Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2013 m. vasaris

 KAD ŠEIMA BŪTŲ LAIMINGA

Jeigu vaikas neįgalus

Jeigu vaikas neįgalus

KARLAS *: „Mūsų sūnus Andželas turi Dauno sindromą. Ta jo liga gerokai mus išvargina — fiziškai, psichiškai, emociškai. Pabandykit įsivaizduoti, kiek jėgų reikia auginant sveiką vaiką, ir visa tai padauginkite iš šimto. Būna, kad dėl to pašlyja mūsų su žmona santykiai.“

MIJA: „Mokant Andželą net pačių paprasčiausių dalykų reikia didelio atkaklumo ir begalinės kantrybės. Kai pavargstu, tampu irzli, greitai supykstu ant savo vyro Karlo. Kartais imame ginčytis tiesiog dėl menkniekių.“

Ar prisimenate dieną, kai gimė jūsų vaikas? Tikriausiai nekantriai laukėte, kada galėsite paimti jį ant rankų. Tačiau, kaip buvo ir Karlui su Mija, kai kurie tėvai sužino, kad jų kūdikis serga arba yra neįgalus. Tada džiaugsmą užgožia nerimas.

Gal ir jūs auginate neįgalų vaiką? Jei taip, turbūt mąstote, ar sugebėsite atlaikyti užgriuvusius sunkumus. Nepraraskite vilties, nes, kaip liudija kitų tėvų pavyzdys, atsilaikyti įmanoma. Pakalbėkime apie tris problemas, su kuriomis galbūt susidursite, ir pažiūrėkime, kaip jums galėtų padėti Biblijoje glūdinti išmintis.

1. SUNKU SUSITAIKYTI SU DIAGNOZE.

Žinia apie vaiko ligą daugelį tėvų labai sukrečia. „Kai gydytojai pasakė, kad mūsų sūnus Santjagas serga cerebriniu paralyžiumi, negalėjau tuo patikėti, — pasakoja Džulijana  iš Meksikos. — Man rankas kojas pakirto.“ Kitų jausmai galbūt panašūs į Italijoje gyvenančios Vilanos: „Turėti kūdikį nusprendžiau nepaisydama mano amžiaus moterims iškylančių pavojų. Dabar, kai sūnus kenčia nuo Dauno sindromo, jaučiuosi kalta.“

Jeigu jus slegia beviltiškumo ar kaltės jausmas, žinokite, jog taip jaustis natūralu. Kurdamas žmones Dievas nebuvo numatęs, kad jie sirgtų (Pradžios 1:27, 28). Todėl ir nedavė mums gebėjimo su tuo lengvai susitaikyti. Visai normalu, kad norisi sielvartauti lyg netekus artimo žmogaus. Kad emocijos aprimtų ir jūs prisitaikytumėte prie naujų aplinkybių, turi praeiti laiko.

Jei dėl vaiko negalės jaučiate kaltę, atminkite: niekas gerai nežino, kiek vaisiaus sveikatą nulemia genai, aplinka ir kitokie veiksniai. O gal norisi kaltinti savo antrąją pusę? Nepasiduokite tokiai pagundai. Bus daug naudingiau, jei vienas kitam padėsite ir susitelksite į vaiko priežiūrą (Mokytojo 4:9, 10).

PASIŪLYMAS. Apie vaiko ligą sužinokite kuo daugiau. Biblijoje rašoma: „Namai statomi išmintimi, sutvirtinami supratimu“ (Patarlių 24:3).

Nemažai informacijos galite gauti iš medicinos specialistų ir patikimų leidinių. Viską perprasti iš pradžių gal lengva nebus — panašiai kaip mokantis naujos kalbos. Bet nepasiduokite, ir jums pavyks.

Karlui su Mija žinių apie sūnaus ligą suteikė jų gydytojas ir organizacija, kuri padeda turintiems tokią negalę. Pora pasakoja: „Sužinojome ne tik kokių sunkumų galime tikėtis, bet ir kokia yra „teigiama“ Dauno sindromo pusė. Paaiškėjo, kad sūnus galės gyventi daugmaž normalų gyvenimą, ir tai mus labai paguodė.“

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Galvokite apie tai, ką vaikas gali daryti. Suplanuokite ką nors veikti drauge visa šeima. Vaikui pasiekus net ir mažytę „pergalę“ negailėkite pagyrimo ir džiaukitės kartu su juo.

2. NUOVARGIS IR EMOCINĖ IZOLIACIJA.

Galbūt neįgalaus vaiko priežiūra jums atima visą energiją. Dženi iš Naujosios Zelandijos prisimena: „Keletą metų po to, kai sūnui diagnozavo spina bifida [įskilą stuburą], vos tik imdavausi kokio papildomo buities darbelio, pasijusdavau išsekusi ir tuoj pravirkdavau.“

Labai sunku susitaikyti ir su tuo, kad esate tarsi izoliuoti nuo kitų. Benas augina sūnų, kenčiantį nuo raumenų distrofijos ir Aspergerio sindromo. Vyras sako: „Dauguma žmonių niekada nesupras, koks iš tikrųjų yra mūsų gyvenimas.“ Gal norisi su kuo nors pasikalbėti, bet draugai turi sveikus vaikus, todėl nesiryžtate per daug atvirauti?

