Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2012 m. gegužė

 Kelias į šeimos laimę

Kaip pelnyti prarastą pasitikėjimą

Kaip pelnyti prarastą pasitikėjimą

Stivas *: „Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad Džodė bus man neištikima. Visai nebegalėjau ja pasitikėti. Net nerandu žodžių apsakyti, kaip sunku man buvo jai atleisti.“

Džodė: „Puikiai suprantu, kodėl praradau Stivo pasitikėjimą. Kad įrodyčiau, jog nuoširdžiai atgailauju, prireikė daugelio metų.“

TIEMS, kurių sutuoktinis svetimavo, Biblija palieka teisę rinktis, išsiskirti su juo ar ne * (Mato 19:9). Pradžioje minėtas Stivas nusprendė nesiskirti. Drauge su Džode jiedu pasiryžo santuoką išsaugoti. Tačiau labai greitai suprato, jog tai reiškia daug daugiau, nei tiesiog toliau gyventi kartu. Kodėl? Nes kaip matyti iš jų pasisakymų, Džodės neištikimybė sugriovė visą tarp jų buvusį pasitikėjimą. O kadangi abipusis pasitikėjimas yra būtina laimingos santuokos sąlyga, jiedu privalėjo stengtis jį atkurti.

Jeigu su sutuoktiniu dedate pastangas išgelbėti santuoką po tokio skaudaus smūgio kaip neištikimybė, imatės tikrai sunkios užduoties. Ypač nelengva gali būti pirmais keliais mėnesiais po to, kai apie išdavystę sužinojote. Tačiau padėtis nėra beviltiška. Kaip tad susigrąžinti prarastą pasitikėjimą? Jums padės Dievo Žodyje glūdinti išmintis. Pamėginkite pritaikyti keturis toliau pateiktus pasiūlymus.

1. Kalbėkitės atvirai.

„Atsisakę melo kiekvienas kalbėkite savo artimui tiesą“ (Efeziečiams 4:25). Pasitikėjimą labai pakerta melas, pusiau tiesa ir net tiesiog tylėjimas. Tad privalote vienas su kitu bendrauti atvirai ir būti sąžiningi.

Galbūt iš pradžių jums bus pernelyg sunku kalbėtis apie tai, kas įvyko. Vis dėlto po  kiek laiko apie neištikimybę atvirai pasikalbėti teks. Gal ir nevertėtų aptarinėti kiekvieną smulkmeną, tačiau visiškai vengti šios temos nebūtų išmintinga. „Iš pradžių man buvo be galo sunku ir nemalonu kalbėtis apie savo poelgį, — pasakoja Džodė. — Dėl to, ką padariau, labai krimtausi. Tiesiog norėjau užsisklęsti ir viską pamiršti.“ Tačiau tokia bendravimo stoka tik blogino padėtį. Kodėl? Stivas sako: „Kadangi Džodė nenorėjo kalbėti apie savo neištikimybę, negalėjau atsikratyti įtarumo.“ Prisimindama tą sunkų laikotarpį Džodė pripažįsta: „Mano nenoras liesti šios temos tik trukdė mudviejų žaizdoms gyti.“

Bet koks pokalbis apie neištikimybę, be abejo, bus skausmingas. Debė, kurios vyras Polas svetimavo su savo sekretore, sako: „Turėjau daug klausimų. Kaip tai įvyko? Kodėl? Apie ką jie kalbėdavosi? Man visai pakriko nervai, nes niekaip negalėjau išmesti to iš galvos, ir kuo toliau, tuo daugiau klausimų kilo.“ O štai Polo žodžiai: „Nenuostabu, jog kartais per mūsų su Debe pokalbius emocijos imdavo lietis per kraštus. Bet vėliau vienas kito atsiprašydavome. Toks atviras bendravimas mus suartino.“

Kaip galite tokius pokalbius bent kiek sušvelninti? Atminkite, kad svarbiausias jūsų siekis yra ne nubausti sutuoktinį, o pasimokyti iš šios tragedijos ir sutvirtinti santuokos saitus. Pavyzdžiui, po to, kai Čul Su buvo neištikimas savo žmonai Mi Jang, jiedu ėmė analizuoti, kas prie to privedė. „Supratau, kad buvau per daug pasinėręs į tai, kas rūpėjo tik man pačiam, — pasakoja Čul Su. — Be to, pernelyg stengiausi įtikti kitiems, visad darydavau tai, ko iš manęs tikisi svetimi. Jiems ir skyriau daugiausia laiko ir dėmesio, tad žmonai belikdavo visai nedaug.“ Šios išvados padėjo Čul Su ir Mi Jang šį tą pakeisti ir ilgainiui jų santuoka sutvirtėjo.

