Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2010 m. kovas

Ar Biblija yra Dievo Žodis?

Ar Biblija yra Dievo Žodis?

„Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ (2 TIMOTIEJUI 3:16, 17).

KAIP taikliai apaštalas Paulius nusakė nepranokstamą Biblijos vertę! Jis, žinoma, kalbėjo apie tą Biblijos dalį, kurią tuo metu turėjo, — raštus, dabar kartais vadinamus Senuoju Testamentu. Bet iš esmės jo žodžiai tinka visoms 66 Biblijos knygoms, įskaitant tas, kurias parašė ištikimi Jėzaus mokiniai pirmajame mūsų eros amžiuje.

Ar jums Biblija tokia pat vertinga kaip ir Pauliui? Ar tikite, kad Biblijos rašytojai tikrai buvo Dievo įkvėpti? Pirmojo amžiaus krikščionys tuo tikėjo. Kad Biblija įkvėpta, neabejojo ir kitais amžiais gyvenę tikrieji krikščionys. Štai keturiolikto amžiaus anglų dvasininkas Džonas Viklifas Bibliją laikė „absoliučios tiesos etalonu“. Žodyno The New Bible Dictionary komentare apie straipsnio pradžioje pacituotus Pauliaus žodžius rašoma: „Tai, kad Biblija yra Dievo įkvėpta, laiduoja, jog visa, kas joje užrašyta, yra tiesa.“

Požiūris į Bibliją keičiasi

Vis dėlto pastaraisiais metais pasitikėjimas Biblija ėmė silpti. Leidinyje The World’s Religions rašoma: „Teoriškai visi krikščionys [vis dar] laiko Bibliją autoritetu, kuriuo turi vadovautis savo gyvenime ir grįsti savo  įsitikinimus.“ Bet praktika rodo ką kita. Daugelio žmonių požiūriu, Biblija tėra „nepatikimas žmonių tradicijų rinkinys“. Jie pripažįsta, kad Biblijos rašytojai buvo tvirtai tikintys, tačiau laiko juos tik klystančiais žmonėmis, kurie stengėsi paaiškinti gilias dvasines tiesas, bet stokojo žinių ir supratimo, kurį turime šiandien.

Iš tikrųjų nedaug kas šiais laikais nori, kad Biblija veiktų jų mintis ir gyvenimą. Gal girdėjote žmones sakant, jog Biblijoje užrašytos moralės normos yra tiesiog pasenusios ir nepraktiškos? Daugelis sumenkina Biblijos įstatymus ir principus ar net visiškai nekreipia į juos dėmesio, kai jiems atrodo patogiau. Kai kurie vadinamieji krikščionys įžūliai nepaiso Biblijos nurodymų dėl ištvirkavimo, svetimavimo, nesąžiningumo, girtavimo (1 Korintiečiams 6:9, 10).

Kodėl taip yra? Vieną priežastį XX amžiaus pradžioje nurodė archeologas seras Čarlzas Marstonas savo knygoje The Bible Is True. Pasak jo, žmonės labai greitai „be jokio prieštaravimo priėmė daugelį idėjų, kurias skleidė šių laikų rašytojai“, stengęsi pasėti abejones dėl Biblijos patikimumo. Ar tą patį galima pastebėti ir šiandien? Kaip turėtumėte žiūrėti į Bibliją kritikuojančių mokslininkų nuomonę ir teorijas? Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.