Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Jehovos liudytojai

lietuvių

2016 M. SPALIO 12 D.
PIETŲ KORĖJA

Atsisakiusiesiems karo tarnybos – dar vienas smūgis

Atsisakiusiesiems karo tarnybos – dar vienas smūgis

2016 metų sausį Hiun Džun Gvonas ir Gvang Taek Ohas sėdo į lėktuvą Pietų Korėjoje ir išskrido ilgai lauktų atostogų Japonijoje. Nusileidę Nagojos oro uoste, jie priėjo prie pasų patikros posto. Didžiulei vaikinų nuostabai imigracijos tarnybos pareigūnai juos sulaikė, nes jų atvykimo kortelėse buvo įrašas apie teistumą.

Jaunuoliai paaiškino, kad atliko bausmę kalėjime už atsisakymą eiti karo tarnybą ir kad teisė atsisakyti karo tarnybos yra pripažįstama daugelyje šalių. Vis dėlto pareigūnai į Japoniją jų neįleido. Dėl susiklosčiusios situacijos jaunuoliai pateikė skundą Japonijos konsulatui Pietų Korėjoje, bet tai nedavė jokių rezultatų. Vaikinai suprato skaudžią tiesą – tie, kas nori laikytis savo religinių įsitikinimų, kęs ilgalaikes pasekmes ir susidurs su sunkumais, kokių neįsivaizdavo.

Ir toliau patiria neteisybę

Karo tarnybos atsisakantiesiems Pietų Korėja siūlo rinktis vieną iš dviejų: arba nepaisyti sąžinės ir atlikti karo tarnybą, arba sėsti į kalėjimą. Šalis tokiems piliečiams nesuteikia jokios galimybės atlikti alternatyvią tarnybą, o tai pažeidžia tarptautinius susitarimus dėl žmogaus teisių. * Be to, nukentėjusieji yra įtraukiami į nuteistų asmenų sąrašą, ir vyriausybė šiuos įrašus atsisako panaikinti. Dėl šios situacijos jaunuoliai patiria dar didesnę žalą – su jais elgiamasi neteisingai net ir skirtą bausmę atlikus. Įrašas apie teistumą smarkiai apriboja galimybes įsidarbinti ir keliauti, pavyzdžiui, į Japoniją – šalį, į kurią vyksta daug Pietų Korėjos piliečių.

Su tokia neteisybe Pietų Korėjoje susidūrė ir kai kurie kiti vyrai, atsisakę karo tarnybos. Pavyzdžiui, 2011 metų gruodžio mėnesį Džin Mo Kangas ir japonė jo žmona Kotomi iškeliavo į Japoniją aplankyti jos šeimos. Dž. Kangas dėl įrašo apie teistumą už karo prievolės atsisakymą į šalį nebuvo įleistas, todėl buvo priverstas palikti žmoną Japonijoje ir grįžti į Pietų Korėją. Nors vėl bandė į Japoniją patekti, imigracijos tarnybos pareigūnai to neleido.

Japonijos nuostata – išskirtinė

Japonijoje, kitaip nei daugelyje šalių, karo tarnybos dėl įsitikinimų atsisakę asmenys yra laikomi nepageidaujamais (persona non grata). Vis dėlto Japonijos konsulatas Pietų Korėjoje G. Ohui vizą galiausiai suteikė. Konsulato pareigūnams vyras pateikė laišką nuo draugų iš Japonijos, kurie kvietė jį į svečius ir pasirūpino nakvyne bei kitais būtinais dalykais. 2016-ųjų liepos pradžioje G. Ohas atvyko į Japoniją.

