Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2008 m. balandis

Jis mus pastebi ir vertina

Jis mus pastebi ir vertina

 Artinkimės prie Dievo

Jis mus pastebi ir vertina

Luko 12:6, 7

„MŪSŲ širdis mus smerkia.“ Šie Biblijos žodžiai rodo, jog kartais esame pernelyg kritiški sau. Iš tiesų širdyje galime nuolat jaustis esą neverti Dievo meilės ir globos. Vis dėlto Biblija patikina: „Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta“ (1 Jono 3:19, 20). Dievas pažįsta mus geriau nei mes patys. Jo požiūris į mus gali būti visiškai kitoks nei mūsų pačių. Kaip tad vertina mus Jehova Dievas, kurio nuomonė iš tikrųjų svarbi? Panagrinėkime vieną jaudinantį pavyzdį, Jėzaus paminėtą dviem skirtingomis progomis.

Sykį Jėzus pasakė, jog „du žvirbliai parduodami už skatiką“ (Mato 10:29, 31). Kitąkart, kaip užrašyta Luko 12:6, 7, Jėzus tarė: „Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas jų nėra Dievo užmirštas. [. . .] Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.“ Šis paprastas, bet įtaigus pavyzdys rodo, kaip Jehova žiūri į kiekvieną savo garbintoją.

Žvirbliai tada buvo pigiausi iš visų maistui vartojamų paukščių. Jėzus tikriausiai buvo matęs, kaip neturtingos moterys — gal net jo paties motina — pirkdavo turguje šiuos smulkučius paukštelius, kad paruoštų šeimai valgį. Už vieną skatiką (romėnišką asą, kurio vertė šiandien siektų keliolika centų) pirkėjas gaudavo du žvirblius, o už du skatikus — net penkis. Tie sparnuočiai buvo tokie pigūs, kad vieną duodavo veltui.

Jėzus dar paaiškino, jog nė vienas žvirblis „nėra Dievo užmirštas“ ir „nekrinta žemėn“ be Tėvo žinios (Mato 10:29). Jehova visada pastebi, jei koks žvirbliukas nukrinta susižalojęs ar nutūpia ieškoti maisto. Jeigu Jehova nusprendė sukurti šiuos mažus paukštelius, vadinasi, nelaiko jų menkaverčiais ir nė vieno neužmiršta. Jie jam — brangūs gyvi padarėliai. Ar dabar suvoki Jėzaus pavyzdžio esmę?

Mokydamas Jėzus dažnai vartodavo sugretinimus ir nuo mažiau reikšmingų dalykų pereidavo prie svarbesnių. Štai kartą jis paminėjo varnus ir pasakė: „Jie nesėja ir nepjauna, neturi nei sandėlių, nei kluonų, bet Dievas juos maitina. Jūs nepalyginti vertesni už paukščius!“ (Luko 12:24). Tai padeda geriau suprasti ir Jėzaus žodžius apie žvirblius: jeigu Jehova rūpinasi šiais paukšteliais, nepalyginti labiau jis rūpinasi žmonėmis, kurie jį myli ir garbina!

Taigi Jėzaus žodžiai rodo, jog neturėtume savęs nuvertinti. Dievas, kuris „didesnis už mūsų širdį“, pastebi mus ir mumis rūpinasi. Kūrėjas mato mumyse tai, ko patys įžvelgti galbūt nesugebame. Argi tai ne paguoda?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 9 puslapyje]

Žvirbliai: © ARCO/D. Usher/age fotostock