Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2009 m. rugpjūtis

 Mokykite savo vaikus

Rahaba įsiklausė į naujienas

Rahaba įsiklausė į naujienas

NUSIKELKIME kokius 3500 metų į praeitį. Įsivaizduok, kad esi Jericho mieste, Kanaano žemėje. Čia gyvena mergaitė, vardu Rahaba. Ji gimė po to, kai Mozė išvedė izraelitus iš Egipto vergijos ir visa tauta perėjo Raudonąją jūrą sausu dugnu! Dar nėra radijo, televizijos ar interneto, tačiau Rahaba žino apie šį stebuklą, nors ir gyvena toli nuo tos vietos, kur viskas vyko. Įdomu, iš kur ji apie tai sužinojo? * — —

Apie tuos stebuklus, be abejonės, papasakojo keliautojai. Bėgant metams Rahaba nepamiršo, ką Jehova yra padaręs dėl savo tautos. Ilgainiui ji išgirsta ir kitų nuostabių dalykų apie izraelitus. Pavyzdžiui, sužino, kad 40 metų klajoję dykumoje jie jau įėjo į Kanaano kraštą, kad Dievas jiems padeda nugalėti visus, kas mėgina pasipriešinti. Staiga Rahabą pasiekia žinia, kad izraelitų stovykla įsikūrusi kitapus Jordano upės — visai netoli Jericho!

Ir štai vieną vakarą pas Rahabą ateina du nepažįstami vyrai. Jie yra girdėję, jog toje vietoje, kur gyvena ši moteris, keliautojai gali pernakvoti. Taigi ten jie ir pasilieka. Tą pačią naktį Jericho karaliui pranešama, kad į miestą prasmuko izraelitų žvalgai ir kad jie apsistojo pas Rahabą. Todėl karalius per pasiuntinius liepia moteriai tuos vyrus išduoti. Bet ką tuo metu Rahaba jau žinojo apie savo svečius ir kokį gerą darbą jiems padarė? — —

Dar prieš pasirodant karaliaus pasiuntiniams Rahaba išsiaiškina, kad jos svečiai yra izraelitų žvalgai. Tad ji paslepia tuos vyrus ant stogo, o atėjusiems pasiuntiniams sako: „Taip, [. . .] tie vyrai užėjo pas mane [. . .]! Temstant, atėjus laikui uždaryti vartus, tie vyrai išėjo.“ Be to, ji dar paragina: „Skubėkite vytis.“

Kaip manai, kodėl Rahaba paslėpė žvalgus? — — Štai ką ji pasakė: „Žinau, kad Viešpats yra šį kraštą jums atidavęs [. . .]. Žinoma, mes girdėjome,  kaip Viešpats nusekino Nendrių [Raudonosios] jūros vandenį, kai ėjote iš Egipto.“ Ir dar ji papasakoja girdėjusi, jog Dievas padėjo izraelitams įveikti kitus priešus.

Kaip sužinome iš Hebrajams 11:31, Jehova tikrai buvo patenkintas šiuo Rahabos poelgiu. Jis taip pat išklausė jos prašymą, išsakytą žvalgams: ‘Aš su jumis maloniai pasielgiau, taigi prižadėkite man, kad užėmę Jerichą paliksite gyvus mano tėvą ir motiną, brolius ir seseris.’ Žvalgai prižadėjo Rahabai išsaugoti jos šeimą, jei tik ji laikysis jų nurodymų. Ar žinai, ką ji turėjo daryti? — —

‘Pririšk šią raudoną virvę prie lango, — sako žvalgai, — ir surink į savo namus visus giminaičius. Jei klausysi mūsų, liksite gyvi.’ Rahaba padaro tiksliai taip, kaip jai liepta. Ar žinai, kas nutinka vėliau? — —

Prie Jericho sienų pasirodo izraelitų kariai. Šešias dienas jie tyliai žygiuoja aplink miestą, kasdien po vieną kartą. Septintą dieną visi kariai apeina miestą septynis kartus ir tada sušunka galingu šauksmu. Miesto siena griūva, tačiau viena dalis lieka sveika, nes prie lango pririšta raudona virvė! Rahaba su namiškiais išsigelbėja (Jozuės 2:1-24; 6:1-5, 14, 15, 20-25).

Ko galime pasimokyti iš Rahabos? — — Ji ne tik klausydavosi pasakojimų, kaip Dievas apsaugojo savo tautą, bet ir progai pasitaikius pati padėjo tos tautos žmonėms. Taip, Rahaba apsisprendė tarnauti Jehovai drauge su jo tauta! O kaip tu? — — Meldžiamės, kad ir tu taip nuspręstum.

^ pstr. 3 Jei skaitote su vaiku, ties brūkšniais sustokite ir paskatinkite jį išsakyti savo mintis.