Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2010 m. kovas

„Kol mirtis mus išskirs“

„Kol mirtis mus išskirs“

 Kol mirtis mus išskirs“

DAUGYBĖ porų savo vestuvių dieną džiaugsmingai tarė šiuos žodžius nė nesusimąstydamos, jog kada nors gali taip ir atsitikti. Tačiau neretai susiklosto taip, kad dėl senatvės, ligos ar nelaimės nutrūksta vieno iš sutuoktinių gyvybė ir kitas lieka vienišas kęsti sielvartą (Mokytojo 9:11; Romiečiams 5:12).

Kaip skelbia statistika, beveik pusė 65 metų ir vyresnio amžiaus moterų yra našlės. Kadangi moteriai tikimybė tapti našle tris kartus didesnė nei vyrui, sutuoktinio netektis buvo pavadinta „moterų neganda“. Tačiau nereikia manyti, kad vyrus netekties skausmas aplenkia. Iš tikrųjų tokį sukrėtimą patiria milijonai žmonių. Galbūt ir jūs?

Tad ką daryti, jeigu gedite vyro ar žmonos? Ar pakelti tokį sielvartą jums gali padėti Biblija? Kaip tai ištvėrė kai kurios našlės ir našliai? Nors nėra vieno recepto, kuris tiktų visiems, yra principų ir patarimų, kurie tinka kiekvienam.

Kaip ištverti netekties skausmą

Nors kai kas mano, kad ašaros — silpnumo požymis arba kad verkti netgi žalinga, psichologė dr. Džois Broters, pati našlė, ašaras prilygina pirmajai emocinei pagalbai. Iš tikrųjų verksmas neatsiejamas nuo gedėjimo ir padeda apmalšinti skausmą. Tad ašarų nesigėdykite. Štai pavyzdys iš Biblijos. Abraomas turėjo labai tvirtą tikėjimą ir netgi buvo vadinamas Dievo draugu. Tačiau, mirus mylimai žmonai Sarai, Abraomas ją „apverkė ir apraudojo“ (Pradžios 23:2).

Nors kurį laiką trokšti pabūti vienam natūralu, į vienatvę visiškai nepasinerkite. Patarlių 18:1 perspėjama: „Uždaras žmogus rūpinasi tik savo įnoriais.“ Verčiau ieškokite giminaičių ir draugų paramos  — tų, kurie atjautūs. Šiuo atžvilgiu nuostabi pagalba yra krikščionių bendruomenė, kurioje dvasiškai brandūs vyrai gali palaikyti, o prireikus patarti (Izaijo 32:1, 2).

Kai kam sielvartas palengvėja atsakinėjant į užuojautos laiškus bei atvirukus. Tai proga raštu pasidalyti maloniais atsiminimais apie savo sutuoktinį ir kartu praleistas dienas. Kad būtų lengviau išsivaduoti iš sielvarto, pamėginkite sudėlioti į albumą praeitį primenančias nuotraukas, laiškus, raštelius.

Po sutuoktinio mirties liūdintis asmuo dažniausiai būna suglumęs, bet atsigauti padėtų, jei grįžtumėte prie įprastos tvarkos ir veiklos. Pavyzdžiui, jeigu eidavote miegoti, keldavotės, valgydavote tam tikru laiku, stenkitės taip elgtis ir toliau, taip pat nenustokite daryti įprastų darbų. Iš anksto planuokite, ką veiksite savaitgaliais ir jums reikšmingomis dienomis, tarkim, per jūsų vedybų sukaktį — tada, kai apima itin stiprus netekties skausmas. Ir ypač svarbu neapleisti dvasinių dalykų (1 Korintiečiams 15:58).