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Jei svetimavote jūs, venkite teisintis arba kaltinti savo sutuoktinį. Prisiimkite atsakomybę už savo poelgį ir sukeltą skausmą. O jeigu esate nekaltoji pusė, nešaukite ant savo sutuoktinio ir jo neįžeidinėkite. Susivaldymu paskatinsite sutuoktinį toliau su jumis atvirai bendrauti (Efeziečiams 4:32).

2. Veikite išvien.

„Dviem geriau negu vienam“, — sakoma Biblijoje. Kodėl? „Nes jie gauna didesnį atlygį už savo triūsą. Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti“ (Mokytojo 4:9, 10). Šis principas ypač tinka atkuriant prarastą tarpusavio pasitikėjimą.

Drauge galite įveikti nepasitikėjimą, kuris ardo jūsų santykius. Tačiau norėdami išgelbėti santuoką stengtis privalote abu. Veikdami atskirai tik prisidarysite daugiau problemų. Turite darbuotis kaip viena darni komanda.

Būtent tai padėjo Stivui ir Džodei. „Reikėjo laiko, bet Stivas ir aš petys į petį iš naujo kūrėme tvirtą mūsų santykių pamatą, — sako Džodė. — Rimtai pasiryžau daugiau niekad nesukelti jam tokio sielvarto. O Stivas, nors buvo labai įskaudintas, taip pat dėjo visas pastangas, kad mūsų santuoka nesubyrėtų. Kasdien ieškojau progų parodyti esanti jam ištikima, o jis nesiliovė rodęs man meilę. Visuomet būsiu jam už tai dėkinga.“

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Drauge pasiryžkite abu stengtis atkurti tarpusavio pasitikėjimą.

3. Pakeiskite senus įpročius naujais.

Perspėjęs savo klausytojus, kad nesvetimautų, Jėzus patarė: „Jeigu tavo dešinioji akis veda tave į suklupimą, išlupk ją ir mesk šalin“ (Mato 5:27-29). Jei buvote neištikimas,  ar galite įžvelgti, kokius įpročius vertėtų vardan santuokos, vaizdžiai tariant, išlupti ir mesti šalin?

Nereikia nė sakyti, jog privalote nutraukti visus ryšius su asmeniu, su kuriuo svetimavote * (Patarlių 6:32; 1 Korintiečiams 15:33). Jau minėtas Polas pakeitė darbo grafiką ir mobiliojo telefono numerį, kad su ana moterimi neturėtų jokio ryšio. Tačiau visiškai išvengti kontakto nepavyko. Bet Polas buvo taip ryžtingai nusiteikęs atgauti žmonos pasitikėjimą, jog išėjo iš to darbo. Taip pat jis nusprendė visai neturėti mobiliojo telefono ir naudotis tik žmonos. Ar vertėjo kęsti šitiek nepatogumų? Jo žmona Debė sako: „Praėjo šešeri metai, bet aš vis dar retkarčiais bijau, jog ji mėgins susisiekti su mano vyru. Tačiau dabar tikiu, kad Polas pagundai atsispirtų.“

Prasikaltusiajam svetimavimu galbūt reikės keisti ir charakterį. Pavyzdžiui, gal esate linkęs flirtuoti arba fantazuoti apie romantinius santykius su kitais. Jei taip, tuomet privalote nusivilkti „senąjį žmogų su jo darbais“. Pakeiskite senus įpročius naujais, kurie įkvėps jūsų sutuoktiniui pasitikėjimo jumis (Kolosiečiams 3:9, 10). Gal vaikystėje neišmokote reikšti šiltų jausmų? Tokiu atveju stenkitės sutuoktiniui rodyti kuo daugiau meilės, net jei iš pradžių ir nelengva tai daryti. Stivas pasakoja: „Džodė dažnai rodydavo man savo prieraišumą rankos prisilietimu ir vis patikindavo, kad mane myli.“

Kurį laiką jums galbūt reikės stengtis, kad sutuoktinis žinotų viską, ką kasdien veikiate. Jau minėta Mi Jang sako: „Čul Su pasiryžo pasakoti man apie visus dienos įvykius, net mažiausiai reikšmingus — taip jis rodė, kad nieko nuo manęs neslepia.“

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Vienas kito paklauskite, kas padėtų atkurti abipusį pasitikėjimą. Surašykite tai ir stenkitės pritaikyti. Taip pat paįvairinkite savo laisvalaikį malonia veikla, kuria užsiimtumėte drauge.

4. Žinokite, jog viskam savas metas.

Neskubėkite daryti išvados, jog jau laikas gyventi taip, tarsi viskas grįžo į vėžes. Patarlių 21:5 perspėjama: „Kas per daug skuba, tas turi nuostolio.“ Reikės laiko — galbūt ne vienų metų, — kol tarp jūsų nebeliks nepasitikėjimo.

