Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Jehovos liudytojai

lietuvių

2016 M. KOVO 30 D.
RUSIJA

JT Žmogaus teisių komitetas praneša: Rusija Jehovos liudytojams neteisingai taiko kovos su ekstremizmu įstatymą

JT Žmogaus teisių komitetas praneša: Rusija Jehovos liudytojams neteisingai taiko kovos su ekstremizmu įstatymą

SANKT PETERBURGAS (Rusija). 2016-aisiais sueina 125 metai nuo tada, kai Semioną Kazlickį, vieną pirmųjų Jehovos liudytojų Rusijoje, caro valdžia ištrėmė už Biblijos žinios skleidimą. 1891-aisiais jis buvo surakintas grandinėmis ir, nors nebuvo nuteistas, ištremtas į Sibirą, kur gyveno iki mirties 1935-aisiais.

Praėjusį šimtmetį Rusijos valdžios požiūris į Jehovos liudytojus iš esmės nepasikeitė. Kaip rašoma naujausiame Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ataskaitinio laikotarpio pranešime, iš daugybės informacijos šaltinių matyti, kad Rusija ir toliau „riboja saviraiškos laisvę [...] ir religijos laisvę, puldama, tarp visų kitų, Jehovos liudytojus“.

Heineris Bielefeldtas, JT specialusis pranešėjas religijos ar tikėjimo laisvės klausimais

Žmogaus teisių komitetas stebi, kaip Rusijoje, kuri yra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto šalis, yra įgyvendinamos šio Pakto nuostatos. Heineris Bielefeldtas, JT specialusis pranešėjas religijos ar tikėjimo laisvės klausimais, sakė: „Pakto rengėjai religijos ar tikėjimo laisvę Pakte reglamentuoja kaip esminę žmogaus teisę, kuri negali būti atimta ar kitaip suvaržyta, net susidarius nepaprastajai padėčiai (4.2 straipsnis). Toks statusas suteiktas tik keletui žmogaus teisių.“ Po 113-o susirinkimo (nuotrauka viršuje) Komitetas išleido naujausią periodinį pranešimą apie Rusijos Federaciją. Pranešime daroma išvada, kad nors Rusija, būdama Pakto šalimi, tariamai gina religijos laisvę, teismai visoje šalyje savavališkai taiko kovos su ekstremizmu įstatymą Jehovos liudytojams.

Kovos su ekstremizmu federalinis įstatymas (Nr. 114-FZ) Rusijoje buvo priimtas 2002-aisiais, kilus susirūpinimui dėl terorizmo. Tačiau, remiantis laikraštyje The Moscow Times publikuotu straipsniu „Kovos su ekstremizmu įstatymas pažeidžia žmogaus teises“, 2006, 2007 ir 2008 metais Rusijai įstatymą pataisius, jis apima „daug daugiau nei vien baimę, susijusią su terorizmu“. Dabar įstatymas „tiesiog pasigavo žodį „teroristas“, tapusį įprastu visame pasaulyje po to, kai rugsėjo 11-ąją buvo sugriauti bokštai Dvyniai Niujorke, ir naudoja jį apibūdinti Rusijoje nepageidaujamoms religinėms grupėms“, – aiškina Derekas H. Davisas, buvęs J.M. Dawsono bažnyčios ir valstybės santykių tyrimų instituto Bayloro universitete direktorius. Taigi, D. H. Daviso žodžiais, „etiketė „ekstremistai“ Jehovos liudytojams klijuojama neteisingai ir nepagrįstai“.

Žmogaus teisių komitetas nustatė, kad problemos šaknys – miglotas ekstremistinės veiklos apibrėžimas. Geraldine Fagan, knygos Believing in Russia–Religious Policy After Communism (Tikėjimas Rusijoje. Religijos politika po komunizmo) autorė, laikraščiui The Washington Post sakė, kad įstatymas nėra aiškiai apibrėžtas, todėl vietiniams teismams labai lengva „surasti Jehovos liudytojams nepalankių vadinamųjų ekspertų, kurie parašytų pranešimą, jog Jehovos liudytojų literatūra yra ekstremistinė“.

