Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2014 m. sausis

 POKALBIS BIBLIJOS TEMA

Kodėl Dievas leidžia, kad kentėtume?

Kodėl Dievas leidžia, kad kentėtume?

Jehovos liudytojai dažnai diskutuoja su žmonėmis įvairiais klausimais. Štai pavyzdys, kaip toks pokalbis vyksta. Įsivaizduokime, kad Jehovos liudytoja Marija aplankė moterį, vardu Augustė.

KĄ DIEVAS JAUČIA MATYDAMAS MŪSŲ SKAUSMĄ?

Marija. Laba diena, Auguste. Malonu jus vėl susitikti.

Augustė. Man irgi malonu.

Marija. Kai buvau pas jus praėjusį kartą, kalbėjome, ką Dievas jaučia matydamas mūsų vargus. * Jūs minėjote, kad šis klausimas jums rūpi jau seniai, ypač po to, kai jūsų mama buvo sužeista avarijoje. Tiesa, kaip ji dabar jaučiasi?

Augustė. Vieną dieną ji jaučiasi geriau, kitą prasčiau. Ši diena — viena iš geresnių.

Marija. Džiugu girdėti. Bet turbūt sunku neprarasti optimizmo tokiomis aplinkybėmis?

Augustė. Iš tiesų. Kartais pagalvoju, kiek ilgai jai teks kentėti.

Marija. Taip jaustis natūralu. Galbūt prisimenate, praėjusį kartą iškėlėme klausimą, kodėl Dievas neišvaduoja mūsų iš visokių kančių, jei turi galios tai padaryti.

Augustė. Taip, pamenu.

Marija. Prieš paieškodamos atsakymo Biblijoje, prisiminkime keletą minčių, kurias aptarėme praėjusį kartą.

Augustė. Gerai.

Marija. Sužinojome, kad net senovėje gyvenęs ištikimas pranašas Dievo klausė, kodėl jis leidžia žmonėms kentėti. Už tokį klausimą Dievas pranašo nebarė ir nesakė, kad jam trūksta tikėjimo.

Augustė. Man tai buvo nauja mintis.

Marija. Taip pat kalbėjome, kad Dievui Jehovai sunku žiūrėti į mūsų vargus. Pavyzdžiui, Biblijoje sakoma, kad kai jo tautą užgriuvo bėdos, jis „dėl visų jų nelaimių buvo nelaimingas“. * Argi ne paguoda žinoti, kad mūsų skausmą Dievas išgyvena kaip savąjį?

Augustė. Na, taip.

Marija. Galiausiai priėjome prie tokios išvados: kadangi mūsų Kūrėjas turi beribę jėgą, žmonijos kančias pašalinti jis gali bet kada.

Augustė. Šito aš niekaip nesuprantu. Kodėl Dievas, matydamas visą blogį žemėje ir turėdamas galios jį sustabdyti, nieko nedaro?

KURIS SAKĖ TIESĄ?

Marija. Kad tai išsiaiškintume, atsiverskime pirmąją Biblijos knygą. Ji vadinasi Pradžios knyga. Gal jūs žinote istoriją apie Adomą su Ieva ir uždraustą vaisių?

Augustė. Taip, žinau. Dievas sakė jiems nevalgyti vaisių nuo vieno medžio, bet jie nepaklausė ir valgė.

 Marija. Teisingai. Pažiūrėkime, kas pastūmėjo Adomą ir Ievą nusidėti. Tai padės suprasti, kodėl mes kenčiame. Ar galėtumėte perskaityti Pradžios 3 skyriaus pirmą—penktą eilutes?

Augustė. Gerai. „O žaltys buvo sumanesnis už visus kitus laukinius gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?“ Moteris atsakė žalčiui: „Sodo medžių vaisius mes galime valgyti. Tik apie vaisių to medžio, kuris sodo viduryje, Dievas sakė: ‘Nuo jo nevalgysite nei jį liesite, kad nemirtumėte!’“ Bet žaltys tarė moteriai: „Jūs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta.“

Marija. Ačiū. Gal pastebėjote, kad su Ieva kalbėjo gyvatė. Iš kitos Biblijos ištraukos paaiškėja, kad iš tikro, prisidengęs gyvate, su moterimi kalbėjo Šėtonas. * Jis paklausė Ievą apie Dievo įsakymą nevalgyti vaisių nuo tam tikro medžio. Ar pastebėjote, kokiõs bausmės, anot Dievo, Adomas su Ieva sulauktų, jeigu šiam įsakymui nepaklustų?

Augustė. Jie mirtų.

Marija. Teisingai. Atkreipkite dėmesį į tolesnius Šėtono žodžius. Teigdamas „jūs tikrai nemirsite“ jis metė kaltinimą Dievui, galima sakyti, pavadino jį melagiu.

Augustė. Šios istorijos dalies nebuvau girdėjusi.

Marija. Apkaltindamas Dievą melu, Šėtonas iškėlė klausimą, į kurį atsakyti reikėjo laiko. Kaip manote kodėl?

Augustė. Na... Nežinau.

Marija. Pabandysiu pailiustruoti tai pavyzdžiu. Tarkim, vieną dieną prieinu prie jūsų ir sakau, kad esu už jus stipresnė. Kaip įrodytumėte, kad aš neteisi?

Augustė. Pasiūlyčiau susirungti.