Patiriant didelę emocinę įtampą nelengva mąstyti blaiviai. Tokia jūsų situacija galbūt net bandys pasinaudoti blogų ketinimų turintys žmonės. Todėl venkite priimti skubotus sprendimus tokiais klausimais kaip namo pardavimas, didelės sumos investavimas, persikėlimas gyventi kitur, kita santuoka. Vienoje patarlėje išmintingai sakoma: „Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti — į nuostolį“ (Patarlių 21:5, Brb). Tokius svarbius sprendimus, kurie gerokai pakeistų jūsų gyvenimą, reikėtų atidėti, kol jausmai kiek aprims.

Tvarkyti asmeninius mirusio vyro ar žmonos daiktus, ypač jeigu drauge pragyvenote daugelį metų, gali būti labai sunku, bet tai yra neišvengiama. Tą darbą atidėliojant tik ilginamas netekties skausmas (Psalmyno 6:7 [6:6, Brb]). Kai kurie šios nelengvos užduoties verčiau imasi vieni, kiti į pagalbą pasikviečia artimą žmogų, su kuriuo galėtų pasidalyti prisiminimais. Be to, galite paprašyti draugo ar giminaičio sutvarkyti kai kuriuos dokumentus, pavyzdžiui, gauti sutuoktinio mirties liudijimą, apie mirtį pranešti atitinkamoms valstybinėms įstaigoms ir bankams, sutvarkyti nuosavybės teisių perėjimo kitam asmeniui dokumentus, pasirūpinti valstybine išmoka laidotuvių išlaidoms padengti, apmokėti sąskaitas už gydymo paslaugas.

Nepamirškite, kad gyvename amoraliame pasaulyje. Dabar, kai likote vienas ar viena, elgtis tyrai reikės dar daugiau pastangų. Šiandien kaip niekad aktualūs apaštalo Pauliaus žodžiai: „Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą šventai ir pagarbiai, nepasiduodamas nežabotiems geismams, kaip esti tarp pagonių, kurie nepažįsta Dievo“ (1 Tesalonikiečiams 4:4, 5). Todėl išmintinga vengti romantinių ar erotinių filmų, knygų ir muzikos.

Svarbiausia suprasti, kad atsigauti po netekties reikia laiko. Žurnale USA Today pateikti Mičigano universiteto Socialinių tyrimų instituto atliktų apklausų rezultatai rodo, kad sutuoktinio gedintis asmuo fiziškai ir  psichologiškai geriau jaustis pradeda tik po pusantrų metų. Melskite Dievą ištvermės, kuri stiprėja ugdantis jo dvasios vaisių (Galatams 5:22, 23). Nors dabar galbūt negalite to įsivaizduoti, laikui bėgant skausmas su kiekviena diena mažės.

Kaip ištvėrė kiti

Ana jautėsi labai prislėgta, kai neseniai mirė jos vyras, su kuriuo jiedu laimingai gyveno 40 metų. „Būdama trylikos netekau mamos, paskui tėvo, dviejų brolių, sesers. Bet galiu atvirai pasakyti, kad nė vieno jų netektis manęs nepaveikė taip stipriai kaip vyro mirtis. Jaučiausi tarsi būčiau perkirsta pusiau. Skausmas buvo begalinis.“ Kas jai padėjo ištverti sielvartą? „Padariau albumą — sudėjau daugybę elektroniniu paštu gautų laiškų ir atvirukų, kuriuose su meile bei dėkingumu buvo minimos visos nuostabios Darilo savybės. Kiekvienas apie jį parašė ką nors konkretaus. Esu tikra, kad Jehova taip pat jį atsimena ir metui atėjus prikels.“

Aštuoniasdešimt aštuonerių Estera pasakoja, kas jai teikė stiprybės tokiu sunkiu metu: „Netekus sutuoktinio, su kuriuo drauge nugyvenome 46 metus, sunkiausias išbandymas buvo vienatvė. Bet pastebėjau, kad būdama užsiėmusi dvasine veikla jaučiuosi geriau. Kaip ir anksčiau lankau krikščionių sueigas, skaitau Bibliją, dalijuosi jos žinia su kitais. Stengiuosi neatsiskirti nuo kitų ir tai padeda ištverti. Man patinka būti su tais draugais, kuriems galiu išsipasakoti. Jiems ne visada lengva rasti paguodos žodžių, bet esu labai dėkinga už tai, kad skiria laiko tiesiog pabūti su manimi ir mielai išklauso.“

