Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2014 m. rugpjūtis

 NUMERIO TEMA | AR DIEVUI RŪPIME?

Ar Dievas mumis rūpinasi?

Ar Dievas mumis rūpinasi?

„Nors esu suvargęs ir beturtis, Viešpats rūpinasi manimi“ * (IZRAELIO KARALIUS DOVYDAS, XI AMŽIUS P. M. E.).

„Tautos jam — lyg lašas kibire“ (IZAIJO 40:15).

Ar Dovydui buvo išmintinga tikėtis, kad Dievas juo pasirūpins? Ar manote, kad Dievas rūpinasi jumis? Dažnas negali tuo patikėti. Kodėl?

Viena, Dievas yra nepalyginamai aukštesnė gyvybės forma už žmones. Jis toks didis, kad jam net ištisos tautos — „lyg lašas kibire, lyg dulkės ant svarstyklių“ (Izaijo 40:15). Vienas skeptiškai nusiteikęs šiuolaikinis rašytojas netgi padarė išvadą, jog „tikėti, kad yra dieviška esybė, kuriai asmeniškai rūpi, ką kiekvienas veikiame, būtų per daug pasipūtėliška“.

Antra vertus, kai kurie mano, jog gyvena taip, kad yra neverti Dievo dėmesio. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyras, vardu Džimas, pasakoja: „Nuolat meldžiau Dievą ramybės ir savitvardos, bet anksčiau ar vėliau pyktis vis tiek prasiverždavo. Galiausiai padariau išvadą, jog esu sugedęs iki kaulų smegenų, ir man nepadės net pats Dievas.“

Ar tikrai Dievas toks nepasiekiamas, kad mūsų net nepastebi? Ką jis išties jaučia savo netobuliems kūriniams? Jei Dievas pats apie save neapreikštų, joks žmogus negalėtų apie jį papasakoti ar atsakyti į minėtus klausimus. Tačiau Dievo įkvėpta knyga, Biblija, patikina, kad jis nėra toks tolimas, kad mumis nesirūpintų. Biblijoje teigiama: „Tiesą sakant, jis yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apaštalų darbų 17:27). Keturiuose tolesniuose straipsniuose aptarsime, ką Dievas pats sako apie tai, ar jam rūpime kiekvienas asmeniškai, ir kaip jis žmonėmis pasirūpino.

^ pstr. 3 Psalmyno 40:17 (Brb); iš Biblijos sužinome, jog Dievo, arba Viešpaties, vardas — Jehova.