Marija. Būtent. Gal pasirinktume kokį sunkų daiktą ir pažiūrėtume, kuri iš mūsų gali jį pakelti. Išsiaiškinti, kas yra stipresnis, gana paprasta, ar ne?

Augustė. Žinoma.

Marija. O kaip tada, jei tvirtinčiau, ne kad jūs silpnesnė už mane, bet kad esate nesąžininga? Išsiaiškinti tiesą jau būtų sunkiau, argi ne?

Augustė. Tikriausiai.

Marija. Varžybomis sąžiningumo juk nepatikrinsi.

Augustė. Sutinku.

Marija. Iš tikrųjų vienintelis būdas įrodyti, kad esate sąžininga, būtų duoti kitiems pakankamai laiko jus stebėti ir patiems tuo įsitikinti.

Augustė. Skamba logiškai.

Marija. Grįžkime prie Pradžios knygos pasakojimo. Ar Šėtonas tvirtino esąs stipresnis už Dievą?

Augustė. Ne.

Marija. Dievas būtų galėjęs greitai įrodyti, kad tai netiesa. Tačiau Šėtonas tvirtino, kad Dievas yra nesąžiningas. Kitaip tariant, Ievai jis tarsi sakė: „Dievas jums meluoja, o sakau tiesą.“

Augustė. Įdomu.

Marija. Būdamas išmintingas Dievas žinojo, kad paneigti tokius kaltinimus galima tik per laiką. Ilgainiui turėjo paaiškėti, kas sakė tiesą ir kas melavo.

SVARBUS KLAUSIMAS

Augustė. Bet kai Ieva mirė, ar tai nebuvo įrodymas, kad tiesą sakė Dievas?

Marija. Taip, tačiau Šėtonas buvo iškėlęs dar vieną klausimą. Pažiūrėkite į 5 eilutę. Ar pastebėjote, ką dar Šėtonas kalbėjo Ievai?

 Augustė. Jis sakė, kad jeigu ji valgys vaisių, atsivers jai akys.

Marija. Taip, ir kad ji taps „kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta“. Taigi Šėtonas tvirtino, kad Dievas nuo žmonių nuslėpė kažką gera.

Augustė. Mat kaip.

Marija. Ir tai taip pat buvo rimtas kaltinimas.

Augustė. Ką turite omenyje?

Marija. Taip kalbėdamas Šėtonas davė suprasti, kad Ieva ir, galima sakyti, visi žmonės gyventų geriau be Dievo vadovavimo. Jehova žinojo, kad geriausias būdas atsakyti į šį kaltinimą — duoti Šėtonui galimybę įrodyti savo tvirtinimus. Todėl Dievas leido Šėtonui kurį laiką valdyti pasaulį. Štai kodėl aplink matome tiek daug kančių — nes pasaulį iš tikro valdo ne Dievas, o Šėtonas. * Tačiau yra ir gera žinia.

Augustė. Kokia gi?

Marija. Biblija atskleidžia du nuostabius dalykus apie Dievą. Pirma, Jehova atjaučia mus, kai kenčiame. Pažiūrėkime karaliaus Dovydo žodžius, užrašytus Psalmyno 31:8. Dovydas per savo gyvenimą patyrė daug vargų, bet štai ką jis pasakė maldoje Dievui. Gal galėtumėte perskaityti šią eilutę?

Augustė. Galiu. „Leisk man džiūgauti ir būti linksmam dėl tavo ištikimosios meilės, nes tu pažvelgei į mano kančią ir pasirūpinai manimi didžiame varge.“

Marija. Nors Dovydas daug kentėjo, jam buvo paguoda žinoti, kad Jehova mato, ką jis išgyvena. Argi mūsų neguodžia mintis, kad Jehova apie mus žino viską, net skaudžiausius jausmus, kurių kiti žmonės galbūt nesupranta?

Augustė. Taip, tai tikrai paguodžia.

Marija. Kitas nuostabus dalykas — tai, kad Dievas neleis žmonijai kentėti amžinai. Anot Biblijos, netrukus netikusiam Šėtono valdymui jis padarys galą ir visiškai atitaisys blogas to valdymo pasekmes. Atitaisys ir žalą, kurią patyrė jūsų mama ir jūs. Gal galėčiau užeiti kitą savaitę ir parodyti iš Biblijos, kodėl galime neabejoti, kad Dievas netrukus pašalins visas kančias? *

Augustė. Gerai, būtų įdomu.

Gal jums kilo koks nors su Biblija susijęs klausimas, kurį norėtumėte išsiaiškinti? Gal būtų įdomu sužinoti kai ką apie Jehovos liudytojų veiklą ar tam tikrus jų religinius įsitikinimus? Tuomet, kai liudytojai aplankys jus kitą kartą, nesivaržydamas paklauskite, kas jus domina, ir į jūsų klausimus jie mielai atsakys.

^ pstr. 7 Skaitykite „Pokalbis Biblijos tema. Ar Dievui rūpi mūsų nelaimės?“ šio žurnalo 2013 m. liepos 1 d. numeryje.

^ pstr. 17 Žiūrėkite Izaijo 63:9.

^ pstr. 61 Daugiau apie tai skaitykite Jehovos liudytojų išleistos knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? 9 skyriuje.

Pasidomėkite

Ko iš tikrųjų moko Biblija?

Ar jau „paskutinės dienos“?

Koks žmonių elgesys ir požiūris liudija, kad gyvename „paskutinėmis dienomis“, išpranašautomis Biblijoje.