Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2009 m. sausis

 Skaitytojai klausia

Kodėl Dievas nepatenkina kai kurių prašymų?

Kodėl Dievas nepatenkina kai kurių prašymų?

Dievas labai prieinamas. Kaip mylintis tėvas džiaugiasi, kai jo vaikai su juo kalbasi atvirai, taip Jehovai malonu girdėti mūsų maldas. Tačiau kaip kiekvienas išmintingas tėvas, dėl svarių priežasčių Dievas patenkina ne visus prašymus. Ar tas priežastis jis laiko paslaptyje ar kai ką atskleidžia Biblijoje?

Apaštalas Jonas paaiškino: „Mes tvirtai pasitikime juo, nes ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų išklauso“ (1 Jono 5:14). Mūsų prašymai turi derintis su Dievo valia. Kai kas meldžia to, kas aiškiai nėra pagal Dievo valią, pavyzdžiui, laimėti loteriją arba lažybas. Kitų motyvai netinkami. Štai kaip apie tai perspėja Jėzaus mokinys Jokūbas: „Prašote ir negaunate, nes prašote negeram tikslui, — norėdami patenkinti kūniškas užgaidas“ (Jokūbo 4:3, NW).

Na, įsivaizduokit, kad dvi futbolo komandos prieš tarpusavio varžybas meldžia pergalės. Būtų neprotinga tikėtis, jog Dievas atsakys į tokias viena kitai priešingas maldas. Panašiai ir su dviejų kariaujančių pusių maldomis nugalėti priešą.

Tie, kas nesilaiko Dievo įstatymų, meldžiasi veltui. Kartą Jehova buvo priverstas pasakyti veidmainiškai besielgiantiems savo garbintojams: „Net jei ilgai melsitės, aš jūsų negirdėsiu. Jūsų rankos kruvinos!“ (Izaijo 1:15). Biblijoje rašoma: „Kai žmogus nusisuka nenorėdamas klausyti įstatymo, net jo malda tampa pasibjaurėtina“ (Patarlių 28:9).

Kita vertus, Jehova visada išklauso nuoširdžias maldas tų garbintojų, kurie stengiasi vykdyti jo valią. Tačiau ar tai reiškia, kad jis išpildys kiekvieną jų prašymą? Ne. Štai keletas biblinių pavyzdžių.

Mozės santykiai su Dievu buvo nepaprastai artimi, tačiau ir jis turėjo prašyti „pagal [Dievo] valią“. Neatsižvelgdamas į tai, ką Dievas buvo pareiškęs, Mozė meldė leisti įžengti į Kanaano šalį: „Leisk man įeiti ir pamatyti gerąją žemę anapus Jordano“ (Brb). Bet anksčiau jam buvo pasakyta, kad į tą žemę neįeis, nes nusidėjo. Tad Jehova nepatenkino Mozės prašymo ir dar perspėjo: „Gana! Niekada daugiau man apie tai nekalbėk!“ (Pakartoto Įstatymo 3:25, 26; 32:51).

Apaštalas Paulius meldė išvaduoti jį iš „dyglio kūne“ (2 Korintiečiams 12:7). Tas „dyglys“ galėjo būti chroniška akių liga arba nuolatiniai priešininkų ir „netikrų brolių“ puldinėjimai (2 Korintiečiams 11:26; Galatams 4:14, 15). Paulius rašė: „Aš jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs.“ Tačiau Dievas žinojo, kad jeigu Paulius nesiliaus skelbęs nepaisydamas varginančio „dyglio kūne“, tai bus aiškus Dievo galybės ir Pauliaus visiško pasitikėjimo Juo įrodymas. Todėl užuot suteikęs, ko Paulius prašė, Dievas jam pasakė: „Mano galybė tampa tobula silpnume“ (2 Korintiečiams 12:8, 9).

Taip, Dievas geriau už mus žino, ar mums tikrai būtų naudinga gauti tai, ko prašome. Jehova viską daro mūsų labui, atsižvelgdamas į savo meilingus tikslus, užrašytus Biblijoje.