Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2014 m. kovas

Kaip Dievo Žodis skynėsi kelią viduramžių Ispanijoje

Kaip Dievo Žodis skynėsi kelią viduramžių Ispanijoje

„Viliuosi keliaudamas į Ispaniją pakeliui su jumis pasimatyti ir, pirmiausia kiek pasidžiaugęs jūsų draugija, būti jūsų ten išlydėtas“ (Romiečiams 15:24).

ŠIUOS žodžius apaštalas Paulius bendratikiams Romoje parašė apie 56 m. e. m. Ar jam išties pavyko nukeliauti į Ispaniją, Biblijoje nerašoma. Šiaip ar taip, Pauliaus ar kitų krikščionių misionierių pastangomis geroji naujiena iš Dievo Žodžio, Biblijos, II amžiuje Ispaniją jau buvo pasiekusi.

Neilgai trukus šioje šalyje ėmė kurtis ir suklestėjo krikščionių bendruomenės. Taigi atsirado poreikis turėti Biblijos vertimą į lotynų kalbą. Mat Ispanija jau ilgą laiką buvo romėnų valdžioje, ir lotynų kalba buvo tapusi bendrine visoje didžiulėje Romos imperijoje.

BIBLIJOS LOTYNŲ KALBA PATENKINO POREIKĮ

Pirmieji Ispanijos krikščionys atliko kelis Biblijos vertimus į lotynų kalbą. Jie žinomi kaip Vetus Latina Hispana. Tomis Biblijomis šalyje buvo naudojamasi ilgus metus, kol V amžiaus pradžioje Jeronimas užbaigė Vulgatą — atnaujintą vertimą į lotynų kalbą.

Nors baigta versti Betliejuje (Palestina), ši Biblija Ispaniją pasiekė labai greit. Kai Lucinijus, turtingas Biblijos tyrinėtojas, sužinojo, kad Jeronimas ruošia Biblijos vertimą į lotynų kalbą, panoro kiek įmanoma skubiau jį gauti. Todėl nedelsdamas pasiuntė į Betliejų šešis perrašinėtojus, kad padarytų vertimo kopiją ir parvežtų į Ispaniją. Paskesniais amžiais Vulgata pamažu pakeitė ankstesnį vertimą Vetus Latina Hispana. Turėdami Bibliją lotynų kalba Ispanijos gyventojai galėjo ją skaityti ir suprasti jos žinią. Bet Romos imperijai žlungant, žmonių vartojama kalba keitėsi.

BIBLIJA SKALŪNO LENTELĖSE

V amžiuje Ispaniją užplūdo vestgotai bei kitos germanų gentys, o su jomis į pusiasalį prasiskverbė ir gotų kalba. Užkariautojai išpažino arijonizmą, krikščionijos atmainą, kurios mokymai atmeta Trejybės doktriną. Jie su savimi atsivežė ir Bibliją, Vulfilo išverstą į gotų kalbą. Šia Biblija Ispanijoje buvo naudojamasi iki VI amžiaus pabaigos, kol vestgotų karalius Rekaredas atsisakė arijonizmo ir tapo kataliku. Po to Biblijų gotų kalba Ispanijoje nebeliko.

Skalūno lentelė su Biblijos ištrauka vienu lotynų kalbos dialektu (VI amžius)

Vis dėlto Dievo Žodis šioje šalyje plito ir tuo laikotarpiu. Be gotų kalbos čia buvo plačiai vartojamas lotynų kalbos dialektas. Iš jo vėliau išsirutuliojo romanų kalbos, kuriomis šnekama Iberijos pusiasalyje. * Seniausi žinomi dokumentai šiuo lotynišku dialektu vadinami vestgotų skalūno lentelėmis, nes buvo užrašyti ant plokštelių iš skalūno. Jos datuojamos VIVII amžiumi; kai kuriose yra ištraukų  iš Psalmyno bei Evangelijų. Vienoje iš tokių lentelių užrašyta visa 16-oji psalmė.

