Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2009 m. vasaris

 Kelias į šeimos laimę

Kaip drausminti vaikus

Kaip drausminti vaikus

Džonas: * „Prieš bausdami mane už kokį prasižengimą tėvai visada bandydavo suprasti, kodėl taip pasielgiau, kokios buvo aplinkybės. Kai tenka sudrausminti savo dukras, stengiuosi sekti tėvų pavyzdžiu. Mano žmona Alison užaugo kitokioje šeimoje. Jos tėvas ir mama buvo impulsyvesni, bausdavo vaikus nesiaiškindami, kas ir kaip. Kartais pastebiu, kad žmona mūsų atžalas drausmina panašiai — gana šiurkščiai.“

Kerol: „Tėvas mus paliko, kai buvau vos penkerių. Nerūpėjau jam nei aš, nei trys mano sesutės. Mama daug dirbo, kad tik mums nieko netrūktų, aš stengiausi prižiūrėti jaunesnes seses. Prisiėmusi vieno iš tėvų vaidmenį, nepamėgau žaisti, tapau pernelyg rimta. Dabar, kai mano pačios vaikai prasikalsta, ilgai kankinuosi. Svarstau, kodėl tai įvyko, kas prie to vedė. O mano vyras Markas visai kitoks. Jį auklėjo mylintis, bet griežtas tėvas, ištikimai rūpinęsis jo motina. Kai dėl mūsų mergaičių kyla problemų, vyras greit jas išsprendžia. Įvertina situaciją, pataiso, ką reikia, ir daugiau apie tai negalvoja.“

KAIP matome iš Džono ir Kerol pasakojimo, vaikus tėvai drausmina taip, kaip kadaise buvo drausminami patys. Jei vyras ir žmona augo visai kitokioje aplinkoje, jų nuomonės apie vaikų auklėjimą gali labai skirtis. Kartais dėl to tarp sutuoktinių kyla nesutarimų.

Įtampa dar padidėja esant nuovargiui. Pirmagimio susilaukę tėvai netrukus pamato, kad auklėti vaiką yra varginantis, nepaliaujamas darbas. Džoana, su vyru Darenu auginanti dvi mergaites, prisimena: „Myliu dukras, bet jos retai kada norėdavo eiti miegoti, kai aš to norėjau. Atsibusdavo pačiu nepatogiausiu laiku. Pertraukinėdavo,   kai kalbėdavau. Išmėtydavo savo batus, drabužius bei žaislus ir niekada nepadėdavo sviesto atgal į šaldytuvą.“

Džekas, kurio žmona po jų antro vaiko gimimo susirgo pogimdymine depresija, pasakoja: „Iš darbo dažnai grįždavau pavargęs, o paskui dar turėdavau pusę nakties būti prie naujagimės. Dėl to negalėjau nuosekliai drausminti vyresnės dukros. Ji pavydėjo mažajai sesutei rodomo dėmesio.“

Kada nuvargę tėvai nesutaria, kaip auklėti vaiką, menki ginčai gali peraugti į didelius konfliktus. Jei sutuoktiniai neišsprendžia nesutarimų, jų santykiams tai gali būti tarsi pleištas, atitolinantis vieną nuo kito. O vaikas tada tik ir žiūri, kuris iš tėvų linkęs šokti pagal jo dūdelę. Kokie Biblijos principai padėtų porai išlaikyti artimus tarpusavio santykius ir sykiu tinkamai auklėti savo atžalas?

Raskite laiko pabūti dviese

Pora turi gyventi santuokoje prieš vaikams gimstant ir šiems palikus namus. Apie santuokinį ryšį Biblija sako: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6). O vaikai, kaip Dievo numatyta, galiausiai „paliks tėvą ir motiną“ (Mato 19:5). Iš tikrųjų vaikų auginimas yra tik vienas iš etapų santuokiniame gyvenime, bet ne jo pagrindas. Aišku, tėvai turi atiduoti daug laiko vaikų auklėjimui, tačiau svarbu prisiminti, kad tą pareigą geriausiai atliks tada, jeigu jų santuoka bus tvirta.

Kas padėtų porai išlaikyti artimą tarpusavio ryšį tuo laikotarpiu, kai augina vaikus? Jei įmanoma, stenkitės kai kada pabūti dviese, be vaikų. Taip galėsite aptarti svarbius šeimos reikalus ir tiesiog pasimėgauti vienas kito draugija. Suprantama, rasti tam laiko ne taip jau lengva. Alison sako: „Vos tik mudu su vyru pagalvojame, kad akimirką galėsim pabūti vienudu, jaunėlei tuoj pat prireikia mūsų dėmesio arba šešiametei atsitinka kokia „katastrofa“, pavyzdžiui, neranda savo spalvotų pieštukų.“

Džoana ir Darenas pasilikti vieni galėjo įvedę taisyklę, kada dukros turi eiti gulti. „Reikalavome, kad mergaitės būtų lovoje ir užgesintume šviesą nustatytu laiku, — pasakoja Džoana. — Taip su Darenu galėdavom valandėlę pailsėti ir pasišnekėti.“

Paskirdami atžaloms metą eiti miegoti sutuoktiniai ne tik gauna progą pabūti vienas su kitu, bet ir padeda vaikui „nemanyti apie save geriau negu dera manyti“ (Romiečiams 12:3). Vaikai, pratinami gultis nustatytu laiku, galiausiai supranta, jog nėra vieninteliai svarbūs nariai šeimoje ir turi taikytis prie šeimos tvarkos, o ne tikėtis, kad šeima taikysis prie jų užgaidų.

