Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2008 m. lapkritis

Ką jaučiame sužinoję tiesą apie pragarą?

Ką jaučiame sužinoję tiesą apie pragarą?

 Ką jaučiame sužinoję tiesą apie pragarą?

TIE, kas moko, jog pragaras yra kankinimų vieta, skleidžia baisų melą apie Jehovą Dievą ir jo būdą. Tiesa, Biblija sako, kad Dievas sunaikins bloguosius (2 Tesalonikiečiams 1:6-9). Bet teisėta rūstybė nėra pagrindinis Dievo asmenybės bruožas.

Dievas nėra pagiežingas ar kerštingas. Jis netgi klausia: „Argi aš trokštu, kad nedorėlis mirtų?“ (Ezechielio 18:23). Jeigu Dievas nenori blogų žmonių mirties, negi jam būtų malonu visą amžinybę žiūrėti, kaip jie kankinami?

Pati svarbiausia Dievo savybė — meilė (1 Jono 4:8). Iš tikrųjų „geras kiekvienam Viešpats ir gailestingas visiems savo kūriniams“ (Psalmyno 145:9). Dievas nori, kad ir mes jį nuoširdžiai mylėtume (Mato 22:35-38).

Kokia tavo paskata — pragaro baimė ar meilė Dievui?

Mokymas, kad sielos kankinasi pragare, kursto liguistą Dievo baimę. O kai žmogus sužino tiesą apie Dievą ir jį pamilsta, ugdosi sveiką jo baimę. „Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi“, — aiškinama Psalmyno 111:10 (Brb). Ši baimė lygintina ne su siaubu, o su didžiule pagarba Kūrėjui. Ji sužadina mumyse sveiką baiminimąsi neįtikti jam.

Papasakosime, kaip tiesa apie pragarą paveikė 32 metų Katliną, buvusią narkomanę. Ką galima pasakyti apie jos praeitį? Pobūviai, smurtas, neapykanta sau, amoralumas. Ji prisipažįsta: „Žiūrėdavau į savo vienerių metų dukrelę ir galvodavau, kokia aš bloga mama. Už tai degsiu pragare.“ Katlina bandė liautis vartojusi narkotikus, bet niekaip neįstengė.   „Norėjau būti gera, — sako ji, — bet mano gyvenimas ir visas pasaulis buvo toks niūrus. Atrodė, nėra prasmės būti gerai.“

Paskui Katlina susitiko Jehovos liudytojas. „Jos man pasakė, jog ugninio pragaro nėra. Biblija pagrįsti argumentai atrodė labai logiški, — pasakoja Katlina. — O, kaip palengvėjo, kad neteks degti pragare.“ Negana to, ji sužinojo Dievo pažadą, kad žmonės galės amžinai gyventi žemėje, išvalytoje nuo visokio blogio (Psalmyno 37:10, 11, 29; Luko 23:43). „Pagaliau turėjau tikrą viltį — gyventi amžinai rojuje!“ — sušuko ji.

Ar Katlina pajėgė atsisakyti kvaišalų, kada nebeliko grėsmės patekti į ugninį pragarą? Ji pasakoja: „Kai baisiai užsimanydavau narkotikų, melsdavausi, prašydavau Jehovą Dievą pagalbos. Mąstydavau apie jo požiūrį į tokius netyrus įpročius ir troškau jo nenuvilti. Jis atsakydavo į mano maldas“ (2 Korintiečiams 7:1). Baimė įskaudinti Dievą padėjo Katlinai visiškai nugalėti potraukį kvaišintis.

Iš tiesų, ugdydamiesi meilę Dievui ir sveiką jo baimę, o ne baimę būti kankinamiems pragare, jausime paskatą vykdyti Dievo valią, kad galėtume laimingai gyventi amžinai. Psalmininkas rašė: „Laimingi visi, kurie pagarbiai bijo Viešpaties, ir eina jo keliais!“ (Psalmyno 128:1).

[Rėmelis/paveikslai 9 puslapyje]

KAS BUS IŠVADUOTI PRAGARO?

Skaitant kai kuriuos Biblijos vertimus galima susipainioti, nes juose du skirtingi graikiški terminai, Géenna ir Háides, verčiami tuo pačiu žodžiu — „pragaras“. Biblijoje Géenna reiškia visišką sunaikinimą, be prikėlimo vilties. O esančiųjų Háides, arba hade, laukia prikėlimas.

Taigi po Jėzaus mirties ir prikėlimo apaštalas Petras patikino savo klausytojus, kad Jėzus ‘neliko pragare’ (Apaštalų darbų 2:27, 31, 32, Brb; Psalmyno 16:10, Vl). Čia žodžiu „pragaras“ išverstas graikiškas žodis Háides. Jėzus nebuvo patekęs į kokią kankinimų vietą. Hadas, arba „pragaras“, buvo kapas. Tačiau išvaduoti iš hado Dievas buvo numatęs ne tik Jėzų.

Apie prikėlimą Biblijoje sakoma: „Mirtis bei pragaras atidavė savo mirusiuosius“ (Apreiškimo 20:13, 14, Vl). „Pragaras“ bus ištuštintas, o tai reiškia, kad į gyvenimą sugrįš visi, kuriuos Dievas laiko vertais prikėlimo (Jono 5:28, 29; Apaštalų darbų 24:15). Kokia nuostabi ateities viltis — pamatyti mirusius savo artimuosius prikeltus iš kapo! Jehova, amžinos meilės Dievas, prikels juos.