Panašus atvejis buvo šių metų pradžioje: remdamasis lingvistikos eksperto liudijimu, Vyborgo miesto teismas ekstremistiniais paskelbė du Jehovos liudytojų leidžiamus žurnalus. Šioje byloje kaltinimus pateikęs prokuroras taip pat pateikė teismui prašymą ekstremistiniu paskelbti Jehovos liudytojų išleistą Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimą. Teismo procesas prasidėjo 2016-ųjų kovo 15-ąją.

Krikščioniška literatūra, kurią buvo ketinama įvežti į Rusiją, sandėliuojama Jehovos liudytojų Centrinės Europos filiale Vokietijoje, Zelterse. 2015-ųjų kovą Rusijos muitinė uždraudė į šalį įvežti Jehovos liudytojų leidžiamą literatūrą.

Apie Jehovos liudytojų teisinius sunkumus buvo galima nujausti iš 2015 metų įvykių. Religijos ir visuomenės studijų centro, esančio Europos instituto Rusijos mokslų akademijoje Maskvoje, vadovas Romanas Lunkinas teigė, kad „2015 metais persekiojimas ne tik paaštrėjo, bet ir gerokai išaugo“. Praėjusių metų kovo mėnesį Rusijos valdžia sustabdė visos Jehovos liudytojų religinės literatūros įvežimą į šalį. Neleista įvežti net ir tų leidinių, kurie buvo patikrinti ir paskelbti kaip neturintys jokių ekstremizmo požymių. Liepą Rusijos muitinės pareigūnai neleido į šalį įvežti Jehovos liudytojų išleistos Biblijos rusų kalba. Tą patį mėnesį Rusijos valdžia uždraudė oficialią Jehovos liudytojų interneto svetainę jw.org. Lapkričio mėnesį Jehovos liudytojams nebuvo leista įvežti Biblijos Sinodalinio vertimo, kurį plačiai naudoja ir kiti Rusijos krikščionys, tarp jų ir Rusijos stačiatikių bažnyčia. Kaip sakoma laikraštyje The Washington Post, 2015-ieji baigėsi „vienu didžiausiu pastaraisiais metais kovos su ekstremizmu teismų“, kuriame Taganrogo miesto teismas 16 Jehovos liudytojų nuteisė už taikių religinių sambūrių rengimą ir dalyvavimą juose.

Tiek Taganrogo miesto, tiek kitose bylose akivaizdi ironija. „Daugeliui vyresniosios kartos Jehovos liudytojų buvo išduoti pažymėjimai, liudijantys, kad jie yra represijos aukos“, – pasakoja R. Lunkinas. Sovietų laikais tūkstančiai Jehovos liudytojų buvo įkalinti. Paskutinieji į laisvę išėjo 1990 metais. Buvę kaliniai džiaugėsi atgavę gerą vardą: valdžia jiems įteikė reabilitacijos pažymėjimą – oficialų dokumentą, patvirtinantį, kad jie ne „tautos priešai“, o nekaltos aukos. Bet dabar galima sakyti, kad „Rusijos valdžia, naudodamasi kovos su ekstremizmu įstatymu, reabilitaciją panaikina“, – tęsė R. Lunkinas.

2015 metų gegužės 27 dieną Jehovos liudytojai vis dėlto laimėjo vieną bylą, kai teismo sprendimu Rusijos Teisingumo ministerija turėjo iš naujo įregistruoti Jehovos liudytojų religinę bendriją Maskvoje kaip vietinę religinę organizaciją. Šį statusą liudytojai buvo praradę 2004-ųjų kovo 26-ąją panaikinus jų juridinį asmenį. Liudytojai kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) ir 2010 metų birželio 10 dieną jis priėmė sprendimą, kuriuo Rusijos valdžiai nurodė iš naujo įregistruoti Jehovos liudytojų religinę bendriją ir kompensuoti moralinę žalą.

