Rodyti straipsnį

PIETŲ KORĖJA

Įkalinti už tikėjimą

Įkalinti už tikėjimą

Pietų Korėjoje Jehovos liudytojai veikia jau maždaug 100 metų ir džiaugiasi tikėjimo laisve, išskyrus tuos liudytojus, kurie dėl savo įsitikinimų atsisako atlikti karinę tarnybą. Nuo Korėjos karo iki dabar Pietų Korėjos valdžia patraukia baudžiamojon atsakomybėn visus Jehovos liudytojų jaunuolius, kurie atsisako eiti į kariuomenę, ir nesuteikia jiems jokios alternatyvos šią situaciją išspręsti kitaip. Dėl šios priežasties Pietų Korėjoje per tą laikotarpį buvo įkalinta daugiau kaip 19 200 liudytojų. Visi tie vyrai kartu paėmus kalėjime praleido 36 700 suvirš metų.

Tarptautinių organizacijų požiūris į teisę atsisakyti karinės tarnybos dėl įsitikinimų

JT Žmogaus teisių komitetas, stebintis, kaip laikomasi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP), ne kartą priėjo prie išvados, kad Pietų Korėja *, nuteisdama ir įkalindama asmenis, atsisakančius atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų, pažeidžia jų teises. 2015 metų sausio 14 dieną JT Žmogaus teisių komitetas priėmė jau penktą Pietų Korėjai nepalankų nutarimą šiuo klausimu. Juo dar kartą pareiškiama, kad įkalindama 50 liudytojų Pietų Korėja pažeidė jų „teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę“. Taip pat nustatyta, kad šalies valdžia pasielgė neteisėtai įkalindama vyrus už tai, kad jie naudojosi teise, kurią garantuoja Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas.

Peržiūrėjęs, kaip Pietų Korėjoje užtikrinamos žmogaus teisės, JT Žmogaus teisių komitetas 2015 metų lapkričio 3 dieną padarė galutines išvadas. Komitetas paragino šalies valdžią paleisti iš kalėjimo visus, atsisakiusius atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų, panaikinti jų teistumą ir priimti įstatymą, suteikiantį galimybę atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą. Be to, nutarime teigiama, jog valdžia „privalo įgyvendinti visus anksčiau Žmogaus teisių komiteto išvadose išsakytus pasiūlymus“.

Tendencijos Pietų Korėjoje

Pietų Korėjos valdžia jaučia vis didesnį šalies teismų spaudimą priimti įstatymą, suteikiantį galimybę atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą tiems, kas atsisako karinės tarnybos dėl įsitikinimų. Nuo 2015-ųjų apygardos teismai pripažino nekaltais 56 Jehovos liudytojus, atsisakiusius atlikti karinę tarnybą. Kai kurie apygardos teismai perdavė bylas Konstituciniam Teismui, ir 2015 metų liepos 9 dieną Teismas surengė posėdį, kad nustatytų, ar valdžios nenoras pripažinti teisę atsisakyti karinės tarnybos dėl įsitikimų neprieštarauja Konstitucijai. Teismas du kartus, 2004 ir 2011 metais, yra nusprendęs, kad tai, jog Karinės tarnybos įstatyme teisė atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų nenumatyta, Konstitucijos nepažeidžia.

Vis daugiau teismų laikinai sustabdė bylų nagrinėjimą ir laukia Konstitucinio Teismo sprendimo. Kaip matyti lentelėje, šiuo metu skaičius brolių, kurių bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, yra didesnis nei kalinamų brolių. Naujausiais duomenimis, 11 iš 45 pataisos namų Pietų Korėjoje nekalina nė vieno liudytojo. Kadangi neturi tokių patikimų, darbščių kalinių, kai kurių kalėjimų pareigūnai pasakė, kad jiems trūksta darbuotojų ir kad mielai priimtų į darbą liudytojus, kurie kalėjime galėtų atlikti alternatyvią civilinę tarnybą.

Laiko juosta

  1. 2017 m. spalio 31 d.

    Už atsisakymą atlikti karinę tarnybą kali 309 Jehovos liudytojai.

    [1] Už atsisakymą atlikti karo tarnybą kalinamų asmenų skaičius. [2] Atidėtų bylų dėl karo tarnybos atsisakymo skaičius.

  2. 2015 m. lapkričio 3 d.

    JT Žmogaus teisių komitetas padaro galutines išvadas ir ragina Pietų Korėją įvesti alternatyviąją civilinę tarnybą.

  3. 2015 m. liepos 9 d.

    Konstitucinis Teismas svarsto, ar kai kurie Karinės tarnybos įstatymo punktai neprieštarauja Konstitucijai.

  4. 2015 m. sausio 14 d.

    JT Žmogaus teisių komitetas paskelbia išvadas, kad Pietų Korėja, nesuteikdama 50 Jehovos liudytojų teisės atsisakyti karinės tarnybos dėl įsitikinimų ir juos įkalindama, pažeidė TPPTP 18 straipsnį (teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę) ir 9 straipsnį (neteisėtas areštas).

  5. 2014 m. birželio 30 d.

    Dvidešimt aštuonios bylos atsisakiusiųjų karinės tarnybos dėl įsitikinimų laukia svarstymo Konstituciniame Teisme; kalinami 618 vyrų.

