Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2008 m. spalis

Kiek patikimos Evangelijos?

Kiek patikimos Evangelijos?

 Kiek patikimos Evangelijos?

„Evangelijos, kaip dabar suprantame, yra pirmųjų krikščionių sukurti mitai“ (Bertonas Makas, buvęs Naujojo Testamento analizės profesorius).

ŠIS profesorius ne vienintelis, turintis tokią nuomonę. Evangelijų pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną patikimumu abejoja daug mokslininkų. Kodėl šiuos biblinius pasakojimus apie Jėzaus gyvenimą ir tarnybą kai kurie laiko mitais? Ar toks jų požiūris turėtų sukelti jums abejonių, kad Evangelijos — tiesa? Sutelkime dėmesį į keletą faktų.

Ginčijamas Evangelijų tikrumas

Per pirmuosius septyniolika mūsų eros šimtmečių Evangelijų tikrumu beveik niekas neabejojo. Tačiau vėliau, ypač nuo XIX amžiaus, daug mokslininkų ėmė teigti, esą Evangelijos — ne Dievo įkvėpti pasakojimai, o žmonių pramanas. Jie taip pat ginčijo, kad evangelistai rašė tai, ką patys buvo matę ar girdėję, ir tvirtino juos nesugebėjus užrašyti istorinių faktų. Be to, jų manymu, pirmųjų trijų Evangelijų, kartais vadinamų sinoptinėmis (reiškia „panašus požiūris“), struktūros bei turinio panašumai liudija, jog jų rašytojai vienas nuo kito daug ką nukopijavo. Kritikai taip pat atmetė Evangelijų aprašymus apie Jėzaus stebuklus bei prikėlimą. Kai kurie netgi teigė, kad Jėzus ne istorinis asmuo.

Šie kritikai priėjo prie išvados, jog pirmą Evangeliją tikriausiai parašė Morkus, nes joje neva beveik nėra nieko, kas nepasakyta Mato ir Luko. Be to, kritikų požiūriu, Matas ir Lukas rėmėsi Morkaus evangelija bei papildoma medžiaga, tai yra dokumentu, mokslininkų vadinamu Q (nuo vokiško žodžio Quelle — „šaltinis“). Ši hipotezė, pasak biblisto A. Klaino, „padarė Evangelijų rašytojus istorijų kompiliuotojais“. Toks aiškinimas iš esmės reiškia, kad Evangelijų autoriai buvo plagiatoriai ir rašė išgalvotus dalykus. Ši teorija griauna tikėjimą, jog Biblija yra Dievo įkvėpta (2 Timotiejui 3:16).

Ar evangelistai buvo plagiatoriai?

Ar sinoptinių Evangelijų panašumai išties rodo jų rašytojus kopijavus vieną nuo kito? Tikrai ne. Kodėl? Visų pirma, Jėzus buvo pažadėjęs savo mokiniams, jog šventoji dvasia ‘viską primins, ką jis jiems yra pasakęs’ (Jono 14:26). Taigi nieko keista, kad evangelistai prisiminė ir aprašė nemažai tų pačių įvykių. Suprantama, kai kurie Biblijos rašytojai galbūt skaitė vieni kitų surašytus pasakojimus ir jais rėmėsi, bet toks metodas paprastai rodo kruopštų tyrinėjimą, ne plagijavimą (2 Petro 3:15). Be to, žodyne The Anchor Bible Dictionary sakoma: „Jėzaus žodžiai, kaip ir žodinė tradicija, galėjo būti perduodami iš lūpų į lūpas, įsimenami ir vienodai užrašomi.“

Lukas sakėsi kalbėjęs su daugeliu savo akimis viską mačiusių liudytojų ir „rūpestingai  viską nuo pradžios ištyręs“ (Luko 1:1-4). Ar tikėtina, kad jis buvo plagiatorius arba rašė išgalvotus dalykus? Anaiptol! Atidžiai išanalizavęs Luko raštus, archeologas Viljamas Ramzis padarė išvadą: „Lukas yra aukščiausios klasės istorikas: jis ne tik patikimai išdėsto faktus, bet ir žino, kaip juos užrašyti; [. . .] šio autoriaus vieta — tarp geriausių istorikų.“

Bažnyčios tėvai, tarp jų trečiojo amžiaus teologas Origenas, liudija, kad pirmasis Evangeliją parašė apaštalas Matas. Origenas aiškino: „Pirmoji Evangelija yra Mato, buvusio mokesčių rinkėjo, vėliau tapusio Jėzaus Kristaus apaštalu. Jis ją skyrė žydų prozelitams ir parašė hebrajiškai.“ Aišku, apaštalui Matui, viską mačiusiam savo akimis, nereikėjo nusirašinėti nuo Morkaus, kuris nebuvo įvykių liudininkas. Kuo tad grindžiami tvirtinimai, kad Matas ir Lukas kopijavo iš Morkaus evangelijos ir vadinamojo dokumento Q?

Ar Evangelija pagal Morkų buvo pirmoji?

Teorija, kad pirmą Evangeliją parašė Morkus, o Matas ir Lukas ją kopijavo, nepagrįsta „jokiu įtikinamu argumentu“, teigiama žodyne The Anchor Bible Dictionary. Vis dėlto daug biblistų mano, jog Morkus rašė anksčiau už Matą ir Luką, nes esą jis  nepasakė beveik nieko, ko nėra tose dviejose Evangelijose. Pavyzdžiui, XIX amžiaus Biblijos kritikas Johanesas Kūnas įrodinėjo, kad Evangelija pagal Morkų parašyta pirmiausia. Antraip, pasak jo, „būtų galima galvoti, kad Morkus supjaustė Mato ir Luko ritinius į mažas skiauteles, jas puode sumaišė ir iš to mišinio sukūrė savo Evangeliją“.

