Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2015 m. rugpjūtis

 NUMERIO TEMA | MIRUSIEJI VĖL GYVENS. AR TAI ĮMANOMA?

Viltis mirusiesiems. Kodėl galime tuo neabejoti?

Viltis mirusiesiems. Kodėl galime tuo neabejoti?

Argi ne naivu tikėti, kad mirusieji bus prikelti? Apaštalas Paulius taip nemanė. Dievo įkvėptas jis rašė: „Jei vien dėl šio gyvenimo vylėmės Kristumi, esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių. Bet dabar Kristus yra iš mirusiųjų prikeltas, jis yra pirmasis vaisius iš užmigusiųjų“ (1 Korintiečiams 15:19, 20). Paulius prikėlimu nė kiek neabejojo. Tai garantavo paties Jėzaus prikėlimas * (Apaštalų darbų 17:31). Būtent todėl Paulius Jėzų ir pavadino „pirmuoju vaisiumi“ – jis buvo pirmas prikeltas amžinajam gyvenimui. Jeigu Jėzus buvo pirmas, vadinasi, turėjo būti ir kiti.

Jobas Dievui kalbėjo: „Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio“ (Jobo 14:14, 15, Brb).

Kita priežastis, kodėl galime neabejoti prikėlimu, – Jehova yra „negalintis meluoti Dievas“ (Titui 1:2). Jis niekada nemelavo ir niekada nemeluos. Argi jis būtų suteikęs prikėlimo viltį, netgi parodęs, jog gali tai padaryti, bet paskui savo žodžio nesilaikytų? Būtų absurdiška net taip galvoti!

Kodėl Jehova pasirūpino prikėlimu? Iš meilės. „Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas? – klausė Jobas. – [...] Tu pašauktumei, o aš tau atsakyčiau, ir tu ilgėtumeisi savo rankų kūrinio“ (Jobo 14:14, 15). Jobas buvo įsitikinęs, kad mylintis dangiškasis Tėvas norės jį prikelti. Ar Dievas pasikeitė? „Aš esu Viešpats, ir aš nesikeičiu“ (Malachijo 3:6). Dievas ir dabar nori matyti mirusiuosius, prikeltus sveikus ir laimingus. Juk to trokšta kiekvienas mylintis tėvas, kurio vaiką pasiglemžė mirtis. Skirtumas  tik tas, kad Dievas turi galios įvykdyti, ką panorėjęs (Psalmyno 135:6).

Mirtis žmonėms yra skaudi nelaimė, bet Dievas yra numatęs išeitį

Jehova įpareigos savo Sūnų suteikti begalinį džiaugsmą tiems, kurie gedi artimųjų. Kaip Jėzus tai vertina? Prieš prikeldamas Lozorių Jėzus matė jo seserų bei draugų sielvartą ir pats pravirko (Jono 11:35). Kitą kartą Jėzus sutiko našlę iš Naino, kuri tik ką buvo praradusi savo vienintelį sūnų. Jėzui „jos labai pagailo ir jis jai pasakė: ‘Neverk’“ (Luko 7:13). Taigi Jėzus labai užjaučia sielvartaujančius ir jam gelia širdį dėl mirusiųjų. Kaip jis džiaugsis, kai visoje Žemėje jo dėka sielvarto neliks ir visi bus laimingi!

Gal ir jums yra tekę patirti skausmą dėl artimojo netekties? Mirtis, regis, – neįveikiamas priešas. Tačiau išeitis yra. Tai Dievo numatytas prikėlimas, kurį jis yra pavedęs savo Sūnui. Turėkite omenyje, jog Dievas nori, kad tai išvystumėte savo akimis ir galėtumėte vėl apkabinti jums brangius žmones, drauge planuoti amžiną ateitį, žinodami, kad niekada nebereikės skirtis.

Anksčiau cituotas Lajonelis pasakoja: „Ilgainiui įsitikinau, jog bus prikėlimas. Iš pradžių niekaip negalėjau tuo patikėti, todėl net suabejojau žmogumi, kuris tai pasakė. Tačiau pasigilinęs į Bibliją supratau, jog tai – tiesa. Kaip laukiu to meto, kai vėl pamatysiu savo senelį!“

Gal norėtumėte sužinoti daugiau? Jehovos liudytojai mielai jums parodytų iš Biblijos, kodėl yra įsitikinę, jog prikėlimas tikrai bus. *

^ pstr. 3 Įrodymų, kad Jėzus buvo prikeltas, rasite knygos „Biblija – Dievo ar žmogaus žodis?“ 78–86 puslapiuose (yra anglų, rusų ir kitomis kalbomis; išleido Jehovos liudytojai).

Pasidomėkite

SARGYBOS BOKŠTAS (STUDIJŲ NUMERIS)

Kai prislegia sutuoktinio netektis

Mirus sutuoktiniui, žmogų kankina gilus, nesiliaujantis skausmas. Straipsnyje aptariama, kaip gali paguosti Biblijos teikiama prikėlimo viltis.

KO IŠ TIKRŲJŲ MOKO BIBLIJA?

Viltis vėl išvysti mirusius artimuosius — tikra!

Gal esate netekęs artimo žmogaus? Ar yra kokia galimybė vėl jį išvysti? Sužinokite, ko Biblija moko apie prikėlimą.