Jehovos liudytojai Liubovė ir Aleksėjus Koptevai savo sode Rusijoje, Taganrogo mieste, 2015-ųjų lapkričio 11-ąją. Tų pačių metų lapkričio 30-ąją Aleksėjus kartu su kitais 15 Jehovos liudytojų Taganrogo miesto teismo buvo nuteistas už ekstremistinę veiklą – taikingų religinių susirinkimų organizavimą ir dalyvavimą juose. Aleksėjus yra pensininkas, turi anūkų. Valstybės jis yra įvertintas už tai, kad gerai žinomoje gamykloje „Krasny Kotelšik“ ištikimai dirbo 38 metus.

„Sutinku su EŽTT išvadomis, – sako JT specialusis pranešėjas. – Sprendimas uždrausti Jehovos liudytojams burtis į religinę organizaciją buvo drastiškas ir nepagrįstas bei pažeidė teisę į religijos laisvę.“ EŽTT nurodymu, Rusija moralinę žalą kompensavo, bet religinę bendriją įregistravo tik pernai gegužę – nuo EŽTT sprendimo priėmimo praėjus beveik penkeriems metams.

Tokius reabilitacijos pažymėjimus gavo tūkstančiai Jehovos liudytojų, kurie Sovietų laikais dėl tikėjimo buvo įkalinti. Šis dokumentas liudijo, kad asmuo yra oficialiai paleistas, turi gerą reputaciją ir nėra „valstybės priešas“.

Jaroslavas Sivulskis, Jehovos liudytojų atstovas žiniasklaidai Rusijoje, sakė: „Maskvoje gyvena 9600 suvirš Jehovos liudytojų, o visoje šalyje – apie 175 000. Visi Rusijoje gyvenantys liudytojai, taip pat ir 8 milijonai mūsų tikėjimo draugų visame pasaulyje viliasi, kad Jehovos liudytojų religinės bendrijos įregistravimas Rusijos sostinėje yra žingsnis link religijos laisvės visoje šalyje.“ Tačiau kaip teigia įvairūs žinovai, pavyzdžiui, D. Davisas, Rusijos sprendimas iš naujo įregistruoti Jehovos liudytojų juridinį asmenį „yra būtinas siekiant parodyti, kad religijos laisvė šalyje gerbiama, bet turėtų būti vertinamas iš principo tik kaip politinis žingsnis nuraminti pasaulio bendruomenę“.

2015 metais Žmogaus teisių komitetas pakartojo 2003-iaisiais ir 2009-aisiais pateiktas rekomendacijas, kad Rusija turėtų „nedelsdama peržiūrėti kovos su ekstremizmu federalinį įstatymą“, tai yra aiškiai apibrėžti, kas yra „ekstremistinė veikla“ nurodant, kad į ją įeina smurto ir neapykantos elementai, taip pat konkrečiai išdėstyti, kokia literatūra laikytina ekstremistine. Be to, Komitetas ragina Rusiją „imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias savavališkam įstatymo taikymui ir peržiūrėtas federalinis ekstremistinės medžiagos sąrašas“.

Nikolajus Trociukas (antras iš dešinės) Sovietų laikais buvo trejiems metams įkalintas už atsisakymą atlikti karo tarnybą. 2015-ųjų lapkričio 30-ąją jis ir vėl buvo nuteistas – šįkart su žentu Andrėjumi Gončarovu (kairėje), dukra Oksana Gončarova (trečia iš dešinės) ir sūnumi Sergėjumi Trociuku (dešinėje) bei kitais dvylika Taganrogo Jehovos liudytojų.

„Jehovos liudytojų bendruomenių diskriminavimas yra tikrų tikriausias religinis persekiojimas, nes kitos religijos gali užsiimti tokia pat kaip liudytojų veikla ir už tai nėra baudžiamos“, – teigė R. Lunkinas. Jis dar pridūrė, kad, nepaisant visų kaltinimų ir žiniasklaidos puolimo, „Jehovos liudytojai ir toliau yra pasaulinė organizacija, kurios narių skaičius nuolat auga“.

Atstovai žiniasklaidai

Visame pasaulyje: Davidas A. Semonianas, Visuomenės informavimo tarnyba, tel. +1 718 560 5000

Rusijoje: Jaroslavas Sivulskis, tel. +7 812 702 2691