Tai, kad Biblijos tekstai buvo rašomi ant paprastų lentelių, rodo, jog anais laikais Dievo Žodį skaitė bei persirašinėjo ir neturtingi žmonės. Matyt, mokytojai vaikams, kurie mokėsi skaityti bei rašyti, pratyboms duodavo Biblijos ištraukas. Šios lentelės buvo pigios, kitaip nei brangus pergamentas, kurį viduramžiais vienuoliai naudodavo iliustruotoms Biblijoms.

Itin puošnios Leono Biblijos fragmentas. Kad ir kokios buvo vertingos, tokios Biblijos prie Dievo Žodžio skleidimo ne ką teprisidėjo

Viena neįkainojama iliustruota Biblija saugoma Šventojo Izidoriaus bažnyčioje, Leone (Ispanija). Ši 960 metais datuojama knyga turi 516 lapų, kurių matmenys 47 ir 34 centimetrai. Ji sveria apie 18 kilogramų. Kita, Ripolio Biblija, saugoma Vatikano bibliotekoje, datuojama 1020 metais. Tai viena puošniausių viduramžių Biblijų. Kurdamas šitokį meno šedevrą, vienuolis tikriausiai užtrukdavo visą dieną, kol nupiešdavo vieną raidę, arba visą savaitę, kol išgražindavo titulinį puslapį. Kad ir kokios buvo vertingos, šios Biblijos prie Dievo Žodžio skleidimo ne ką teprisidėjo.

BIBLIJA ARABŲ KALBA

Prasidėjus islamo invazijai į pusiasalį, VIII amžiuje Ispanijoje išplito dar viena kalba. Musulmonų kolonizuotose teritorijose lotynų kalbą nurungė arabų, tad atsirado poreikis Bibliją išversti ir į šią kalbą.

V—VIII amžiuje Biblija lotynų ir arabų kalbomis Ispanijoje padėjo plisti Dievo Žodžiui.

Tai, kad viduramžiais Ispanijoje buvo daugybė Biblijos, o ypač Evangelijų, vertimų į arabų kalbą, nėra jokių abejonių. VIII amžiuje Sevilijos vyskupas Chuanas į šią kalbą išvertė visą Bibliją. Deja, dauguma tų vertimų mūsų laikų nepasiekė. Vienas Evangelijų egzempliorius arabų kalba, datuojamas X amžiaus viduriu, saugomas Leono (Ispanija) katedroje.

Evangelijos arabų kalba (X amžius)

 PIRMOSIOS BIBLIJOS ISPANŲ KALBA

Vėlyvaisiais viduramžiais Iberijos pusiasalyje pradeda formuotis kastilų, arba ispanų, kalba. Būtent šia kalba Dievo Žodis plito itin sėkmingai. * Pirmas kai kurių Biblijos knygų vertimas į ispanų kalbą XIII amžiaus pradžioje pasirodė leidinyje La Fazienda de Ultra Mar (Kelionių po užjūrį dienoraštis). Šiame veikale aprašoma kelionė į Izraelį, įdėtos ištraukos iš Penkiaknygės ir kitų Hebrajiškųjų raštų, taip pat iš Evangelijų bei apaštalų laiškų.

Karalius Alfonsas X, rėmęs Biblijos vertimą į ispanų kalbą

Bažnyčios vadovai šiuo vertimu buvo nepatenkinti. Todėl 1234 metais Taragonos susirinkimas išleido dekretą, pagal kurį visos Biblijos knygos vietinėmis kalbomis turėjo būti atiduotos dvasininkams sudeginti. Laimei, šis dekretas Biblijos vertimo nesustabdė. Karalius Alfonsas X (1252—1284), laikomas ispanų prozos pradininku, pageidavo, kad Šventasis Raštas būtų verčiamas į ispanų kalbą, ir tą darbą rėmė. Prie šio laikotarpio vertimų priskiriama Biblija, išversta iki karaliaus Alfonso laikų — stambiausias anų laikų Biblijos vertimas — ir šiek tiek vėliau pasirodžiusi karaliaus Alfonso Biblija.