Jeigu sutuoktinis buvo jums neištikimas, suvokite, jog, kol visiškai jam atleisite, praeis nemažai laiko. Mi Jang sako: „Anksčiau stebėjausi, kad kartais žmonos niekaip neatleidžia neištikimam vyrui. Negalėjau suprasti, kaip jos gali taip ilgai pykti. Tačiau kai pati susidūriau su vyro neištikimybe, suvokiau, kad atleisti tikrai nėra lengva.“ Atleisti ir vėl pasitikėti dažniausiai pavyksta palaipsniui.

Kita vertus, Mokytojo 3:1-3 sakoma, kad yra „laikas gydyti“. Iš pradžių gal atrodys, jog geriausia nuo sutuoktinio emociškai atsitverti. Tačiau jei ir toliau gyvensite skirtingose barikadų pusėse, pasitikėjimo sutuoktiniu neatgausite. Kad žaizdos užgytų, sutuoktiniui atleiskite ir tą parodykite dalindamasis su juo slapčiausiomis mintimis ir jausmais. Taip pat raginkite sutuoktinį nesibaiminant išsakyti savo džiaugsmus bei rūpesčius.

Nekaupkite širdyje kartėlio. Stenkitės jo atsikratyti (Efeziečiams 4:32). Čia jums gali padėti paties Dievo pavyzdys. Kai jo garbintojai senovės Izraelyje nuo jo nusigręžė, jam labai gėlė širdį. Jehova Dievas save net prilygino išduotam sutuoktiniui (Jeremijo 3:8, 9; 9:1 [9:2, Brb]). Tačiau jis sakė: „Nepyksiu ant jūsų amžinai“ (Jeremijo 3:12, Brb). Kai tauta sugrįžo  pas jį nuoširdžiai atgailaudama, Dievas atleido.

Galiausiai, kai dėl judviejų santarvės padarysite viską, ką galite, atgausite ramybę. Tada nebereikės viso savo dėmesio skirti santuokos išsaugojimui, taigi drauge galėsite siekti kitų tikslų. Vis dėlto sutarkite reguliariai pasikalbėti, kaip jums sekasi stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Nepraraskite budrumo. Atsiradus net menkiems nesutarimams, juos spręskite ir nepamirškite rodyti vienas kitam atsidavimo (Galatams 6:9).

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Nesistenkite, kad viskas jūsų santuokoje būtų taip, kaip kadaise. Verčiau nusiteikite kurti naujus, dar stipresnius santykius.

Jūsų santuoka gali būti laiminga

Jeigu kartais apima abejonės, ar pavyks nugalėti sunkumus, prisiminkite: santuokos Įkūrėjas yra Dievas (Mato 19:4-6). Todėl su jo pagalba jūsų santuoka gali būti laiminga. Visos poros, kurias minėjome šiame straipsnyje, pritaikė išmintingus Biblijos patarimus ir taip išsaugojo savo santuoką.

Po Stivo ir Džodės santykius ištikusios krizės jau praėjo daugiau nei 20 metų. Štai kaip jųdviejų kelią iš tos duobės apibendrina Stivas: „Didžiausias pasikeitimas į gera prasidėjo tada, kai ėmėme studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Sulaukėme neįkainojamos pagalbos. Tai mums padėjo ištverti tą nelengvą laikotarpį.“ Džodė priduria: „Jaučiuosi nepaprastai laiminga, kad pajėgėme atsilaikyti tuo siaubingu metu. Biblijos studijavimas ir didelės pastangos davė vaisių — dabar mūsų santykiai nuostabūs.“

^ pstr. 3 Vardai straipsnyje pakeisti.

^ pstr. 5 Patarimų šiuo klausimu ieškokite žurnalo Atsibuskite! 1999 m. gegužės 8 d. numeryje, p. 6, ir 1995 m. rugpjūčio 8 d. numeryje, p. 10, 11 (anglų, rusų k.).

^ pstr. 17 Jeigu kurį laiką tam tikro kontakto išvengti neįmanoma (pavyzdžiui, darbovietėje), bendrauti reikia tik esant būtinybei. Su tuo asmeniu tvarkyk reikalus prie kitų žmonių ir sutuoktiniui žinant.

PAMĄSTYKITE...

  • Dėl kokių priežasčių nusprendžiau išsaugoti mūsų santuoką, nepaisant išdavystės?

  • Kokių gerų savybių mano sutuoktinis turi dabar?

  • Kaip parodydavau meilę mažmožiuose, kai draugavome prieš santuoką, ir kaip galėčiau vėl tą daryti?

 

Pasidomėkite

Ko iš tikrųjų moko Biblija?

Tegul jūsų šeima būna laiminga

Vyrams, žmonoms, tėvams ir vaikams pravartu patyrinėti, kaip Jėzus rodė meilę, ir sekti jo pavyzdžiu. Tad ko galime iš Jėzaus pasimokyti?