Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2013 m. sausis

 BIBLIJA PAKEITĖ JŲ GYVENIMĄ

„Galiausiai radau tikrą laisvę“

„Galiausiai radau tikrą laisvę“
  • GIMIMO METAI: 1981
  • GIMTOJI ŠALIS: JUNGTINĖS VALSTIJOS
  • PRAEITIS: SŪNUS PALAIDŪNAS

MANO PRAEITIS.

Gimiau Maundsvilyje, ramiame JAV miestelyje prie Ohajo upės Vakarų Virdžinijos šiaurėje. Buvau antras iš keturių vaikų — vienas iš trijų berniukų, tad nuobodžiauti niekada netekdavo. Tėvai buvo darbštūs, sąžiningi žmonės, nestokojantys meilės kitiems. Nors didelių turtų neturėjome, būtiniausių dalykų netrūko. Tėvai, Jehovos liudytojai, mus nuo mažens mokė mylėti Biblijos principus.

Užėjus paauglystei, mano širdis ėmė tolti nuo tikėjimo tiesų. Pradėjau abejoti, ar laikantis Biblijos principų gyvenimas gali būti prasmingas, malonus. Galvodavau, kad tik absoliuti laisvė suteikia tikrą laimę. Netrukus nustojau vaikščioti į liudytojų sueigas. Maištingu mano pavyzdžiu pasekė vyresnis brolis ir sesuo. Tėvai kaip įmanydami mėgino mus paprotinti, bet mes neklausėme.

Tada nė nenumaniau, kad taip trokštama vadinamoji laisvė mane įvilios į priklausomybių žabangus. Kartą pakeliui namo iš mokyklos draugas pasiūlė cigaretę. Paėmiau. Nuo tos dienos nebeatsispirdavau daugeliui žalingų pagundų. Po kiek laiko jau vartojau narkotikus, alkoholį, elgiausi amoraliai. Keletą metų eksperimentavau su vis stipresniais narkotikais, kol galiausiai tapau daugelio jų vergu. Toks gyvenimo būdas privedė ir prie prekybos narkotikais.

Į sąžinės priekaištus stengiausi nekreipti dėmesio, nors ji nuolat primindavo, kad gyvenu negerai. Ką nors pakeisti, maniau, jau vėlu — per toli nužengta. Būdamas tarp žmonių vakarėliuose ir koncertuose jausdavausi vienišas, prislėgtas. Kartais pamąstydavau: kokie puikūs, dori yra mano tėvai; ir kaip aš galėjau šitaip nusiristi.

KAIP BIBLIJA PAKEITĖ MANO GYVENIMĄ.

Pats save laikiau beviltišku, bet kiti ne. 2000-aisiais tėvai pakvietė  apsilankyti Jehovos liudytojų srities kongrese. Nenoriai, bet nuėjau. Nustebau, kad atėjo ir mano brolis su sese, kurie taip pat buvo nuklydę.

Kongrese prisiminiau, kaip prieš metus toje pačioje vietoje klausiausi roko muzikos koncerto. Akivaizdus kontrastas tarp šių dviejų renginių mane stipriai sujaudino. Koncerto metu visur tvyrojo cigarečių dūmai, mėtėsi šiukšlės. Žiūrovai anaiptol nebuvo vieni kitiems draugiški. Muzikos kūriniai kėlė niūrius jausmus. O kongrese mane supo tikrai laimingi žmonės. Nors nesimatėme keletą metų, jie mane šiltai priėmė. Čia buvo švaru, sakomose kalbose skambėjo viltinga žinia. Matydamas, kokį gerą poveikį žmonėms daro Biblijos tiesa, klausiau savęs: ir kam aš ją palikau? (Izaijo 48:17, 18)

„Biblija suteikė jėgų liautis vartoti narkotikus ir jais prekiauti. Jos padedamas tapau visuomenei naudingu žmogumi.“

Po kongreso iškart nusprendžiau sugrįžti į krikščionių bendruomenę. Lygiai taip apsisprendė ir mano brolis bei sesuo — pasirodo, kongresas juos irgi paveikė. Visi trys sutikome, kad mums kiekvienam atskirai būtų vedamos Biblijos studijos.

Štai Biblijos žodžiai, kurie itin palietė mano širdį: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8). Suvokiau: jeigu noriu artintis prie Dievo, turiu apsivalyti nuo visų nešvarumų. Be kitų dalykų, turėjau atprasti nuo tabako, narkotikų, reikėjo liautis girtauti (2 Korintiečiams 7:1).

Nutraukiau ryšius su senais draugais, susiradau naujų iš Jehovos garbintojų tarpo. Ypač padėjo Biblijos studijas man vedęs krikščionių vyresnysis — dažnai paskambindavo, aplankydavo, pasidomėdavo, kaip einasi. Iki šiol jis yra vienas artimiausių mano draugų.

2001-ųjų pavasarį pasiaukojimą Dievui parodžiau pasikrikštydamas; brolis su seserimi padarė tą patį. Kiek džiaugsmo tai suteikė tėvams ir kitam broliui! Pagaliau visa šeima vieningai garbinome Jehovą.

KUO DŽIAUGIUOSI.

Anksčiau maniau, kad Biblijos principai per griežti, suvaržantys, bet dabar juos laikau neįkainojama apsauga. Biblija suteikė jėgų liautis vartoti narkotikus ir jais prekiauti. Jos padedamas tapau visuomenei naudingu žmogumi.

Malonu priklausyti pasaulinei Jehovos garbintojų brolijai. Šie žmonės iš tikrųjų myli vieni kitus ir vieningai tarnauja Dievui (Jono 13:34, 35). Čia susipažinau su Adriana. Ji tapo mano žmona. Labai ją myliu, branginu ir laikau ypatinga Dievo dovana. Tarnauti Kūrėjui drauge — mums didelis džiaugsmas.

Mano gyvenimo siekiai jau nebėra savanaudiški. Esu visalaikis evangelizuotojas, mokau žmones Dievo Žodžio tiesų, kurios gali padėti jiems, kaip padėjo man. Dirbdamas šį darbą jaučiuosi be galo laimingas. Su tvirtu įsitikinimu galiu pasakyti, kad Biblija pakeitė mano gyvenimą. Galiausiai radau tikrą laisvę.