Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2008 m. balandis

Senovės Lidijos karalystės palikimas

Senovės Lidijos karalystės palikimas

 Senovės Lidijos karalystės palikimas

JEIGU niekada neteko girdėti apie senovės Lidijos karalystę, tikriausiai nustebsite, kad vienas ten padarytas atradimas smarkiai pakeitė prekių mainų sistemą pasaulyje. Maža to, tas atradimas padeda geriau suprasti vieną mįslingą Biblijos pranašystę. Ką gi tokio lidai atrado? Kad būtų aiškiau, trumpai apžvelkime, kas anais laikais vyko toje beveik užmirštoje imperijoje.

 Lidija buvo įsikūrusi vakarinėje Mažosios Azijos dalyje, kur dabartinė Turkija. Jos karaliai valdė iš sostinės Sardų. Krezas, paskutinis šalies karalius, buvo sukaupęs pasakiškus turtus, bet apie 546 m. p. m. e. jį nugalėjo persų valdovas Kyras Didysis — tas pats, kuris po kelerių metų nukariavo Babilono imperiją.

Manoma, kad išradingi Lidijos pirkliai vieni iš pirmųjų ėmė naudoti monetas. Už prekes nuo seno buvo atsiskaitoma aukso ir sidabro luitais bei žiedais, bet dėl nevienodo jų dydžio kiekvieną kartą darant sandorius tokius pinigus reikėjo sverti. Štai Izraelyje Dievo pranašas Jeremijas pirko sklypą ir rašė už jį ‘atsvėręs septyniolika sidabro šekelių’ (Jeremijo 32:9).

Lidijoje Jeremijo amžininkai išrado tai, kas labai supaprastino prekybą. Jie ėmė mokėti monetomis, ant kurių buvo valstybės antspaudas, tvirtinantis monetos standartinį svorį. Pirmosios monetos buvo kalamos iš gamtinio aukso ir sidabro mišinio, vadinamo elektrumu. Krezas, tapęs karaliumi, jas pakeitė į auksines ir sidabrines, gaminamas iš beveik gryno metalo. Lidai įvedė dvejopus pinigus: 12 mažesnės vertės monetų prilygo vienai tauresnio metalo monetai. Bet galėjo pasitaikyti padirbtų monetų — iš aukso su kitų žemesnės kokybės metalų priemaiša. Pirkliams reikėjo rasti būdą, kaip patikrinti aukso grynumą.

Lidai ištyrė, kad vietinis juodas akmuo, vadinamas Lidijos akmeniu, gali padėti išspręsti tą problemą. Bandomąją monetą trinant į to akmens glotnų, šiek tiek abrazyvinį paviršių, jame atsiranda brėžis. To brėžio spalvą lyginant su spalva brėžių, padarytų etaloninėmis adatomis, kuriose aukso kiekis žinomas, yra nustatomas aukso procentas monetoje. Šis išradimas, arba prabavimas akmeniu, leido išvengti klastočių. Kaip žinios apie prabavimo akmenis padeda suprasti Bibliją?

Simbolinė reikšmė Biblijoje

Kai tirti aukso grynumą prabavimo akmeniu tapo įprasta, žodis, reiškiantis „prabavimo akmuo“, imtas vartoti kalbant apie bet kokį bandymą. Graikų kalboje, kuria buvo parašyta dalis Biblijos, tas žodis dar reiškia kankinimą, pavyzdžiui, tardant.

Kadangi kalinius kankindavo kalėjimo sargai, žodis, giminingas reiškiančiam „prabavimo akmuo“, taikomas ir jiems. Pavyzdžiui, Biblijoje randame Jėzaus palyginimą apie nedėkingą vergą, kuris buvo perduotas „kalėjimo sargams“ (NW), arba, pagal kai kuriuos kitus vertimus, — „kankintojams“ (Mato 18:34, Brb). Leidinyje The International Standard Bible Encyclopaedia ši eilutė komentuojama taip: „Tikriausiai pats įkalinimas buvo laikomas „kankinimu“ (ir tai nė kiek neperdėta), o „kankintojai“ buvo ne kas kita kaip kalėjimo sargai.“ Tai padeda geriau suprasti vieną įdomią Biblijos eilutę.

Mįslė įminta

Stropūs Biblijos skaitytojai seniai bandė išsiaiškinti, kas laukia Šėtono. Biblijoje sakoma: „Velnias buvo įmestas į ugninės  sieros ežerą, kur dega žvėris ir netikrasis pranašas. Jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius“ (Apreiškimo 20:10). Suprantama, atiduoti ką nors amžinai kankinti būtų priešinga Jehovos asmenybei, nes jis yra meilės ir teisingumo Dievas (Jeremijo 7:31). Be to, amžinas gyvenimas, pasak Biblijos, yra dovana, o ne bausmė (Romiečiams 6:23). Akivaizdu, Apreiškimo 20:10 žodžiai turi perkeltinę prasmę. Žvėris ir ugnies ežeras yra simboliai (Apreiškimo 13:2; 20:14). Ar kankinimas irgi? Ką jis reiškia?

Kaip jau išsiaiškinome, graikiškas žodis, reiškiantis kankinimą, kilęs iš žodžio, reiškiančio „prabavimo akmuo“, ir jo reikšmė gali būti kankinimasis kalėjime. Vadinasi, amžinas Šėtono kankinimas yra jo amžinas įkalinimas patikimiausiai saugomame kalėjime — mirtyje.

Prabavimo metodas Lidijos juoduoju akmeniu padeda suprasti dar kai ką apie Šėtono amžiną „kankinimą“ ir kaip tai suderinama su Dievo meile. Taip kaip Lidijos juodasis akmuo buvo etalonas įrodyti, ar pinigai tikri, taip Šėtono amžinas „kankinimas“, arba mirtis, bus precedentas visiems laikams, jei kada nors ateityje kiltų maištas prieš Jehovą. Jei bus mestas iššūkis Jehovos valdžiai, nebereiks šimtmečių norint patvirtinti, kad maištininkas neteisus.

Žinant, kodėl prekiautojai visur ėmė taikyti Lidijoje išrastą prabavimo akmeniu metodą bei kokia yra simbolinė to žodžio reikšmė, paaiškėja, kas atsitiks Šėtonui. Jo gėdingas galas bus kaip teisinis įrodymas, duodantis Dievui pagrindą niekada nebetoleruoti maišto (Romiečiams 8:20).

[Anotacija 23 puslapyje]

Simbolinis Šėtono kankinimas, arba mirties bausmė, bus precedentas visiems laikams

[Žemėlapis 21 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Juodoji jūra

LIDIJA

SARDAI

Viduržemio jūra

[Iliustracija 21 puslapyje]

Senovės Sardų griuvėsiai

[Iliustracija 22 puslapyje]

Senovėje pinigus sverdavo svarstyklėmis

[Šaltinio nuoroda]

E. Strouhal/Werner Forman/Art Resource, NY

[Iliustracijos 22, 23 puslapiuose]

Prabavimo akmeniu metodas taikomas ir dabar

[Šaltinių nuorodos]

Monetos: Courtesy Classical Numismatic Group, Inc.; prabavimo akmuo: Science Museum/Science & Society Picture Library

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

Elektrumo moneta: Courtesy Classical Numismatic Group, Inc.