Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2008 m. gruodis

Ieškojau klaidų, radau tiesą

Ieškojau klaidų, radau tiesą

  Ieškojau klaidų, radau tiesą

Papasakojo Stiuartas Maršalas

„Su Jehovos liudytojais mes nediskutuojame, — pareiškė jėzuitų kunigas. — Jie remiasi Biblija.“ Jo atsakymas mane nustebino, nes ką tik prašiau parodyti mano žmonai keletą klaidingų Jehovos liudytojų mokymų. Tada nusprendžiau studijuoti Bibliją su liudytojais, kad galėčiau pats jai tai įrodyti.

MAN buvo 43 metai, kai naudodamasis savo logikos ir teologijos žiniomis pasiryžau įrodyti, kokie klaidingi Jehovos liudytojų mokymai. Visos mokyklos, kuriose mokiausi, nuo pradinės iki aukštosios, buvo katalikiškos. Nors 1969 metais baigiau ekonomikos bakalauro studijas ir kartu privalomus filosofijos bei teologijos kursus, niekur nebuvau mokomas Biblijos.

Baigęs kolegiją, susituokiau su Patricija Makgin, taip pat katalike. Paskui abu įgijome mokslų daktaro laipsnius Stanfordo universitete. 1977 metais mums gimė sūnus Stiuartas. Vėliau persikėlėme į Sakramentą Kalifornijos valstijoje (JAV). Ten aš 23 metus dirbau Kalifornijos valstijos įstatymų leidėjų konsultantų biure (angl. LAO); darbas buvo susijęs su valstijos švietimo finansavimo poveikio analize. Dirbau daug ir džiaugiausi geru gyvenimu. Man patiko būti tėvu, matyti, kaip auga mūsų sūnus. Brangi žmona mane visada ištikimai palaikė, aš ją taip pat.

Atsakymas už 25 centus

Kai mūsų sūnui buvo dveji, Patricija įsigijo iš Jehovos liudytojų Bibliją ir pradėjo ją su jais studijuoti. Po trejų metų ji pasikrikštijo. Man atrodė, kad Jehovos liudytojai yra siauro mąstymo dėl savo požiūrio į šventes ir kraujo perpylimą, nors kai kurie jų samprotavimai atrodė įtikinami. Savo nuostabai, vieną dieną 1987 metais aš viešai pareiškiau, ką apie tai manau, specialiame asamblėjos ir senato švietimo komitetų posėdyje.

Kalifornijos universitetas norėjo gauti paramą, kad galėtų konkuruoti su kitomis valstijomis dėl šešių milijardų dolerių vertės federalinio projekto. Projekto esmė buvo sukurti superlaidų atominių dalelių greitintuvą subatominėms dalelėms tirti. Aš buvau pasiūlęs neskirti tam lėšų, aiškindamas tuo, kad tai neatneštų jokios realios naudos valstijos ekonomikai. Universitetas pasikvietė du Nobelio premijos laureatus fizikus, kad įstatymų leidybos organui jie išdėstytų kitokią nuomonę.  Abu kalbėjo, ką šis projektas padėtų mokslininkams sužinoti. Vienas iš jų sakė, kad tai atskleistų visatos kilmės priežastis. Kitas teigė, kad suvoktume, kaip mūsų planetoje atsirado gyvybė.

Komiteto pirmininkas atsisuko į mane.

„Ar manote, kad šeši milijardai dolerių yra per didelė kaina už atsakymus į šiuos klausimus?“ — pasiteiravo jis.

„Sutinku, kad tai labai svarbūs klausimai, — atsakiau. — Tačiau pas mane šeštadienio rytais ateina Jehovos liudytojai ir už 25 centų auką pasiūlo leidinį, kuriame atsakoma į šiuos klausimus. Nesu tikras, kad jų atsakymas už 25 centus nėra geresnis už šešių milijardų vertės atsakymą, kurį gautume įgyvendinę šį projektą.“

Visi esantys kambaryje, įskaitant Nobelio premijos laureatus, ėmė kvatotis. Nors įstatymų leidybos organas sutiko finansuoti dalyvavimą konkurse dėl šio projekto, mano minčiai niekas taip ir nepaprieštaravo.