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Nutarkite, kada vaikas turi eiti gulti, ir visada to laikykitės. Jei sūnus ar dukra delsia ir ko nors paprašo, tarkim, atsigerti vandens, galite patenkinti vieną prašymą. Bet tegu nebando atidėlioti gulamo laiko be galo. Jeigu vaikas maldauja leisti jam pabūti dar penkias minutes, nustatykite žadintuvą skambinti po penkių minučių. Jam suskambus, guldykite vaiką į lovą be jokių kalbų. Tegu jūsų „taip“ reiškia „taip“, o „ne“ — „ne“ (Mato 5:37).

Tegul vaikai mato jus vieningus

„Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo ir neatmesk savo motinos mokymo“, — teigia išmintinga Biblijos patarlė  (Patarlių 1:8). Pasak šių žodžių, tiek tėvas, tiek motina turi teisę auklėti vaikus. Tačiau net jei vyras ir žmona augę panašiose šeimose, jų požiūris, kaip drausminti savo atžalas ir kokių taisyklių turi būti laikomasi vienu ar kitu atveju, gali būti visiškai skirtingas. Kaip tėvams tada elgtis?

Džonas pataria: „Manau, svarbu nesiginčyti prie vaikų.“ Tačiau jis pripažįsta, kad nuslėpti nesantaiką ne visada lengva. „Vaikai labai pastabūs, — dalijasi mintimis Džonas. — Nors ir nesakome, kad nesutariame, dukra tai pajaučia.“

Kaip Džonas ir Alison sprendžia šią problemą? Alison sako: „Jei man nepatinka, kaip vyras drausmina dukterį, paaiškinu jam tai vėliau, kai ji negirdi. Nenoriu, kad dukra manytų galinti „skaldyti ir valdyti“ mus dėl mūsų skirtingo požiūrio į drausminimą. Jeigu jinai suvokia, kad mudu nesame vienos nuomonės, pasakau jai, jog kiekvienas šeimos narys turi laikytis Jehovos nurodymų, todėl aš mielai paklūstu savo vyro vadovavimui, lygiai kaip ji turi būti klusni mums, tėvams“ (1 Korintiečiams 11:3; Efeziečiams 6:1-3). O štai Džono žodžiai: „Kai esame kartu visa šeima, prireikus paprastai dukteris sudrausminu aš. Bet jeigu apie nusižengimą žmona žino geriau už mane, leidžiu tai padaryti jai ir parodau, jog ją palaikau. Jei dėl ko nors nesutinku, aptariu tą reikalą su žmona vėliau.“

Ką galite daryti, kad dėl nesutarimų, kaip auklėti vaikus, nekiltų pagieža vienas kitam ir taip neprarastumėte savo vaikų pagarbos?

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Paskirkite laiką kas savaitę pasikalbėti apie vaikų auklėjimą ir atvirai išsakykite savo mintis, taip pat su kuo nesutinkate. Pabandykite suprasti savo vyro ar žmonos požiūrį ir atsižvelkite į tai, kad jis ar ji turi asmenišką ryšį su vaiku.

Tėvai, tapkite dar artimesni vienas kitam

Be abejo, auklėti vaikus — sunkus darbas. Kartais galbūt atrodo, kad jis atima visas jėgas. Vis dėlto ilgainiui vaikai paliks namus ir jūs vėl labiau pasijausite pora. Ar per tą laiką, kai auginote vaikus, jūsų santuokos saitai bus sustiprėję ar, atvirkščiai, susilpnėję? Atsakymas priklausys, ar tvirtai laikotės principo, užrašyto Mokytojo 4:9, 10: „Dviem geriau negu vienam, nes jie gauna didesnį atlygį už savo triūsą. Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti.“

Kai tėvai vieningi, rezultatai gali būti labai džiuginantys. Štai kaip savo jausmus išreiškė Kerol: „Žinojau, kad mano vyras turi daug gerų savybių, bet mums drauge auginant vaikus atsiskleidė kiti puikūs jo bruožai. Mano pagarba ir meilė jam stiprėjo matant, kaip meilingai jis rūpinasi mūsų mergaitėmis.“ Džonas apie Alison pasakė: „Matydamas, kaip žmona tapo rūpestinga mama, ėmiau dar labiau ją mylėti ir gerbti.“

Jeigu skirsite laiko vienas kitam ir bendradarbiausite auklėdami vaikus, jiems augant stiprės ir jūsų santuokos saitai. Vaikams tai bus geriausias pavyzdys.

^ pstr. 3 Vardai pakeisti.

PAMĄSTYK. . .

  • Kiek laiko kas savaitę praleidžiu su savo antrąja puse be vaikų?
  • Kaip aš palaikau savo sutuoktinį, kai jis ar ji drausmina vaikus?

Pasidomėkite

GEROJI NAUJIENA NUO DIEVO

Ko reikia, kad šeima būtų laiminga?

Jehova, laimingasis Dievas, nori, kad šeimos būtų laimingos. Kokių patarimų Biblijoje ras vyrai, žmonos, tėvai ir vaikai?