Evangelija pagal Morkų trumpiausia, todėl unikalios informacijos joje išties nedaug. Tačiau tai nėra įrodymas, kad ji parašyta pirma. Taip pat klaidinga tvirtinti, jog Morkus menkai ką tepriduria prie to, ką parašė Matas ir Lukas. Morkaus pasakojimas apie Jėzaus tarnybą gyvas ir dinamiškas, jame daugiau kaip 180 fragmentų bei įdomių detalių, nepaminėtų Mato ir Luko. Tai išties išskirtinis Jėzaus gyvenimo aprašymas! (Žiūrėk  rėmelį 13 puslapyje.)

Ar buvo toks dokumentas Q?

Kas žinoma apie vadinamąjį dokumentą Q, kai kurių laikomą Evangelijų pagal Matą ir Luką šaltiniu? Džeimsas Robinsonas, religijotyros profesorius, teigia: „Q, be abejonės, yra svarbiausias mums žinomas krikščionių tekstas.“ Toks teiginys mažų mažiausiai keistas, nes dokumento Q šiandien nėra ir niekas negali įrodyti jį kada nors buvus! Stebina tai, kad jis visiškai dingo, nes, pasak mokslininkų, neva egzistavę keletas jo egzempliorių. Dokumento Q taip pat niekada necitavo Bažnyčios tėvai.

Pasvarstykime. Kad dokumentas Q buvo ir kad patvirtino Evangelijos pagal Morkų pirmybę, tėra spėlionės. Čia viena hipotezė grindžiama kita. Susidūrus su panašiomis teorijomis būtų išmintinga prisiminti patarlės žodžius: „Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi, o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius“ (Patarlių 14:15).

Evangelijų pasakojimai — autentiški

Nepagrįstos kritikų spėlionės bei hipotezės daugeliui buvo akstinas nustoti gilintis į Evangelijų pasakojimus apie Jėzaus gyvenimą ir tarnystę. O šie pasakojimai aiškiai liudija: pirmojo amžiaus krikščionys Jėzaus gyvenimo įvykių, jo tarnybos, mirties ir prisikėlimo nelaikė prasimanymu. Tų dalykų tikrumą patvirtino šimtai liudininkų. Šie krikščionys, noriai ištvėrę persekiojimus ir mirtį, kad sektų Jėzumi, gerai suvokė, jog visa tai neturėtų prasmės, jeigu Jėzaus tarnystė ir prisikėlimas tebūtų vaizduotės vaisius (1 Korintiečiams 15:3-8, 17, 19; 2 Timotiejui 2:2).

Turėdamas omenyje ginčus dėl tariamo Morkaus evangelijos pirmumo ir paslaptingo dokumento Q, teologijos profesorius Džordžas Bukananas sako: „Perdėtas gilinimasis į Biblijos teksto kilmės hipotezes trukdo tyrinėtojui sutelkti dėmesį į patį tekstą.“ Panašią mintį rašydamas Timotiejui išreiškė apaštalas Paulius. Jis patarė ‘neužsiiminėti pasakomis ir begaliniais kilmės sąrašais, kurie veikiau kelia ginčus negu yra pravartūs išganingiems Dievo sumanymams, įgyvendinamiems tikėjimu’ (1 Timotiejui 1:4).

Abejoti Evangelijomis nėra pagrindo. Jose — pasakojimai žmonių, viską mačiusių savo akimis. Tai kruopščiai patikrinta informacija. Evangelijose daug įdomių detalių apie Jėzaus Kristaus gyvenimą. Todėl, kaip tuomet Timotiejui, mums naudinga klausyti apaštalo Pauliaus žodžių: „Laikykis to, ką esi išmokęs ir tvirtai įtikėjęs.“ Galime būti tikri: ‘Dievo įkvėptas visas Raštas’ — taigi ir keturios Evangelijos (2 Timotiejui 3:14-17).

[Rėmelis 13 puslapyje]

 Jeigu Morkus nebūtų užrašęs, nežinotume, kad. . .

Jėzus, rūsčiai juos apžvelgęs, nuliūdo dėl jų širdies kietumo (Morkaus 3:5)

Jonas ir Jokūbas buvo pavadinti Boanerges (Morkaus 3:17)

moteris, serganti kraujoplūdžiu, buvo išleidusi visa, ką turėjo (Morkaus 5:26)

Erodiada griežė dantį ant Jono Krikštytojo, kad Erodas Jono bijojo ir jį saugojo (Morkaus 6:19, 20; Jr)

Jėzus patarė savo mokiniams truputį pailsėti (Morkaus 6:31)

fariziejai plaudavo savo rankas iki alkūnių (Morkaus 7:2-4; NW)

Jėzus apkabino vaikus (Morkaus 10:16)

Jėzus pamilo jaunąjį valdininką (Morkaus 10:21, Brb)

Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus klausinėjo Jėzų atskirai nuo kitų (Morkaus 13:3)

vienas jaunuolis išsinėrė iš drobulės (Morkaus 14:51, 52)

Be to, vieną iš Jėzaus palyginimų ir du iš jo padarytų stebuklų randame tik Evangelijoje pagal Morkų (Morkaus 4:26-29; 7:32-37; 8:22-26).

Morkus užrašė daug kitų reikšmingų detalių, kurių nepaminėjo kiti evangelistai. Jeigu visa tai gerai apmąstysime, Morkaus evangeliją vertinsime dar labiau.