  6. 2014 m. sausio 28 d.

    Prezidentas suteikia specialią amnestiją ir lygtinai paleidžia apie 100 Jehovos liudytojų, įkalintų už karinės tarnybos atsisakymą dėl įsitikinimų, sutrumpindamas jų laisvės atėmimo laiką mėnesiu ar dviem. Sausio 31 dieną kalėjime yra 513 vyrų.

  7. 2013 m. lapkritis

    Už atsisakymą atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų kalėjime laikomi 599 liudytojai.

  8. 2013 m. balandis

    Septyniasdešimt procentų kalinčių liudytojų atskiriami nuo kitų kalinių ir apgyvendinami kamerose su bendratikiais.

  9. 2012 m. spalio 25 d.

    JT Žmogaus teisių komiteto išvadose rašoma, kad, remiantis TPPTP 18 straipsniu (teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę), Pietų Korėja pažeidė 388 Jehovos liudytojų teisę atsisakyti karinės tarnybos dėl įsitikinimų.

  10. 2011 m. rugpjūčio 30 d.

    Konstitucinis Teismas nusprendė, kad įstatymai, leidžiantys bausti atsisakančiuosius atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų, neprieštarauja Pietų Korėjos Konstitucijai.

  11. 2011 m. kovo 24 d.

    JT Žmogaus teisių komitetas paskelbia išvadą, kad Pietų Korėja, nepripažindama 100 Jehovos liudytojų teisės atsisakyti karinės tarnybos dėl įsitikinimų, pažeidė TPPTP 18 straipsnį.

  12. 2009 m. sausio 15 d.

    Prezidento komisija dėl įtartinų mirties atvejų kariuomenėje paskelbė pranešimą, patvirtinantį, kad Pietų Korėjos valdžia buvo atsakinga dėl penkių jaunų liudytojų, 1975–1985 metais kalėjusių už karinės tarnybos atsisakymą dėl įsitikinimų, mirties.

  13. 2008 m. gruodis

    Pietų Korėja atšaukia planą įvesti alternatyviąją tarnybą atsisakantiems karinės tarnybos dėl įsitikinimų.

  14. 2007 m. rugsėjo 18 d.

    Pietų Korėjos gynybos ministerija praneša planuojanti tiems, kas atsisako karinės tarnybos dėl religinių įsitikinimų, leisti atlikti alternatyviąją tarnybą ir pažada peržiūrėti karo tarnybos įstatymą bei kariuomenės rezervo įstatymą.

  15. 2006 m. lapkričio 3 d.

    JT Žmogaus teisių komitetas paskelbia išvadą, kad Pietų Korėja, nepripažindama dviejų Jehovos liudytojų teisės atsisakyti karinės tarnybos dėl įsitikinimų, pažeidė TPPTP 18 straipsnį.

  16. 2004 m. rugpjūčio 26 d.

    Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad įstatymas, leidžiantis bausti atsisakančiuosius atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų, Konstitucijai neprieštarauja.

  17. 2001 m.

    Karinio personalo administracijos biuras nutraukia priverstinį ėmimą į kariuomenę ir laisvės atėmimo laiką atsisakantiesiems karinės tarnybos sutrumpina nuo trejų iki pusantrų metų.

  18. 1985 m. gruodžio 1 d.

    Jang Gun Kimas, kalėdamas už atsisakymą atlikti karinę tarnybą, mirė dėl nežmoniško karininkų elgesio su juo.

  19. 1981 m. rugpjūčio 17 d.

    Sun Te Kimas, kalėdamas už karinės tarnybos atsisakymą, mirė dėl nuožmaus karininkų smurto prieš jį.

  20. 1976 m. kovo 28 d.

    Sang Bok Jangas mirė dėl karininkų žiauraus elgesio su juo ir mušimo už tai, kad atsisakė atlikti karinę tarnybą.

  21. 1976 m. kovo 19 d.

    Čun Gil Li, įkalintas už karinės tarnybos atsisakymą, buvo smarkiai karo policininkų sumuštas ir mirė dėl trūkusios blužnies.

  22. 1975 m. lapkričio 14 d.

    Džong Sik Kimas mirė dėl karininkų mušimo ir kankinimo už tai, kad atsisakė atlikti karinę tarnybą.

  23. 1975 m.

    Šalies prezidentas Pak Čiong Hi įveda visų be išimties šaukiamojo amžiaus jaunuolių priverstinį ėmimą į karo tarnybą. Liudytojus vyrus jėga pristato į karo prievolės centrus.

  24. 1973 m. sausio 30 d.

    Įsigalioja ypatingas potvarkis dėl baudžiamosios atsakomybės už karo tarnybos įstatymo pažeidimą. Pagal šį potvarkį maksimalus laisvės atėmimo laikas už atsisakymą atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų padidinamas nuo trejų iki dešimties metų. Kai kurie į kariuomenę šaukiami pakartotinai.

  25. 1953 m.

    Pietų Korėjoje pradedami kalinti atsisakantieji karo tarnybos dėl įsitikinimų.

^ pstr. 4 Pietų Korėja yra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) šalis ir TPPTP Pirmojo fakultatyvinio protokolo šalis, o tai reiškia, kad Pietų Korėjos gyventojai gali raštu kreiptis į Žmogaus teisių komitetą dėl minėto pakto pažeidimų.