Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2015 m. gegužė

 BIBLIJA PAKEITĖ JŲ GYVENIMĄ

Supratau, kad Jehova gailestingas ir atlaidus

Supratau, kad Jehova gailestingas ir atlaidus
  • GIMIMO METAI: 1954

  • GIMTOJI ŠALIS: KANADA

  • PRAEITIS: SUKČIUS IR LOŠĖJAS

MANO PRAEITIS.

Augau vargingame Monrealio miesto rajone. Kai mirė tėtis, buvau vos šešių mėnesių. Mamos pečius užgulė visi šeimos rūpesčiai. Iš aštuonių vaikų buvau jauniausias.

Nuo vaikystės mano kasdienybė buvo narkotikai, lošimas, smurtas ir nusikaltėlių draugija. Dešimties jau tapau prostitučių ir lupikautojų pasiuntinuku. Dažnai meluodavau ir jausdavau malonumą, apgaudinėdamas kiekviena pasitaikiusia proga. Man tai buvo nelyginant narkotikai.

Keturiolikos prisimenu save jau kaip patyrusį sukčių. Pavyzdžiui, nusipirkdavau daug paauksuotų laikrodžių, apyrankių bei žiedų, įspausdavau aukštos prabos ženklą ir pardavinėdavau gatvėse ar automobilių stovėjimo aikštelėse šalia prekybos centrų. Negalėjau atsidžiaugti, kad užsidirbti pinigų taip lengva. Kartą vos per vieną dieną pelniau net 10 000 JAV dolerių!

Kai penkiolikos buvau pašalintas iš internatinės mokyklos, neturėjau kur gyventi. Miegodavau gatvėse, parkuose ar pas atsitiktinius draugus, kurie mane pasikviesdavo.

Dėl savo nedorų darbelių dažnai turėdavau reikalų su policija. Vogtų daiktų nepardavinėjau, todėl už grotų neatsidūriau. Tačiau ne kartą teko mokėti dideles baudas už sukčiavimą ir prekiavimą be leidimo. Kadangi pasižymėjau drąsa, rinkdavau duoklę lupikautojams. Tai buvo pavojinga, todėl kartais nešiodavausi ginklą. Kelissyk buvau susidėjęs net su organizuota nusikaltėlių gauja.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ.

Pirmąkart su Biblija susipažinau, kai man buvo septyniolika. Gyvenau su mergina, kuri pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos  liudytojais. Aš nesutikau laikytis Biblijoje užrašytų moralės normų, todėl išėjau pas kitą moterį, su kuria jau susitikinėjau.

Lūžis įvyko, kai ir ši pradėjo su liudytojais studijuoti Bibliją. Ji keitėsi, ir man darė didelį įspūdį tai, kad tapo švelnesnė ir kantresnė. Sutikau nueiti į sueigą Jehovos liudytojų Karalystės salėje. Ten susipažinau su padoriais, maloniais žmonėmis. Kaip tai skyrėsi nuo mane supusios aplinkos! Niekada nesijaučiau mylimas šeimoje; vaikystėje nepatyriau jokio švelnumo. Šiluma, kurią pajutau būdamas tarp Jehovos liudytojų, buvo būtent tai, ko taip troškau. Kai jie man pasiūlė studijuoti Bibliją, mielai sutikau.

Tai, ką sužinojau iš Biblijos, tikriausiai išgelbėjo man gyvybę. Kad grąžinčiau daugiau kaip 50 000 JAV dolerių, kuriuos buvau pralošęs, su dviem sėbrais buvau suplanavęs apiplėšimą. Kaip džiaugiuosi, kad laiku sustojau! Jie nusprendė to reikalo imtis vieni patys. Vienas buvo suimtas, kitas žuvo.

Studijuodamas Bibliją pamačiau, kiek daug turiu keistis. Pavyzdžiui, sužinojau, kad Biblijoje, 1 Korintiečiams 6:10, rašoma: „Nei vagys, nei gobšuoliai, nė girtuokliai, keikėjai ar grobikai nepaveldės Dievo karalystės.“ Perskaitęs tą eilutę, iš nevilties pravirkau. Tapo aišku, kad savo gyvenimą turiu keisti iš esmės (Romiečiams 12:2). Juk smurtavau ir buvau užkietėjęs melagis.

Tačiau iš Biblijos supratau ir tai, kad Jehova yra gailestingas ir atlaidus (Izaijo 1:18). Karštai meldžiausi, maldaudamas Jehovą, kad padėtų atsikratyti ankstesnės gyvensenos. Dievo padedamas pamažu keičiausi. Ypatinga akimirka buvo tada, kai su drauge įteisinome savo santuoką.

Šiandien esu gyvas tik dėl to, kad taikau Biblijos principus.

Man buvo dvidešimt ketveri, ir jau turėjome tris vaikus. Dabar reikėjo susirasti dorą darbą. Tačiau buvau menkai išsilavinęs ir neturėjau, kas mane rekomenduotų. Ir vėl karštai meldžiausi Jehovai. Tuomet pabandžiau ieškoti darbo. Galimiems darbdaviams sakydavau, kad noriu keistis ir sąžiningai užsidirbti duoną. Kartais paaiškindavau, jog studijuoju Bibliją ir noriu tapti geresniu piliečiu. Tačiau niekas manęs nesamdė. Galiausiai, kai per vieną pokalbį dėl darbo atvirai išpasakojau savo praeitį, darbdavys pasakė: „Nežinau kodėl, bet jaučiu, kad turėčiau jus priimti.“ Tikiu, jog tai buvo atsakas į mano maldas. Po kurio laiko abu su žmona pasikrikštijome ir tapome Jehovos liudytojais.

KUO DŽIAUGIUOSI.

Šiandien esu gyvas tik dėl to, kad taikau Biblijos principus ir gyvenu, kaip dera krikščioniui. Turiu puikią šeimą. Būdamas įsitikinęs, kad Jehova man atleido, džiaugiuosi tyra sąžine.

Pastaruosius keturiolika metų tarnauju visalaikiu evangelizuotoju — padedu kitiems sužinoti, ko moko Biblija. Neseniai visalaikės tarnybos ėmėsi ir mano žmona. Galiu džiaugtis, kad per trisdešimt metų padėjau pažinti Jehovą net dvidešimt dviem asmenims. Ir dabar dažnai lankausi prekybos centruose, bet ne apgaudinėti žmonių, kaip dariau kadaise. Noriu jiems kai ką duoti — viltį gyventi naujame pasaulyje, kuriame nebebus sukčių (Psalmyno 37:10, 11).