Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2009 m. spalis

Kas yra šventoji dvasia?

Kas yra šventoji dvasia?

  Kas yra šventoji dvasia?

KARTĄ Jėzus savo mokinių paklausė: „Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio duotų skorpioną?“ (Luko 11:11, 12). Tais laikais Galilėjoje tiek kiaušiniai, tiek žuvis buvo mėgstamas vaikų valgis, ir jie žinojo, ko nori.

Jėzus sakė, kad šventosios dvasios prašyti turėtume taip atkakliai, kaip alkanas vaikas prašo valgyti (Luko 11:9, 13). Žinodami, kas yra šventoji dvasia, galėsime suvokti jos svarbą mūsų gyvenime. Tad patyrinėkime, ko Biblija moko apie šventąją dvasią.

„Aukščiausiojo galybė“

Šventasis Raštas aiškiai parodo, kad šventoji dvasia yra jėga, per kurią Dievas įgyvendina savo sumanymus. Kai angelas Gabrielius pranešė Marijai, kad ji, būdama mergelė, turės sūnų, jis dar paaiškino: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Luko 1:35). Remiantis Gabrieliaus žodžiais, šventoji dvasia siejasi su „Aukščiausiojo galybe“.

Panašią mintį randame ir kitose Biblijos eilutėse. Antai pranašas Michėjas sakė: „Aš pertekęs jėgų, Viešpaties Dvasios“ (Michėjo 3:8). Jėzus savo mokiniams pažadėjo: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės“ (Apaštalų darbų 1:8). Apaštalas Paulius taip pat kalbėjo apie „Šventosios Dvasios galybę“ (Romiečiams 15:13, 19).

 Taigi, kokią išvadą galime padaryti iš to, kas pacituota? Matome, kad šventoji dvasia glaudžiai susijusi su Dievo galia. Jehova per šventąją dvasią veikia. Paprastai sakant, šventoji dvasia yra veikli Dievo jėga. O kokia nepaprasta ta jėga! Mums sunku įsivaizduoti, kokios galios reikėjo visatai sukurti. Jehova per pranašą Izaiją skatina mus pamąstyti: „Pakelkite akis ir pasižiūrėkite į aukštybes! Kas jas sukūrė? Tas, kuris atveda jų pulkus, suskaičiuoja ir šaukia kiekvieną jų vardu. Dėl jo didžios galybės ir beribės jėgos nė viena nedrįsta neateiti!“ (Izaijo 40:26).

Biblija pabrėžia, kad visata ir tvarka bei darna joje egzistuoja dėl Visagalio Dievo  „didžios galybės“. Taip, Dievo veiklioji jėga milžiniška. Nuo jos priklauso ir mūsų gyvenimas. (Žiūrėkite rėmelį „Kas atlikta per šventąją dvasią“.)

Jehova per savo šventąją dvasią įvykdo didžius sumanymus, kaip antai sukūrė visatą, tačiau per ją Dievas gali padėti ir žmonėms. Biblijoje gausu pavyzdžių, kaip Dievo veiklioji jėga suteikė jo tarnams galios.

„Viešpaties Dvasia ant manęs“

Kiek daug galios Dievo šventoji dvasia gali suteikti jo tarnams, parodo Jėzaus tarnyba žemėje. „Viešpaties Dvasia ant manęs“, — pasakė Jėzus Nazareto gyventojams (Luko 4:18). Ką Jėzus darė „Dvasios galybe“? (Luko 4:14) Jis išgydydavo visokias ligas, nuramino audrą ežere, pamaitino tūkstančius žmonių keliais kepalais duonos bei keliomis žuvimis ir net prikėlė mirusiuosius. Apaštalas Petras apibūdino Jėzų kaip žmogų, „Dievo [. . .] patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per jį nuveikė Dievas“ (Apaštalų darbų 2:22).

Šiais laikais šventoji dvasia tokių stebuklų nedaro. Vis dėlto ji gali mums nepaprastai padėti. Jehova noriai duoda šventosios dvasios savo garbintojams, kaip Jėzus ir buvo žadėjęs savo mokiniams (Luko 11:13). Tai patyrė apaštalas Paulius: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13). Ar šventoji dvasia galėtų padėti ir jums? Tai sužinosite skaitydamas kitą straipsnį.

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

Kodėl šventoji dvasia nėra asmuo

Biblijoje šventoji dvasia prilyginama vandeniui. Žadėdamas ateityje palaiminti savo tautą Dievas pasakė: „Aš išliesiu vandens sroves ant išdžiūvusios žemės ir ant dykumų; išliesiu savo dvasios ant tavo palikuonių ir savo palaiminimą ant tavo vaikų“ (Izaijo 44:3, Brb).

Kai Dievas išlieja savo dvasios jam tarnaujantiems žmonėms, jie tampa ‘kupini Šventosios Dvasios’. Šventajame Rašte sakoma, kad Jėzus, Jonas Krikštytojas, Petras, Paulius, Barnabas, taip pat Jėzaus mokiniai, susirinkę draugėn per 33 m. e. m. Sekmines, buvo kupini, arba pripildyti, šventosios dvasios (Luko 1:15; 4:1; Apaštalų darbų 4:8, Brb; 9:17; 11:22, 24; 13:9).

Pagalvokite: ar galėjo būti asmuo ‘išlietas’ daugeliui žmonių? Ar pasakytumėte, kad vienas asmuo ‘pripildė’ visą grupę žmonių? Būtų nelogiška. Taip, Biblija kalba, kad žmogus gali būti pripildytas išminties, supratimo ar net pažinimo, bet joje niekur nerašoma, jog asmuo prisipildė kito asmens (Išėjimo 28:3, Brb; 1 Karalių 7:14, Jr; Luko 2:40; Kolosiečiams 1:9).

Graikiškas žodis pneuma, verčiamas „dvasia“, gali reikšti nematomą jėgą. V. Vaino žodyne rašoma, kad pneuma „pirmiausia reiškia vėją [. . .], taip pat kvėpavimą ir ypač dvasią, kuri, kaip ir vėjas, yra nematoma, nemateriali, galinga“ (An Expository Dictionary of New Testament Words).

Taigi aišku, kad šventoji dvasia nėra asmuo. *

[Išnaša]

[Šaltinio nuoroda]

Photodisc/SuperStock