PASIŪLYMAS. Prašykite pagalbos. O jeigu kas ją pasiūlo, neatsisakykite. Jau minėta Džulijana pripažįsta: „Kartais mudu su vyru varžomės paprašyti pagalbos.“ Tačiau ji priduria: „Supratome, kad negalime be jos apsieiti. Kai kiti mums padeda, nesijaučiame tokie vieniši.“ Jei artimas draugas arba giminaitis pasisiūlo pagloboti jūsų atžalą per sueigą ar kokį draugų susibūrimą, su dėkingumu sutikite. Kaip sakoma Biblijoje, mylintis draugas nelaimėje tampa artimu broliu (Patarlių 17:17, Brb).

Nepamirškite skirti dėmesio ir savo sveikatai. Pavyzdžiui, kad greitosios pagalbos automobiliu būtų galima nuolat vežioti žmones į ligoninę, į jį vis reikia pripilti degalų. Taip ir jums būtina valgyti sveiką maistą, mankštintis, pailsėti, kad neišsektumėte ir pajėgtumėte deramai rūpintis vaiku. Štai ką sako neįgalaus berniuko tėvas Chavjeras: „Mano sūnus nevaikšto, todėl aš stengiuosi gerai maitintis. Juk be manęs jis niekur nepajudėtų. Mano kojos — jo kojos.“

Tad kaip rasti laiko sau? Kai kurie tėvai vaiką prižiūri pakaitomis. Tuomet kitas gali pailsėti, sutvarkyti asmeninius reikalus. Kad galėtumėte pasirūpinti savo sveikata, nelabai svarbių dalykų būtina atsisakyti, nors prie to įprasti nėra lengva. Bet, pasak Indijoje gyvenančios Majuri, „ilgainiui viskas sustoja į vietas“.

 Išsipasakokite artimiems draugams. Net ir neturintys ligotų vaikų draugai sugeba atjausti ir paguosti. Taip pat verta melstis Jehovai Dievui. Ar malda tikrai padeda? Jazmin, kurios du vaikai serga cistine fibroze, pripažįsta: „Būna tokių sunkių momentų, kad atrodo — nebeištversiu.“ Jazmin priduria: „Meldžiu Jehovą palengvėjimo ir stiprybės. Tada pajuntu, kad galiu eiti pirmyn“ (Psalmyno 145:18).

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Patyrinėkite, ką valgote, kada mankštinatės, kiek valandų miegate, taip pat kokiems nelabai svarbiems dalykams galėtumėte skirti mažiau laiko, kad daugiau jo liktų savo sveikatai palaikyti. Jei reikia, nusistatytą tvarką keiskite.

3. SERGANČIAM VAIKUI SKIRIATE DAUGIAU DĖMESIO NEGU KITIEMS ŠEIMOS NARIAMS.

Vaiko liga gali turėti įtakos, ką šeima valgo, kur eina, kiek laiko tėvai praleidžia su kiekvienu vaiku. Kiti vaikai galbūt jaučiasi apleisti. Be to, kai kurie tėvai tiek pasineria į sergančio vaiko globą, jog dėl to nukenčia jų pačių tarpusavio santykiai. „Kai kada žmona sako, kad visa našta gula ant jos pečių ir kad man sūnus nė kiek nerūpi, — dalijasi patirtimi Lajonelis iš Liberijos. — Tai mane žeidžia ir kartais jai ką nors piktai atrėžiu.“

PASIŪLYMAS. Kad jūsų dėmesio nestokotų ir kiti vaikai, skirkite laiko daryti tai, kas patinka jiems. „Kartais sugalvojame ką nors specialiai vyriausiajam sūnui, — pasakoja jau minėta Dženi. — Pavyzdžiui, nueiname papietauti į jo mėgstamą restoraną.“

Rodykite dėmesį visiems savo vaikams

Stiprinkite santuokinius ryšius — kalbėkitės, drauge melskitės. Indijoje gyvenantis Asimas, kurio sūnus serga nuomariu, sako: „Nors neretai abu su žmona būname pavargę, suirzę, stengiamės rasti laiko pabendrauti, kartu pasimelsti. Kas rytą, vaikams dar nepabudus, dviese aptariame Biblijos citatą.“ Kitos poros susėda pasikalbėti prieš miegą. Atviri pokalbiai ir nuoširdžios maldos sunkiais momentais padės jums išlikti artimiems (Patarlių 15:22). „Bene maloniausi prisiminimai apie drauge praleistas akimirkas yra iš to meto, kai mums buvo sunkiausia“, — pripažįsta viena pora.

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Pagirkite kitus savo vaikus už pagalbą sergančiam broliui ar seseriai. Jiems ir savo antrajai pusei nuolat rodykite meilę bei dėkingumą.

NEPRARASKITE OPTIMIZMO

Biblijoje pažadėta, kad netrukus Dievas pašalins visas ligas ir negalias, šiandien varginančias tiek jaunus, tiek senus (Apreiškimo 21:3, 4). Tada nebebus „žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas!’“ (Izaijo 33:24) *

O kol ateis tas metas, augindami neįgalų vaiką galite rasti kuo džiaugtis. „Nenusiminkite, kai atrodo, kad niekas nesiseka, — sako Karlas su Mija. — Stenkitės matyti nuostabias savo vaiko savybes, o jų juk yra daug.“

^ pstr. 3 Vardai šiame straipsnyje pakeisti.

^ pstr. 29 Daugiau apie šį pažadą skaitykite Jehovos liudytojų išleistos knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? 3 skyriuje.

PAMĄSTYKITE...

  • Ką darau, kad išsaugočiau kiek įmanoma geresnę savo sveikatą — fizinę, emocinę, dvasinę?
  • Kada paskutinį kartą kitus savo vaikus pagyriau už pagalbą?