konojel ri kaminaqibʼ», kuya chi na jumul chke ri winaq ri kibʼantajik, ri kichomanik y ri kinojibʼal (Juan 5:28, 29). Ri kekʼastaj cho ri uwach Ulew kyaʼ na jun tzʼaqatalaj kicuerpo (Isaías 33:24; 35:5, 6). Are kʼu ri kekʼasux pa ri kaj kyaʼ na jun «cuerpo aj uxlabʼal» chke (1 Corintios 15:42-44, 50).

 ¿E jachin taq kekʼasux na? Ri Biblia kubʼij che cho ri uwach Ulew «kekʼastaj na ri kaminaqibʼ, chi e utz chi e lawalo» (Hechos 24:15). Chkixoʼl ri utz taq winaq e kʼo ri Noé, Abrahán y Sara (Génesis 6:9; Hebreos 11:11; Santiago 2:21). Y chkixoʼl ri e lawalo e kʼo ri winaq che xekun taj xketaʼmaj uwach ri Jehová.

 Are kʼu ri winaq che kkaj taj kkinimaj ri Dios y kkikʼex ta ri kikʼaslemal, kekʼasux ta chik. Are chiʼ ri winaq riʼ kekamik ksach kiwach (Mateo 23:33; Hebreos 10:26, 27).

 ¿Jampaʼ kekʼasux ri kaminaqibʼ? Ri Biblia kubʼij che ri e winaq che kebʼe pa ri kaj kekʼasux pa ri tiempo re ri upetibʼal ri Cristo, che xmaj taj pa ri junabʼ 1914 (1 Corintios 15:21-23). Pa ri Mil junabʼ che kuqʼat tzij ri Jesús kekʼasux ri winaq che kekʼojiʼ cho ri uwach Ulew, are chiʼ kotzʼiʼj chi uwach (Lucas 23:43; Apocalipsis 20:6, 12, 13).

 ¿Jasche kqakojo che kekʼasux na ri kaminaqibʼ? Ri Biblia kchʼaw chrij nueve kʼastajibʼal che e kʼi winaq xeʼilowik (1 Reyes 17:17-24; 2 Reyes 4:32-37; 13:20, 21; Lucas 7:11-17; 8:40-56; Juan 11:38-44; Hechos 9:36-42; 20:7-12; 1 Corintios 15:3-6). Ri kʼastajibʼal che más etaʼmatal uwach are ri rech Lázaro. Wajun achi riʼ kajibʼ qʼij chik kaminaq y ri Jesús xukʼasuj chkiwach kʼi winaq (Juan 11:39, 42). Xuqujeʼ ri ukʼulel ri Jesús xkil wajun kʼastajibʼal riʼ, rumal la’ xkitzukuj ri xkibʼano rech kkikamisaj ri Jesús xuqujeʼ ri Lázaro (Juan 11:47, 53; 12:9-11).

 Ri Biblia kubʼij che ri Dios kʼo uchuqʼabʼ rech keʼukʼasuj ri kaminaqibʼ. Rumal che ri uchomanik sibʼalaj nim, ri areʼ knaʼtaj ronojel ri ubʼanik ri winaq che. Xuqujeʼ rumal che are ri Dios che kʼo ronojel uchuqʼabʼ kʼo ta nijun jastaq kqʼatenik rech keʼukʼastajisaj ri kaminaqibʼ (Job 37:23; Mateo 10:30; Lucas 20:37, 38). Ri areʼ kraj keʼukʼasuj ri kaminaqibʼ. Job 14:15, Ri Tyoxlaj Wuj kubʼij: «Kawaj riʼ kawil ri uchak ri aqʼabʼ xabʼano». Are waʼ ri kubʼij ri Biblia chrij ri kunaʼ ri Dios are chiʼ keʼukʼasuj ri winaq cho ri uwach Ulew.

Molom taq tzij che kbʼix chrij ri kʼastajibʼal

 Ri kkichomaj jujun winaq: Are chiʼ kkʼasux jun winaq ri ranimaʼ che tajin kwakatik ktzalij pa ri ucuerpo.

 Ri qastzij: Ri Biblia kubʼij che ri animaʼ are ri ukʼaslemal jun winaq man are ta jun jastaq che kkʼasiʼ kanoq (Génesis 2:7; Ezequiel 18:4). Are chiʼ kkʼastajisax jun winaq, kʼo ta jun animaʼ kpetik y kok pa ri ucuerpo, xaneʼ are ri winaq kbʼan chi jumul o ktzalix chi jumul ri ukʼaslemal.

 Ri kkichomaj jujun winaq: E kʼo jujun taq winaq che kekʼasux na, are k’u aninaq kekamisaxik.

 Ri qastzij: Ri Biblia kubʼij «are kʼut ri winaq ri xkibʼan etzelal, kekʼastaj na che kʼoqotajem» (Juan 5:29). Ri e winaq riʼ kqʼat ta tzij pa kiwiʼ rumal ri xkibʼan ojer kanoq, xaneʼ kʼateʼ kqʼat tzij pa kiwiʼ rukʼ ri kkibʼano chiʼ qʼaxinaq chi jun tiempo che e kʼasum. Ri Jesús xubʼij: «Ri kaminaqibʼ kkitaʼ na ri uchʼabʼal ri uKʼojol ri Dios. Apachin taq kʼu ri kkitatabʼej, kekʼasiʼ na» (Juan 5:25). We ri winaq che kekʼasux loq kkinimaj ri kubʼij ri Cristo kyaʼ na ri kibʼiʼ pa ri «wuj re ri kʼaslemal» (Apocalipsis 20:12, 13).

 Ri kkichomaj jujun winaq: Ri e winaq che kekʼasux loq are ri mismo kicuerpo kayaʼik.

 Ri qastzij: Are chiʼ jun winaq kkamik ri ucuerpo kqʼayik y ktzalij pa ri ulew (Eclesiastés 3:19, 20).