Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Jehovos liudytojai

lietuvių

2014 M. KOVO 17 D.
TURKIJA

Turkija nesilaiko Europos standartų dėl piliečių, atsisakančių atlikti karo prievolę

Turkija nesilaiko Europos standartų dėl piliečių, atsisakančių atlikti karo prievolę

„Kiekvienas turkas gimsta kareiviu.“ To mokoma nuo mokyklos suolo, tai akcentuojama politikų kalbose, kalama į galvą šauktiniams. Karo tarnyba yra privaloma visiems vyrams, Turkijos piliečiams, ir išėjimo į armiją proga paprastai rengiama šventė. Todėl nėra ko stebėtis, kad Turkijos valdžia nepripažįsta vienos iš pagrindinių žmogaus teisių — dėl įsitikinimų atsisakyti karo tarnybos.

Turkija yra viena iš nedaugelio Europos tarybos narių, nepripažįstančių teisės dėl įsitikinimų atsisakyti karinės tarnybos.

Tačiau Turkija yra Europos Tarybos narė ir į savo šalies konstituciją yra įtraukusi Europos Žmogaus teisių konvenciją. Taigi valstybė yra įsipareigojusi laikytis Europoje priimtų normų. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos sprendimu byloje Bajatianas prieš Armėniją Turkija buvo oficialiai įpareigota pripažinti savo piliečių teisę dėl įsitikinimų atsisakyti karo tarnybos. Kadangi šalis šį sprendimą ignoravo, atsisakantieji atlikti karo prievolę Turkijoje patiria spaudimą.

Per pastaruosius dešimt metų prašymus pripažinti jų teisę elgtis pagal sąžinę Turkijos valdžiai įteikė 55 Jehovos liudytojai. Kadangi tų vyrų prašymai nebuvo patenkinti, jiems teko kęsti persekiojimus, mokėti dideles baudas, o kai kuriems net ir sėdėti kalėjime ne vienerius metus. Šiuo metu Turkijoje dėl atsisakymo tarnauti kariuomenėje pakartotinai yra nubausti 15 jaunų liudytojų.

„Turiu paklusti savo sąžinės balsui“

„Sunku patikėti, kad tokia galinga valstybė verčia mane elgtis prieš Biblijos išlavintą sąžinę ir neįsiklausyti į Dievo įkvėptus žodžius, užrašytus Izaijo 2:4, [kuriems], kaip esu įsitikinęs, turiu paklusti.“ Šioje gerai žinomoje Biblijos eilutėje, kuri iškalta akmenyje priešais pagrindinę Jungtinių Tautų būstinę Niujorke, teigiama, jog atsisakantys kariauti „perkals savo kardus į noragus [...] ir nebesimokys kariauti“. Šiais žodžiais 25 metų Turkijos pilietis Feti Demirtašas paaiškino, kodėl jis, užuot tarnavęs armijoje, atsisako laisvės ir renkasi kalėjimą. Būdamas Jehovos liudytojas, Feti ištikimai klauso pagal Bibliją išlavintos sąžinės balso. Dėl to jis jau dešimt kartų yra baustas ir daugiau kaip pusantrų metų buvo įkalintas.

Kai buvo suimtas pirmą kartą, seržantas jam įsakė apsirengti kareivio uniformą, bet Feti atsisakė — pakluso Biblijos išlavintai sąžinei. Tada karo bazės viršininkas jį pastatė prieš 400 vyrų ir liepė apsivilkti uniformą. Feti nepakluso ir vėl. Per pirmą įkalinimą kalėjimo prižiūrėtojai jį užgauliojo žodžiais, spardė į galvą, pečius, kojas, mušė per veidą.