Ilgainiui pamačiau, kad reikia atkreipti dėmesį į bręstančią problemą namuose. Po šešerių metų diskusijų su Patricija apie Bibliją ir Jehovos liudytojus jaučiausi nusivylęs, kai ji panoro daugiau laiko skirti skelbimo tarnybai. Tai reiškė, kad ji mažiau dirbs universitete. Man buvo nesuvokiama, kodėl šiaip jau logiškai mąstantis žmogus siekia tokio tikslo, ir atrodė, jog nieko negaliu padaryti, kad ji apsigalvotų.

Nutariau susirasti žmogų, kuris daug geriau už mane išmanytų Bibliją ir sugebėtų jai lengvai įrodyti, kad tai, ko moko Jehovos liudytojai, nesiderina su Biblija. Jeigu pavyktų nurodyti bent vieną klaidingą mokymą, ji suabejotų ir kitais. Taip, to mano žmonos matematiniam mąstymui tikrai pakaktų. Kreipiausi į bažnyčios, kurią anksčiau su Patricija lankėme, jėzuitų kunigą. Mano pokalbis su juo baigėsi kaip aprašyta straipsnio pradžioje. Kunigui atsisakius pasikalbėti su mano žmona, nutariau, kad nors tai truks kiek ilgiau, aš pats surasiu tas klaidas ir parodysiu Patricijai.

Ieškau klaidų

Ėmiau studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais ir labiausiai susidomėjau jos pranašystėmis. Skaičiau pranašo Izaijo knygą, kur beveik 200 metų anksčiau negu žlugo Babilonas smulkiai aprašyta, kaip tai įvyks, netgi nurodytas nugalėtojo vardas, Kyras, ir tai, kad siekdamas užimti Babiloną jis nusekins  Eufrato upės vandenis (Izaijo 44:27—45:4). Prieš daugelį metų apie Babilono žlugimą buvau girdėjęs per karinio parengimo paskaitas. Gilindamasis į Bibliją taip pat sužinojau, kad pranašas Danielius daugiau nei 200 metų iš anksto nusakė detales apie galingo Graikijos karaliaus iškilimą ir kad jo karalystė jam mirus bus padalyta į keturias silpnesnes karalystes (Danieliaus 8:21, 22). Prisiminiau tuos dalykus apie Aleksandrą Didįjį iš senovės istorijos studijų. Tyrinėdamas įvairius žinynus įsitikinau, kad šios Biblijos knygos tikrai buvo parašytos anksčiau, negu klostėsi jose pranašauti įvykiai.

Kuo toliau studijavau su Jehovos liudytojais, tuo labiau man darėsi aišku, jog Biblija yra Dievo Žodis, o juk prieš tai keletą metų ėjau katalikų teologijos mokslus ir visu tuo netikėjau. Ką gi darysiu su šiomis žiniomis? Nutariau paaukoti gyvenimą Jehovai ir tapti jo liudytoju (Izaijo 43:10). Pasikrikštijau 1991-aisiais, praėjus vos dvejiems metams po minėto pokalbio su kunigu. Mūsų sūnus pasikrikštijo kitąmet.

Ir štai jau visi žvelgėme viena kryptimi, tad ėmėme keisti šeimos tikslus. Tuojau po krikšto apmečiau penkerių metų planą, kaip žmona galėtų pasitraukti iš universiteto dėstytojos pareigų sulaukusi 50-ies. Ji norėjo tapti pioniere, visalaike evangelizuotoja; tuo metu tai reiškė dalytis Biblijos tiesomis su kitais 1000 valandų per metus, arba vidutiniškai 83 valandas kas mėnesį. Iki 1994-ųjų jai pavyko tiek sumažinti savo darbo krūvį, jog galėjo imtis tos veiklos. Mano paties pradiniai tikslai buvo tobulinti savo tarnybos įgūdžius, padėti kuo daugiau bendruomenėje ir pasisiūlyti darbuotis sąskaitininku Karalystės salių statybose mūsų vietovėje.

