Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2013 m. kovas

 SKAITYTOJAI KLAUSIA...

Ar piktadariui Jėzus pažadėjo gyvenimą danguje?

Ar piktadariui Jėzus pažadėjo gyvenimą danguje?

Toks klausimas kai kam kyla dėl to, kad Jėzus nusikaltėliui, greta jo kabančiam ant stulpo, pažadėjo, jog šis ateityje gyvens rojuje. Jėzus tarė: „Iš tiesų tau sakau šiandien: su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43). Atkreipkite dėmesį: Jėzus nepasakė, kur tas rojus bus. Ar jis turėjo omenyje, kad piktadarys bus kartu su juo danguje?

Visų pirma pasvarstykime, ar tas nusikaltėlis galėjo tikėtis eiti į dangų. Žmonės, turintys dangiškąją viltį, turi būti pakrikštyti vandenyje ir šventojoje dvasioje; taigi jie — iš dvasios gimę Jėzaus mokiniai (Jono 3:3, 5). Jiems privalu laikytis Dievo nustatytų moralės normų ir pasižymėti tokiomis savybėmis kaip sąžiningumas, dorumas, gailestingumas (1 Korintiečiams 6:9-11). Be to, jie turi likti ištikimi Dievui ir Kristui iki savo gyvenimo žemėje pabaigos (Luko 22:28-30; 2 Timotiejui 2:12). Tik atitikdami visus šiuos reikalavimus jie parodo esą verti būti prikelti danguje, tinkami atsakingoms užduotims — kartu su Kristumi žmonijos labui tūkstantį metų tarnauti kunigais bei karaliais (Apreiškimo 20:6).

O vyras, kabojęs ant stulpo šalia Jėzaus, gyveno ir mirė kaip nusikaltėlis (Luko 23:32, 39-41). Tiesa, sakydamas Jėzui „prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“, tas žmogus parodė pagarbą (Luko 23:42). Tačiau jis nebuvo krikštytas, iš dvasios gimęs Jėzaus mokinys, taip pat neturėjo teisaus, patikimo žmogaus reputacijos. Ar logiška manyti, kad Jėzus būtų žadėjęs jam karaliaus valdžią danguje drauge su ištikimybę Dievui iki mirties įrodžiusiais savo mokiniais? (Romiečiams 2:6, 7)

Pavyzdžiui, jeigu asmuo paprašytų atleidimo už tai, kad pavogė jūsų pinigus, galbūt nuspręstumėte į teismą jo nepatraukti. Bet ar jam pavestumėte rūpintis kokiais nors jūsų verslo ar šeimos reikalais? Aišku, ne. Pasirinktumėte žmogų, kuriuo galite visiškai pasitikėti. Panašiai yra su tais, kam suteikiama viltis gyventi danguje: turi būti tvirtas pagrindas tikėti, kad valdydami žmoniją jie laikysis teisingų Dievo normų (Apreiškimo 2:10). O piktadarys, nors priešmirtinis jo prašymas ir buvo nuoširdus, didelio pasitikėjimo nekėlė.

Bet gal paklausite: argi Jėzus nesakė, kad šis vyras bus su juo danguje dar tą pačią dieną? Ne, nes ir pats tą dieną nenuėjo į dangų. Tris dienas Jėzus išbuvo „žemės širdyje“ — kape (Mato 12:40; Morkaus 10:34). Net prikeltas iš mirties jis liko žemėje 40 dienų ir tik tada pakilo į dangų (Apaštalų darbų 1:3, 9). Taigi piktadarys nebūtų galėjęs būti su Jėzumi danguje tą pačią dieną, kai mirė.

Tai koks rojus piktadariui buvo pažadėtas? Kai bus prikeltas, jis gyvens žemės rojuje, kurį valdys Jėzus (Apaštalų darbų 24:15; Apreiškimo 21:3, 4). Daugiau apie tą rojų ir Dievo reikalavimus galite sužinoti pasikalbėjęs su Jehovos liudytojais.