Kai 2006-ųjų balandį Feti buvo suimtas ir įkalintas penktą kartą, sargybiniai jį išrengė iki apatinių ir vertė užsivilkti uniformą. Nepaklusus, keturioms paroms uždarė į karcerį. Kad palaužtų, nakčiai antrankiais prirakindavo prie lovos, o dienai — prie kameros grotų. Feti pasakoja: „Galvodamas, ką dar jie gali man padaryti, dieną jausdavau nuolatinę baimę ir negalėdavau užmigti naktimis. Nors buvau emociškai išsekęs, nepraradau ryžto nepalūžti.“

Europos Žmogaus Teisių Teismas priima svarbų sprendimą

2007 metais Feti Demirtašas kreipėsi į EŽTT, nes Turkijos valdžia, įkalindama jį dėl atsisakymo tarnauti armijoje, pažeidė jo teises. 2012 metų sausio 17 dieną EŽTT priėmė sprendimą jo naudai, konstatuodamas, kad su Feti buvo elgiamasi nežmoniškai — jis buvo žeminamas, patyrė daug skausmo bei kančių. Be to, Teismas patvirtino, kad teisė atsisakyti karinės tarnybos dėl tvirtų religinių įsitikinimų yra teisė, kurią užtikrina Europos žmogaus teisių konvencija. *

Po tokio aiškaus Teismo sprendimo brolis Feti tikėjosi, kad Turkijos valdžia jo nebepersekios. Ir iš tikrųjų pagal EŽTT nurodymą jam buvo sumokėta 20 000 eurų žalai atlyginti ir padengti išlaidoms. Tačiau praėjus keturiems mėnesiams po EŽTT sprendimo, priimto byloje Feti Demirtašas prieš Turkiją, šalies karo teismas dėl atsisakymo eiti į armiją vėl jį nuteisė dviem su puse metų kalėjimo. Feti pateikė apeliaciją ir laukia bylos persvarstymo.

Teisę atsisakyti karo prievolės palaiko ir JT Žmogaus teisių komitetas

Turkija nepaiso ir JT Žmogaus teisių komiteto direktyvų. 2008 metais du Jehovos liudytojai, Cenkas Atasojas ir Arda Sarkutas, kreipėsi į JT, motyvuodami tuo, kad Turkijos valdžia pažeidė jų teisės, ne kartą persekiodama dėl atsisakymo atlikti karinę tarnybą. 2012 metų kovo 29 dienos JT Žmogaus teisių komiteto nutarimuose teigiama, jog šių asmenų „atsisakymas atlikti priverstinę karo tarnybą kyla iš jų religinių įsitikinimų“, todėl „juos persekiojant ir baudžiant pažeidžiama sąžinės laisvė, apibrėžta 18 straipsnio 1 skirsnyje [Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas]“.

Kaip Turkijos valdžia sureagavo į šias aiškias direktyvas? Šiedu šauktiniai kas keturi mėnesiai * šaukiami į armiją, o atsisakę yra persekiojami ir moka didžiules baudas.

Jehovos liudytojai Turkijoje yra pasiryžę laikytis Biblijos priesako mylėti savo artimą. Kai ateina metas būti pašauktam į kariuomenę, kiekvienas liudytojas turi pats apsispręsti, kaip jam pasielgti. Feti Demirtašas bei kiti liudytojai laikosi nuomonės, kad, imdami ginklą į rankas, jie pažeistų Biblijos priesaką ir pasielgtų prieš savo sąžinę.

Šie jauni vyrai tikisi, jog valdžia laikysis savo teisinių įsipareigojimų. Tiek EŽTT, tiek JT Žmogaus teisių komitetas tikisi, kad Turkija atkreips dėmesį į jų sprendimus bei išvadas ir pripažins asmens teisę atsisakyti karinės tarnybos dėl savo įsitikinimų. O kol to nėra, Turkija nepatenka į sąrašą valstybių, kurios gerbia šią vieną iš esminių žmogaus teisių.

^ pstr. 10 Tai ne pirmas Turkijai nepalankus EŽTT sprendimas dėl atsisakymo tarnauti kariuomenėje. 2011 metų lapkritį šis Teismas priėmė sprendimą Jehovos liudytojo iš Turkijos Junus Erčepo naudai. Šis vyras per 14 metų dėl atsisakymo tarnauti Turkijos kariuomenėje buvo teistas 41 kartą.

^ pstr. 14 Neseniai priimtas potvarkis šauktinius kviesti kas tris mėnesius.