Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2013 m. birželis

 NUMERIO TEMA: KADA SKIRTYBĖS ŽMONIŲ NEBESKIRS

Išankstinis nusistatymas — visuotinė problema

Išankstinis nusistatymas — visuotinė problema

DŽONATANAS, Jungtinėse Valstijose gimęs korėjietis, rasinę neapykantą patyrė dar vaikystėje. Užaugęs nusprendė apsigyventi ten, kur jo veido bruožai ar rasė žmonėms neturėtų didelės reikšmės. Džonatanas įsidarbino gydytoju viename šiaurinės Aliaskos miestelyje. Šioje vietovėje jo išvaizda buvo panaši į daugelio. Todėl jis vylėsi, kad galbūt čia, prie speigračio, pučiant atšiauriems vėjams, bus šilčiau nei ten, kur tekdavo gūžtis nuo išankstinio aplinkinių nusistatymo.

Tokios Džonatano viltys žlugo, kai sykį jo 25-erių metų pacientė, pabudusi iš komos ir pamačiusi jo veidą, ištarė keiksmažodį išreikšdama giliai įsišaknijusią neapykantą korėjiečiams. Džonatanas suvokė skaudžią realybę: kad ir kiek stengėsi neišsiskirti iš aplinkinių, nuo rasinės neapykantos niekur nepabėgo.

 Deja, realybė išties skaudi. Išankstinio nusistatymo persisunkusi visa žemė. Regis, visur, kur tik yra žmonių, ten įsišaknijusi ir ši negerovė.

Nors nepakanta — labai įsigalėjęs reiškinys, dauguma ją uoliai smerkia. Argi ne paradoksas? Kaip gali būti, kad tai, kas visų kritikuojama, yra taip paplitę? Akivaizdu: daugelis šią blogybę smerkiančiųjų savyje jos nemato. Kaip nustatyti, ar polinkio į šališkumą neturime patys?

IŠTIRKIME SAVE

Įžvelgti, ar išankstinis nusiteikimas prieš ką nors neapsigyveno ir mūsų širdyje, nėra lengva. Biblija paaiškina kodėl: „Širdis suktesnė už viską“ (Jeremijo 17:9, Jr). Taigi dažnas apsigauname: esame įsitikinę, kad tolerancijos mums netrūksta, arba manome turį svarių priežasčių į tam tikrą žmonių grupę žiūrėti kreivai.

Kokios mintys ateitų į galvą tokioje situacijoje?

Štai pavyzdys, padėsiantis pasitikrinti, ar išankstiniu nusistatymu nesame užsikrėtę. Įsivaizduokite: vėlų vakarą vienui vienas einate tuščia gatve. Pamatote artėjančius du nepažįstamus vaikinus. Iš pažiūros abu tvirto sudėjimo, o vienas, regis, dar ir kažką turi rankoje.

Ar padarote išvadą, kad šie jaunuoliai pavojingi? Be abejo, gyvenimiška patirtis jums liepia pasisaugoti. Bet ar jūsų patirtis — tvirtas pagrindas manyti, kad pavojingi būtent šie jaunuoliai? Dar geriau save ištirti padėtų kiek kitoks klausimas: ar iškart priskirtumėte šiuos vaikinus prie tam tikros rasės ar etninės grupės? Jūsų atsakymas parodys, ar kartais išankstinis nusistatymas jumyse nėra išleidęs daigų.

Nė vienas, ranką prie širdies pridėjęs, negalėtume teigti, kad prieš nieką neturime jokio išankstinio nusistatymo. Net Biblija pripažįsta, kad vertindamas kitus „žmogus žiūri į išorę“ (1 Samuelio 16:7, Brb). Ši yda būdinga visiems ir neretai pridaro daug žalos. Bet ar išankstinio nusistatymo atsikratyti mums neįmanoma? Ar kada nors ateis laikas, kai skirtybės žmonių nebeskirs?