Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2008 m. lapkritis

Kokią praeitį mena „Taršišo laivai“

Kokią praeitį mena „Taršišo laivai“

 Kokią praeitį mena „Taršišo laivai“

„Taršišo laivai tarnavo tau prekyboje“ (EZECHIELIO 27:25).

TARŠIŠO laivai praturtino karalių Saliamoną. Žmonės, statę tuos laivus, davė pradžią graikų ir romėnų raidynams. Jie taip pat įkūrė miestą, Biblą, iš kurio vardo kilo visų laikų įtakingiausios knygos pavadinimas.

Kas statė Taršišo laivus ir jais plaukiojo? Kodėl jie taip pavadinti? Ir kaip įvykiai, susiję su tais žmonėmis ir jų laivais, patvirtina Biblijos tikslumą?

Viduržemio jūros valdovai

Didlaivius, kurie vėliau tapo žinomi kaip Taršišo laivai, statė finikiečiai. Jie buvo patyrę jūrininkai jau tūkstantį metų iki Kristaus. Finikiečių tėvynė buvo siauras pakrantės ruožas maždaug toje vietoje, kur dabartinis Libanas. Šiaurėje, rytuose ir pietų pusėje  juos supo kitos tautos. Vakaruose plytėjo didžiulė Viduržemio jūra. Finikiečiai pamatė, kad tautos, gyvenančios tos jūros pakrantėje, gali būti geros pasipelnyti.

Taigi jie pamažu pasistatė puikią prekybinių laivų flotilę. Įgydami vis daugiau pelno ir tobulindami technologijas, statėsi didesnius laivus ilgesnėms kelionėms. Apsilankę Kipre, Sardinijoje ir Balearų salose, finikiečiai vakarų kryptimi palei šiaurinę Afrikos pakrantę nusigavo iki Ispanijos (žiūrėkite žemėlapį).

Finikiečių laivadirbiai statydavo trisdešimties metrų ilgio laivus. Matyt, būtent jie buvo pavadinti „Taršišo laivais“, nes laisvai galėdavo įveikti 4000 kilometrų kelią nuo Finikijos iki pietinės Ispanijos, numanomos Taršišo vietos. *

Finikiečiai netroško valdyti pasaulio, tik iš jo pasipelnyti. Jie tai darė įkurdami prekybos punktus. Vis dėlto kaip pirkliai finikiečiai tapo Viduržemio jūros valdovais.

Už Viduržemio jūros ribų

Vedami pelno troškimo, finikiečiai patraukė į Atlanto vandenyną. Plaukdami palei pietinę Ispanijos pakrantę, jie pasiekė vietą, vadinamą Tartesu. Maždaug 1100 metais p. m. e. finikiečiai įkūrė miestą, kurį pavadino Gadiru. Šis Ispanijos uostas, dabar Kadisas, tapo vienu iš pirmųjų didmiesčių Vakarų Europoje.

Finikiečiai pardavinėjo druską, vyną, džiovintą žuvį, kedro ir pušies medieną, metalo dirbinius, stiklą, nėrinius, ploną drobę ir žymiuosius Tyro purpuro audinius. O ką mainais galėjo pasiūlyti Ispanija?

Pasirodo, Viduržemio regione pietų Ispanija buvo didžiausias sidabro ir kitų brangiųjų metalų šaltinis. Apie Tyrą, pagrindinį  finikiečių uostą, pranašas Ezechielis pasakė: „Tu prekiavai Ispanijoje ir daugybę savo prekių keitei į sidabrą, geležį, alavą ir šviną“ (Ezechielio 27:12, išversta iš Today’s English Version).

Finikiečiai atrado, regis, neišsenkančius šių naudingų iškasenų klodus prie Gvadalkivyro upės netoli Kadiso. Toje vietoje, dabar vadinamoje Rio Tintu, tie patys mineralai kasami ir šiandien. Šiose kasyklose aukštos kokybės rūda išgaunama jau 3000 metų.

Kai mainai tarp Ispanijos ir Finikijos galutinai įsitvirtino, finikiečiai ėmė visiškai kontroliuoti prekybą ispaniškuoju sidabru. Todėl sidabras buvo dideliais kiekiais gabenamas į Finikiją ir netgi į gretimą Izraelį. Saliamonas, Izraelio karalius, pradėjo bendradarbiauti su finikiečių karaliumi Hiramu. Nenuostabu, kad Saliamono dienomis sidabras „buvo nieku laikomas“ (1 Karalių 10:21). *

Finikiečiai tapo klestinčias pirkliais, tačiau buvo nuožmūs. Pasakojama, kad kartais jie įviliodavo žmones į savo laivus neva prekių parodyti, o iš tiesų juos pavergdavo. Ilgainiui jie į vergiją pardavė net savo buvusius prekybos partnerius izraelitus. Dėl to žydų pranašai nusakė, kad finikiečių miestas Tyras bus sunaikintas. Pranašystės galiausiai išsipildė, kai Aleksandras Didysis 332 metais p. m. e. užėmė miestą (Joelio 4:6 [3:6, Brb]; Amoso 1:9, 10). Šis sunaikinimas reiškė finikiečių eros baigtį.

Finikiečių palikimas

Kaip ir visi patyrę verslininkai, finikiečių pirkliai sandorius sudarydavo raštiškai. Jų raidynas buvo labai panašus į senovės hebrajų. Kitos tautos pastebėjo, kad finikiečių raštas turi nemažai pranašumų. Truputį pakeistas, jis tapo graikiškojo alfabeto pagrindu, o šis — romėniškojo, šiandien labiausiai pasaulyje paplitusio.

Be to, svarbus finikiečių miestas Biblas (Byblos) tapo papiruso, dabartinio popieriaus pirmtako, platinimo centru. Rašymas ant papiruso davė pradžią knygoms. Ir lietuvių kalboje labiausiai paplitusios knygos pavadinimas, Biblija, yra kilęs iš žodžio Byblos. Iš tiesų istorinės žinios apie finikiečius ir jų laivus stiprina mūsų tikėjimą, kad Biblija pagrįsta faktais.

[Išnašos]

^ pstr. 8 Ilgainiui Taršišo laivais imta vadinti tokio tipo laivus, kuriais galima leistis į ilgas keliones.

^ pstr. 15 Saliamono „Taršišo laivai“ drauge su Hiramo laivynu, tikriausiai išplaukdavę iš Ecjon Gebero, prekiavo Raudonojoje jūroje arba net dar toliau (1 Karalių 10:22).

[Žemėlapis 27 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

FINIKIEČIŲ PREKYBOS KELIAI

ISPANIJA

TARTESAS

Gvadalkivyro upė

Gadiras

Korsika

Balearų salos

Sardinija

Sicilija

Kreta

Kipras

Biblas

Tyras

VIDURŽEMIO JŪRA

Ecjon Geberas

Raudonoji jūra

AFRIKA

[Paveikslas 27 puslapyje]

Ant monetos pavaizduotas finikiečių laivas; trečias—ketvirtas amžius p. m. e.

[Paveikslas 27 puslapyje]

Finikiečių gyvenvietės liekanos Kadise, Ispanija

[Paveikslo šaltinio nuoroda 26 puslapyje]

Museo Naval, Madrid

[Paveikslų šaltinių nuorodos 27 puslapyje]

Moneta: Museo Arqueológico Municipal. Puerto de Sta. María, Cádiz; gyvenvietės liekanos: Yacimiento Arqueológico de Doña Blanca, Pto. de Sta. María, Cádiz, España