Puslapis iš XIII amžiaus Biblijos, išverstos iki karaliaus Alfonso laikų (kairėje), ir karaliaus Alfonso Biblijos (dešinėje)

Abu šitie veikalai padėjo įsitvirtinti naujajai ispanų kalbai ir ją praturtino. Mokslininkas Tomas Montgomeris (Montgomery) apie Bibliją iki karaliaus Alfonso laikų sako: „Vertinant tikslumą ir kalbos sklandumą, šios Biblijos vertėjas atliko pasigėrėtiną darbą. [...] Kalba paprasta ir aiški, o būtent to ir reikėjo žmonėms, nemokantiems lotyniškai.“

Tačiau pirmosios Biblijos ispanų kalba buvo išverstos ne iš tekstų originalo kalba, o iš lotyniškos Vulgatos. Pradedant XIV amžiumi, žydų mokslininkai atliko keletą Hebrajiškųjų raštų vertimų į ispanų kalbą tiesiai iš hebrajų kalbos. Tuo metu Ispanijoje buvo didžiausia žydų diaspora Europoje, ir vertėjai, žydai, turėjo galimybę versti iš kokybiškų hebrajiškų rankraščių. *

Vienas ryškus pavyzdys — XV amžiuje baigta versti Albos Biblija. Garsus ispanų didikas Luisas de Gusmanas (Guzmán) įpareigojo rabiną Mozę Aragelį (Arragel) išversti Bibliją į castizo (gryną) ispanų kalbą. Tam jis nurodė dvi priežastis. Pirma: „Dabartiniai Biblijos vertimai į romanų kalbas labai netikslūs.“ Antra: „Kad žmonės, tokie kaip mes, suprastų sudėtingesnes ištraukas, reikia paraštinių pastabų.“ Jo pageidavimas rodo, jog anuomet žmonės Bibliją mielai skaitė ir stengėsi ją suprasti. Be to, akivaizdu, kad Ispanijoje Šventasis Raštas vietinėmis kalbomis jau buvo gana plačiai paplitęs.

Viduramžių vertėjų ir perrašinėtojų dėka išsilavinę žmonės šioje šalyje be didelių kliūčių  galėjo skaityti Bibliją sava kalba. Todėl, anot istoriko Chuano Ortso Gonsaleso (González), „žmonės Ispanijoje Bibliją išmanė kur kas geriau nei Vokietijoje ar Anglijoje iki Liuterio laikų“.

„Žmonės Ispanijoje Bibliją išmanė kur kas geriau nei Vokietijoje ar Anglijoje iki Liuterio laikų“ (istorikas Chuanas Ortsas Gonsalesas).

Tačiau XV amžiaus pabaigoje ispanų inkvizicija uždraudė Bibliją ne tik versti į bet kokią vietinę kalbą, bet ir apskritai šią knygą turėti. Biblijos skaitytojams Ispanijoje atėjo niūrūs laikai. Draudimas truko tris šimtmečius. Vis dėlto per tą laikotarpį keli drąsūs vertėjai už šalies ribų išleido naujų vertimų ispanų kalba ir slapta atgabeno į Ispaniją. *

Kaip matyti iš Biblijos plitimo istorijos viduramžių Ispanijoje, priešininkai visokeriopai stengėsi užgniaužti Dievo Žodį. Ir vis dėlto nutildyti Visagalio balsą jiems nepavyko (Psalmyno 83:2 [83:1, Brb]; 94:20).

Daugelio nenuilstančių Biblijos tyrinėtojų dėka Dievo Žodis viduramžių Ispanijoje įleido šaknis ir plito. Šiuolaikiniai vertėjai seka tų pionierių, išvertusių Šventąjį Raštą į lotynų, gotų, arabų bei ispanų kalbas, pėdomis. Todėl milijonai kalbančiųjų ispaniškai gali skaityti Dievo Žodį kalba, kuri labiausiai paliečia jų širdį.

^ pstr. 10 Ispanų (kastilų), katalonų, galisų ir portugalų.

^ pstr. 17 Šiais laikais ispanų kalba yra gimtoji maždaug 540 milijonų žmonių.

^ pstr. 20 2011 m. gruodžio 1 d. Sargybos bokšte skaitykite straipsnį „Alfonsas de Samora ir jo indėlis į Biblijos vertimą“ (yra anglų, rusų kalba).

^ pstr. 23 1996 m. birželio 1 d. Sargybos bokšto numeryje skaitykite straipsnį „Kasiodoro de Reino kova už Bibliją ispanų kalba“ (yra anglų, rusų kalba).