Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2008 m. birželis

Neleiskite išblėsti savo smalsumui

Neleiskite išblėsti savo smalsumui

  Neleiskite išblėsti savo smalsumui

„Žmogus yra esybė, kelianti klausimus. Vos užgimę, imame klausinėti [. . .]. Galima netgi teigti, kad žmonijos istorija — tai mūsų, žmonių, suformuluoti klausimai ir atsakymai“ (Oktavijus Pasas, meksikiečių poetas).

 KAS įkvepia virėją sukurti naują patiekalo receptą? Kas sužadina tyrinėtojo norą leistis į tolimus kraštus? Kas paskatina vaiką užduoti tiek daug klausimų? Dažniausiai — smalsumas.

O ką pasakytumėte apie save? Galbūt domina tai, kas nauja, gal knieti rasti atsakymus į svarbius klausimus, kaip antai: iš kur atsirado gyvybė? kokia mūsų būties prasmė? ar yra Dievas? Būdami iš prigimties smalsūs, nuo vaikystės keliame panašius klausimus, norėdami žinoti: kas, kur, kaip, kodėl? Jeigu patraukia kokia nors idėja, stengiamės viską apie ją išsiaiškinti. Todėl smalsumas gali duoti puikių vaisių. Tačiau kartais jis gali sukelti problemų, net baigtis nelaime.

Reikia apdairumo ir nuosaikumo

Yra tokia patarlė: „Smalsumas pražudė katę.“ Iš tiesų smalsumo pasekmės kartais būna pražūtingos. Pavyzdžiui, smalsus mažylis gali paliesti karštą viryklę ir smarkiai nudegti. Kita vertus, smalsi prigimtis gali skatinti mus siekti žinių ir išsiaiškinti rūpimus klausimus. Tačiau ar būtų išmintinga domėtis viskuo, kas tik sužadina mūsų smalsumą?

Be abejonės, tam tikros žinios nepageidautinos, nes yra žalingos. Pavyzdžiui, pornografija, okultizmas, sektų ar ekstremistinių grupių mokymai gali pakenkti mūsų dvasinei gerovei. Taigi būtų protinga sekti hebrajų psalmininku, kuris meldėsi: „Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia“ (Psalmyno 119:37).

Kai kurios žinios savaime nėra žalingos, bet yra bevertės ir nebūtinos. Kokia nauda, tarkim, viską žinoti apie kino žvaigždžių ar garsenybių privatų gyvenimą, apie sporto komandas, žaidėjus ir jų laimėjimus, iki smulkmenų nusimanyti apie naujausią techniką ar paskutinius automobilių modelius? Būti „ekspertu“ tokiose srityse dažniausiai maža naudos.

Įkvepiantis pavyzdys

Dabar pakalbėkime apie teigiamą smalsumo pusę. Čia dera paminėti Aleksandrą fon Humboltą, XIX amžiaus vokiečių gamtininką ir tyrinėtoją, kurio vardu pavadinta srovė, tekanti palei vakarinį Pietų Amerikos krantą.

Vienu savo gyvenimo laikotarpiu šis tyrinėtojas pasakė: „Dar visai jauną mane užvaldė noras pažinti tolimus kraštus, kuriuose europiečiai retai lankydavosi.“ Jis sakė pajutęs nenumaldomą troškimą išplėsti savo akiratį. Būdamas 29-erių, Humboltas iškeliavo į Centrinę ir Pietų Ameriką. Per šią ekspediciją, trukusią  penkerius metus, jis surinko daug medžiagos, kurią sudėjo į 30 tomų veikalą.

Humboltą domino viskas — vandenyno temperatūra, žuvys, pakeliui aptikti augalai. Jis kopė į kalnus, tyrinėjo upes, plaukiojo vandenynais. Humbolto tiriamieji darbai padėjo pamatus daugeliui dabartinių mokslo šakų. O visa prasidėjo nuo didelio smalsumo ir nepasotinamo žinių troškimo, lydėjusio jį visą gyvenimą. Pasak amerikiečių eseisto Ralfo Voldo Emersono, „Humboltas buvo viena iš tų nepaprastų asmenybių, [. . .] kurios kartais užgimsta šimtmečiams bėgant, lyg norėdamos mums parodyti, kokios žmogaus proto galimybės, kokie įvairiapusiai jo sugebėjimai“.

Sritis, kurią verta tyrinėti

Suprantama, leistis tyrinėti pasaulio ar padaryti kokį mokslinį atradimą gali tik nedaugelis. Tačiau yra tokia sritis, kurioje siekdami pažinimo visomis savo proto galiomis būsime daug labiau palaiminti nei darydami ką nors kita. Apie tokį pažinimą Jėzus Kristus maldoje savo dangiškajam Tėvui kalbėjo: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3).