Robertas, kurio žmona po 48 jų santuokos metų mirė nuo vėžio, pasakoja: „Neapsakomai liūdna, kai netenki žmogaus, su kuriuo  galėjai kalbėtis, bendrai viską spręsti, drauge keliauti ir atostogauti, pasidalyti dienos naujienomis. Ištverti nelengva, bet aš pasiryžęs nepalūžti ir gyventi toliau. Man padeda fizinė bei protinė veikla. Taip pat didelę paguodą teikia malda.“

Ir po netekties gyvenimas gali būti prasmingas

Mylimo vyro ar žmonos mirtis — viena skaudžiausių nelaimių, kokias žmogus gali patirti, tačiau gyventi reikia toliau. Dabar galbūt turėsite laiko kokiai nors veiklai, kuriai anksčiau jo trūko, pavyzdžiui, laisvalaikio pomėgiams ar kelionėms. Tokie užsiėmimai gali kiek užpildyti tuštumą. Kai kas pasinaudoja atsiradusia galimybe daugiau dalyvauti krikščioniškoje veikloje. Taip padėdami kitiems jie gali neabejoti patirsią džiaugsmą bei pasitenkinimą, nes Jėzus pasakė: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35).

Nemanykite, kad jau niekada nebebūsite laimingas ar laiminga. Jehova Dievas tikrai rūpinsis jumis, jeigu juo pasitikėsite. Psalmininkas Dovydas sakė, kad Jehova ‘padeda našlei’ (Psalmyno 146:9). Kaip gera žinoti, kad, pasak Biblijos, Jehova — ne tik „gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas“, bet kad jis taip pat ‘atveria savo ranką ir patenkina kiekvienos gyvos būtybės troškimą’ (2 Korintiečiams 1:3; Psalmyno 145:16). Iš tikrųjų, mylintis Dievas Jehova gali, nori ir yra pasirengęs padėti tiems, kas nuoširdžiai jo prašo. Pasitikėkite juo kaip senovės izraelitai, kurie giedojo: „Keliu akis į kalnus — iš kur ateis man pagalba? Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris padarė dangų ir žemę“ (Psalmyno 121:1, 2).

[Anotacija 19 puslapyje]

Milijonus žmonių slegia vyro ar žmonos netekties skausmas bei vienatvė. Gal ir jus?

[Rėmelis 21 puslapyje]

Ar tuoktis dar kartą?

Biblija sako, kad vienam iš sutuoktinių mirus santuokos ryšys nutrūksta, tad gyvajam yra galimybė tuoktis dar kartą (1 Korintiečiams 7:39). Tačiau tai — grynai asmeniškas reikalas. Vis dėlto svarbu, kad apie tėvo ar motinos sprendimą tuoktis žinotų vaikai ir, jei įmanoma, tam pritartų (Filipiečiams 2:4). Štai Andrėjas iš pradžių buvo prieš tėvo vedybas. Jis labai mylėjo savo motiną ir manė, kad niekas neturėtų užimti jos vietos. „Bet netrukus supratau, kad tėvas nusprendė teisingai, — sako jis. — Susituokęs jis vėl tapo linksmas. Pradėjo daryti tai, ko jau kurį laiką nedarė, pavyzdžiui, keliauti. Ir, žinoma, esu labai dėkingas jo dabartinei žmonai už tai, kad taip gerai juo rūpinasi.“

[Paveikslai 20, 21 puslapiuose]

Užsiėmus kokia nors veikla ir meldžiant Dievą ištvermės atsigauti būna lengviau