Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Jehovos liudytojai

lietuvių

2015 M. LAPKRIČIO 27 D.
PIETŲ KORĖJA

Šimtai Pietų Korėjos Jehovos liudytojų su skundais kreipėsi į JT kovos su neteisėtu įkalinimu darbo grupę

Šimtai Pietų Korėjos Jehovos liudytojų su skundais kreipėsi į JT kovos su neteisėtu įkalinimu darbo grupę

2015 metų liepą ir rugpjūtį per 600 jaunų vyrų, kalinčių Pietų Korėjoje, padavė skundus Jungtinių Tautų kovos su neteisėtu įkalinimu darbo grupei (toliau Darbo grupė). Visi jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad atsisakė atlikti karinę tarnybą dėl religinių įsitikinimų, teismo buvo pripažinti kaltais ir nuteisti 18 mėnesių kalėjimo.

Skundo pagrindas

2014 metų spalio 15 dieną JT Žmogaus teisių komitetas pripažino, kad Pietų Korėjos vyriausybė, bausdama įkalinimu asmenis, atsisakančius karo prievolės dėl religinių įsitikinimų, elgiasi neteisėtai. Remdamiesi šiuo sprendimu įkalintieji kreipėsi į Darbo grupę.

Kovos su neteisėtu įkalinimu darbo grupė „įpareigota ištirti atvejus, kai asmens laisvės pažeistos neteisėtai ar kitokiu būdu, kuris nesiderina su [...] šalių narių priimtais tarptautiniais teisės aktais“.

Skundo pateikėjų advokatas Tu Čin Ohas (Du-jin Oh) paaiškino, kodėl kalinti tuos, kas atsisako karinės prievolės dėl įsitikinimų, yra neteisėta.

„Tarptautiniu mastu laikomasi nuostatos, kad šalies valdžia turi suteikti tinkamas alternatyvas tiems savo piliečiams, kurie atsisako karo tarnybos dėl sąžinės. Ši nuostata grindžiama tuo, kad teisė atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų neatsiejama nuo teisės į sąžinės ir religijos laisvę. Tačiau Pietų Korėjos vyriausybė ignoruoja tarptautinės bendruomenės raginimus suteikti savo piliečiams galimybę atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą.

Bet kuriam nešališkam stebėtojui akivaizdu, kad Pietų Korėjos valdžia elgiasi neteisėtai, atkakliai atsisakydama spręsti problemą, kuri egzistuoja jau 60 metų ir yra palietusi daugiau kaip 18 000 vyrų ir jų šeimų gyvenimą. Šalies vadovybė nereagavo į penkiuose JT Žmogaus teisių komiteto nutarimuose išdėstytus raginimus ir nepateikė jokio veiksmingo būdo problemai spręsti. Iš tikrųjų, įkalinti kaip nusikaltėlius tuos, kas tvirtai apsisprendė niekam nekenkti, yra neteisinga ir absurdiška.“

Prašymas Darbo grupei

Darbo grupei skundą pateikę Pietų Korėjos piliečiai prašo:

  • „Priimti nutarimą, jog pareiškėjų įkalinimas už tai, kad atsisakė karinės tarnybos dėl įsitikinimų, yra neteisėtas.“

  • „Nurodyti Pietų Korėjos valdžiai nedelsiant paleisti pareiškėjus iš kalėjimo ir panaikinti jų teistumą.“

Įkalinti už tikėjimą

Vienas iš įkalintų pareiškėjų yra Čun Hjak Anas. Kaip ir kiti, nusikaltėliu jis savęs nelaiko. Nuo mažumės mama jį mokė suprasti Biblijos principus ir jų laikytis. Vėliau jis pats apsisprendė netarnauti kariuomenėje, nes tai prieštarautų jo religiniams įsitikinimams ir sąžinei. * Žinodamas situaciją Pietų Korėjoje, savo sprendimą jis gerai apmąstė, įvertino galimas karinės tarnybos atsisakymo pasekmės. Jis pasakoja:

„Nemanau, kad už savo religinių įsitikinimų laikymąsi turėčiau būti baudžiamas kalėjimu. Jeigu valdžia suteiktų galimybę atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą, aš ja pasinaudočiau. Dėl savo nuoširdaus nusistatymo niekam nekenkti tikrai nenusipelniau būti teisiamas ir nubaustas kaip nusikaltėlis.“

Kaip Pietų Korėja reaguos į raginimą imtis pokyčių?

Darbo grupė visus skundus, iš viso 631, perduos Pietų Korėjos valdžiai, kad ši juos apsvarstytų ir išsakytų savo pastabas. Gavusi valdžios atsakymą Darbo grupė pareikš savo nuomonę ir pateiks pasiūlymus JT Žmogaus teisių tarybai. Jeigu taryba pritars, kad įkalinti atsisakančiuosius karinės tarnybos dėl įsitikinimų yra neteisėta, Pietų Korėjai gresia griežta kritika už tai, kad nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų gerbti žmogaus teises. Advokatas Tu Čin Ohas tęsė:

„Pietų Korėja iki šiol nereagavo į tarptautinį spaudimą priimti įstatymą, leidžiantį sukurti alternatyviosios civilinės tarnybos programą, kuri tiktų atsisakantiesiems karinės tarnybos dėl įsitikinimų. Tuo pat metu valdžia jaučia vis didesnį spaudimą ir iš savo šalies teismų. Per pastaruosius mėnesius du apygardos teismo teisėjai priėmė išteisinančius nuosprendžius šešių asmenų, atsisakiusių karinės tarnybos dėl sąžinės, bylose. Nuo 2012 metų vietinių teismų teisėjai septynias bylas perdavė Konstituciniam Teismui, ir 2015 metų liepą Teismas išklausė argumentus šiuo klausimu.“

Šiuo metu Pietų Korėjos valdžia, nepaisydama tarptautinės teisės, kas mėnesį pripažįsta kaltais ir įkalina 40–50 Jehovos liudytojų. Čun Hjak Anas ir visi kiti Jehovos liudytojai, Pietų Korėjoje įkalinti už karinės tarnybos atsisakymą dėl sąžinės, nekantriai laukia Konstitucinio Teismo ir JT Žmogaus teisių tarybos sprendimų.