Žinios apie tikrąjį Dievą, Jehovą, ir jo Sūnų Jėzų Kristų gali teikti daug daugiau peno mūsų smalsiam protui nei kokia kita informacija. Prisiminkite straipsnio pradžioje iškeltus svarbius klausimus apie gyvenimo prasmę. Be jų, kyla ir kitokių, pavyzdžiui: kodėl pasaulyje tiek daug kančių? ar žmonės nenuniokos žemės, gal ją net sunaikins? ką Dievas darys, kad to neatsitiktų? Radę atsakymus į šiuos klausimus ne vien patenkinsime savo smalsumą. Tai, pasak Jėzaus, mus ves į „amžinąjį gyvenimą“. Kodėl galime tuo neabejoti?

Biblija yra įkvėptas Dievo Žodis. Krikščionių apaštalas Paulius rašė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17).

Tik pagalvokite! Biblijos žinios, kaip sakė apaštalas, gali padėti mums pasirengti daryti tai, kas gera. Jos padeda žvelgti į viską Dievo požiūriu. O žiniomis ir išmintimi Dievo juk niekas negali pranokti. Pranašas Izaijas buvo įkvėptas užrašyti tokius Dievo žodžius: „Mano mintys — ne jūsų mintys, o mano keliai — ne jūsų keliai, — tai Viešpaties žodis. — Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys — jūsų mintis“ (Izaijo 55:8, 9).

Ar norėtumėte suvokti didingus Dievo kelius ir mintis? Ar nebūtų smalsu tai sužinoti iš jo Žodžio, Biblijos? Taip pat ką Dievas darys, kad pašalintų kančias, ir ką gera yra numatęs klusniai žmonijai? Biblija jus ragina: „Išbandykite ir patirkite patys, koks geras Viešpats. Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją!“ (Psalmyno 34:9 [34:8, Brb]).

Reikšmingos Dievo Žodžio tiesos atviraširdį žmogų gali paveikti taip, kaip šviesa tą, kuriam grąžintas regėjimas. Tų tiesų sužavėtas apaštalas Paulius pasakė: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Romiečiams 11:33). Iš  tikrųjų Dievo pažinimo gelmių iki galo neišsemsime net per amžinybę. Gyventi nebus nuobodu, nes nuolat atsiskleis kas nors nauja ir nepatirta.

Te smalsumas neužges!

Dauguma iš mūsų niekada netapsime žymiais tyrinėtojais ar išradėjais. Ir tikriausiai per dabartinį trumpą gyvenimą neįstengsime suprasti visko, ko norėtume. Tačiau neleiskime savo smalsumui išblėsti. Te neužgęsta pažinimo troškimas, įdiegtas mums mylinčio Kūrėjo.

Puoselėkite šią nuostabią Dievo dovaną, kad įgytumėte tikrą jo įkvėpto Žodžio, Biblijos, pažinimą. Taip jūsų gyvenimas bus džiugus ir prasmingas jau dabar, o ateity galėsite džiaugtis laimingu gyvenimu amžinai. „[Dievas] skirtu laiku viską puikiai padarė, — sakoma Biblijoje. — Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo“ (Mokytojo 3:11, Brb).

[Rėmelis/iliustracijos 21 puslapyje]

Ar žinote, kad. . .

• Daug šimtmečių iki Kolumbo ir Magelano atradimų, padėjusių nustatyti žemės formą, Biblijoje buvo užrašyta, jog žemė ne plokščia, o rutulio pavidalo? (Izaijo 40:22, Jr)

• Daug metų iki astronautai pamatė, kad žemė kabo tuščioje erdvėje, Biblijoje buvo pasakyta, jog ji pakabinta ant nieko? (Jobo 26:7)

• Mažiausiai 2500 metų iki anglų gydytojas Viljamas Harvėjus atrado žmogaus kūne kraujotakos sistemą, Biblijoje širdis buvo pavadinta versme, arba gyvybės šaltiniu? (Patarlių 4:23)

• Maždaug prieš 3000 metų Biblija paprastai aprašė vieną iš ekosistemos dalių — vandens apytakos ciklą, būtiną gyvybei žemėje palaikyti? (Mokytojo 1:7)

Argi ne nuostabu, kad šie moksliniai faktai paminėti Biblijoje daug anksčiau, nei žmonės juos perprato ar atrado? Ši knyga — gyvybiškai svarbių žinių lobynas, laukiantis, kol jį praversite.

[Iliustracija 19 puslapyje]

Aleksandras fon Humboltas