Visai priešingai su atsisakiusiaisiais karo tarnybos elgiamasi kitose demokratinėse šalyse: tokie asmenys nelaikomi nusikaltėliais, jiems leidžiama įvažiuoti į šalį nepaisant įrašo apie teistumą. Kai kurios šalys tokiems asmenims net padeda. Pavyzdžiui, Australija, Kanada bei Prancūzija karo tarnybos atsisakiusiems Pietų Korėjos piliečiams suteikia prieglobstį. Šios šalys veikia vadovaudamosi neseniai JT Žmogaus teisių tarybos priimtu nutarimu, kuriame šalys narės yra raginamos „pasvarstyti, ar negalėtų suteikti prieglobsčio karo tarnybos atsisakantiems asmenims, kurie dėl atsisakymo pagrįstai baiminasi būti persekiojami savo šalyje ir kuriems valdžia nesuteikia jokių, arba asmeniui priimtinų, sąlygų karo tarnybos atsisakyti.“ *

Jehovos liudytojų atstovai teisės klausimais šiuo metu bendrauja su Japonijos pareigūnais siekdami rasti būdą, kaip pakeisti esamą situaciją. Teisininkas žmogaus teisių klausimais André Carbonneau sakė: „Tai, kad ponas Ohas galiausiai buvo įleistas į Japoniją, rodo, jog tokiems asmenims patekti į šalį nėra neįmanoma. Svarbu, kad Japonijos institucijos pripažintų standartą, jog atsisakantieji karo tarnybos yra ne nusikaltėliai, o taikūs asmenys, ir kad vietoj teistumo įrašo turėtų gauti leidimą įvažiuoti į Japoniją.“

Ar Pietų Korėja atitaisys neteisybę?

Tarptautinė bendruomenė karo tarnybos atsisakančių asmenų nelaiko nusikaltėliais. JT Žmogaus teisių taryba nuo 2006-ųjų yra priėmusi nemažai sprendimų, kuriuose Pietų Korėja peikiama už atsisakančiųjų karo tarnybos įkalinimą. Tokią bausmę Taryba vadina „neteisėtu kalinimu“ ir ragina šalies valdžią priimti įstatymą, kuris gintų asmens teisę atsisakyti karo tarnybos. Tarybos sprendimuose taip pat yra nurodymas panaikinti teistumo įrašus asmenims, kurie už karo tarnybos atsisakymą atliko kalėjimo bausmę. *

Pietų Korėja vis atsisako vykdyti JT Žmogaus teisių tarybos nurodymus. Tačiau pasirašydama Tarptautinės pilietinių ir politinių teisių konvenciją bei jos fakultatyvinį protokolą, Pietų Korėja įsipareigojo vykdyti Tarybos sprendimus, net jei jie prieštarautų valstybės įstatymams.

Kol Pietų Korėja imsis laikytis tarptautinių standartų ir teisę atsisakyti karo tarnybos pripažins viena pagrindinių žmogaus teisių, dar šimtai šalies piliečių bus įkalinti ir laikomi nusikaltėliais. * Jehovos liudytojai laukia tos dienos, kai Pietų Korėja pripažins šią svarbią teisę ir nustos traukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už tai, kad klauso savo sąžinės. Be to, Pietų Korėjos piliečiai, pavyzdžiui, Hiun Džun Gvonas ir Gvang Taek Ohas, tikisi, kad Japonijos valdžia pakeis savo nuostatą ir asmenims, kurie atsisako karo tarnybos, leis atvykti į šalį.

^ pstr. 5 Šiuo metu Pietų Korėja yra viena iš keturių šalių visame pasaulyje, kuri karo tarnybos atsisakančius asmenis baudžia kalėjimo bausme. Dauguma šalių, kuriose karo tarnyba yra privaloma, gerbia asmens teisę šios tarnybos atisakyti ir suteikia galimybę atlikti alternatyvią civilinę tarnybą, kurios nereguliuoja karinės struktūros, arba suteikia įvairių lengvatų.

^ pstr. 9 Žiūrėkite 2013 m. spalio 8 d. Žmogaus teisių tarybos priimtą rezoliuciją 24/17 „Conscientious objection to military service“.

^ pstr. 12 Žiūrėkite komunikatą Nr. 1642-1741/2007, Džeongas ir kiti prieš Pietų Korėją, Nuomonės, Komiteto paskelbtos 2011 m. kovo 24 d.

^ pstr. 14 Per pastaruosius penkerius metus Pietų Korėja už atsisakymą atlikti karo tarnybą jau nuteisė ir kalino 2701 jaunuolį Jehovos liudytoją.