Kartą darbe pasitaikė proga pasikalbėti apie Bibliją. Paaiškėjo, kad nauja biudžeto analitikė mūsų biure yra liudytoja, tačiau nebeišpažįsta savo tikėjimo — jis nusilpo jai ėmus abejoti Biblijos patikimumu. Kaip džiugu, kad galėjau padėti jai atsigauti dvasiškai. Ji grįžo į valstiją, kurioje užaugo, ir pradėjo tarnauti pioniere.

1995-aisiais dalyvavau specialiame asamblėjos ir senato švietimo komitetų posėdyje dėl federalinės valdžios finansuojamų tyrimų. Komiteto pirmininkas paklausė federalinės valdžios atstovo, kaip susiklostė reikalai dėl superlaidaus atominių dalelių greitintuvo projekto. Atstovas pasakė, kad konkursą statyti tą įrenginį laimėjo Teksaso valstija, tačiau projektas nebuvo įgyvendintas dėl trijų priežasčių. Pirma, projekto kaina išaugo nuo šešių iki devynių milijardų dar nė nepradėjus statybos darbų. Antra, federalinė valdžia tas lėšas norėjo panaudoti kitkam, ypač 1991 metų karui Irake. Trečia, paaiškėjo, jog atsakymus į svarbius klausimus apie visatos ir gyvybės žemėje atsiradimą galima sužinoti iš Jehovos liudytojų už 25 centus! Taigi kažkada ištarta frazė apskriejo ilgą kelią ir grįžo atgal.

Visiems prapliupus juoktis, kai kurie komiteto nariai pažvelgė į mane. Norėdamas pateikti naujausią informaciją, pasakiau: „Dabar atsakymus galite gauti nemokamai, jei tik skaitysite tą literatūrą.“

Malonus ir prasmingas gyvenimas

Kai žmona išėjo į pensiją, sudarėme penkerių metų planą man. Tuo tarpu tyliai ieškojau darbo ne visai dienai kitose įstaigose, nes norėjau turėti daugiau laiko mokyti kitus Biblijos tiesų. Netikėtai LAO pasiūlė man galimybę dirbti mažiau valandų per savaitę. Todėl 1998 metais ir aš tapau pionieriumi.

Vieną rytą mums su žmona besiruošiant eiti į skelbimo tarnybą man paskambino iš Jehovos liudytojų JAV filialo Brukline. Kadangi buvau pasisiūlęs darbuotis filiale, paklausė, ar norėčiau imtis atlikti tam tikrą užduotį  Brukline. Tvirtai pasakiau „taip“. Dėl to pusantrų metų tarnavome pagrindiniame Jehovos liudytojų biure. Kad galėčiau užbaigti ten man skirtą darbą, pirma laiko išėjau į pensiją. Paskui dirbome savanoriais Jehovos liudytojų asamblėjų salės statybose Kalifornijoje, Ferfildo mieste. Pardavėme savo namą Sakramente ir įsikėlėme į nedidelį butą Palo Alte. Anksti palikęs pasaulietinį darbą galėjau imtis ir daugiau džiaugsmingų užduočių. Nuo to laiko tarnavome Jehovos liudytojų filialuose Nigerijoje, Pietų Afrikoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

Kaip mums padėjusi liudytojų pora, taip ir mudu su žmona dabar patiriame džiaugsmą padėdami kitiems sužinoti Biblijos tiesas. Aš nuoširdžiai manau, kad Jehovos suteiktas išsilavinimas pats naudingiausias iš visų mano aukštųjų mokslų. Jis visapusiškas ir tuo pranoksta bet kokią kitą mokymo programą. Jehova lavina savo liudytojus mokyti Biblijos tiesos taip, kad paliestų žmogaus protą ir širdį. Tai mane skatina nepaliauti mokytis. Mes su žmona esame dėkingi už tokį gyvenimą ir garbę savo išsilavinimą panaudoti tarnauti visatos Valdovui, Jehovai Dievui.

[Anotacija 27 puslapyje]

Studijuodamas Bibliją su liudytojais labiausiai susidomėjau jos pranašystėmis

[Iliustracija 27 puslapyje]

Su Patricija mūsų vestuvių dieną

[Iliustracija 29 puslapyje]

Džiaugiamės padėdami kitiems sužinoti Biblijos tiesas