Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2009 m. vasaris

Ar Dievas turi vardą?

Ar Dievas turi vardą?

  Ar Dievas turi vardą?

Dažniausiai atsakoma:

▪ „Jo vardas Viešpats.“

▪ „Dievas yra Dievas. Jis neturi vardo.“

Ką sakė Jėzus?

▪ „Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas’“ (Mato 6:9). Jėzus žinojo, kad Dievas turi vardą.

▪ „Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose“ (Jono 17:26, Brb). Jėzus garsino Dievo vardą.

▪ „Jūs manęs nebematysite, kol ateis laikas, kada tarsite: ‘Garbė tam, kuris ateina Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu!’“ (Luko 13:35; Psalmyno 118:26). Kalbėdamas apie Dievą, Jėzus minėjo jo vardą.

DIEVAS pats prisistato vardu. Štai vieno pranašo lūpomis jis kalba: „Aš esu Jahvė, tai mano vardas“ * (Izaijo 42:8, Jr). Jahvė — toks yra adaptuotas hebrajiškas Dievo savivardis. Kita lietuvių kalboje nuo seno įprastesnė jo forma — Jehova. Galbūt nustebsite, kad šis hebrajiškas vardas (taikomas Dievui, daugiau niekam kitam) senoviniuose Biblijos rankraščiuose yra paminėtas tūkstančius kartų. Iš tiesų šis vardas Biblijoje pasikartoja dažniau nei bet kuris kitas.

Dažnas žmogus, paklaustas, koks Dievo vardas, atsako „Viešpats“. Panašiai ne ką daugiau sužinotume, pasiteiravę „kas laimėjo rinkimus?“, jeigu į tai mums būtų atsakyta „kandidatas“. Abu atsakymai neaiškūs, nes nei „Viešpats“, nei „kandidatas“ nėra vardai.

Kodėl Dievas mums apreiškė savo vardą? Jis nori, kad geriau jį pažintume. Pavyzdžiui, žmogus, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti vadinamas ponu, viršininku, tėčiu ar seneliu — ir tai apie jį kai ką byloja. Tačiau vardas primena viską, ką apie tą asmenį žinome. Taip ir su Dievu. Titulai, tokie kaip „Viešpats“, „Visagalis“, „Tėvas“ ir „Kūrėjas“, nusako tam tikras jo ypatybes. Bet tik asmeninis vardas, Jehova, mena visa, ką apie Dievą žinome. Kaip galima iš tikrųjų pažinti Dievą nežinant jo vardo?

Neužtenka šį vardą vien žinoti, jį reikia ir minėti, į Dievą šiuo vardu kreiptis. Kodėl? Nes Biblijoje sakoma: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“ (Romiečiams 10:13; Joelio 3:5 [2:32, Brb]).

[Išnaša]

^ pstr. 9 Apie tai, ką Dievo vardas reiškia ir kodėl jo nėra kai kuriuose Biblijos vertimuose, rašoma Jehovos liudytojų išleistoje knygoje Ko iš tikrųjų moko Biblija?, p. 195—197.

[Anotacija 6 puslapyje]

Žmogus, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti vadinamas ponu, viršininku, tėčiu ar seneliu. Tačiau jo vardas mena viską, ką apie tą asmenį žinome