Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2008 m. balandis

Ar žinojote?

Ar žinojote?

 Ar žinojote?

Kodėl neregį Jėzus išgydė palaipsniui?

Morkaus 8:22-26 skaitome, kaip Jėzus Betsaidoje išgydė vieną aklą vyrą. Pasak aprašymo, Jėzus pirmiausia patepė seilėmis jo akis ir paklausė, ar ką nors mato. Vyras šiek tiek sutrikęs pratarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius.“ Tada Jėzus vėl palietė rankomis jo akis ir jis „visiškai praregėjo — tapo sveikas ir viską ryškiai matė“. Tą neregį Jėzus išgydė ne iš karto, o palaipsniui. Kodėl?

Biblija į tai neatsako, tačiau priežastį numanyti galime. Pagalvokim: būti aklam daug metų, o gal net nuo gimimo, ir staiga praregėti — labai didelis pokytis. Štai pavyzdys. Kitados darbui požeminėse kasyklose buvo naudojami poniai. Jie taip priprasdavo prie tamsos, kad atsidūrę paviršiuje prie šviesos prisitaikydavo tik per dieną. Aklumo atveju prisiderinti dar sunkiau. Dabar chirurgai retkarčiais sugeba grąžinti aklam žmogui regėjimą. Tačiau pacientas iš pradžių neįstengia aprėpti tos gausios informacijos, per akis plūstančios į smegenis. Priblokštas spalvų, formų bei vaizdų įvairovės, jis sutrinka ir nebeatpažįsta net žinomų objektų. Per laiką smegenys ima atskirti tai, ką fiksuoja akys.

Išgydydamas neregį palaipsniui, Jėzus parodė meilingą rūpinimąsi. Galiausiai vyras „viską ryškiai matė“ — jį supančius daiktus suvokė aiškiai.

Kodėl skaityti iš ritinių Jėzaus laikais nebuvo lengva?

Lapai, iš kurių darydavo ritinį, dažniausiai būdavo 23—28 centimetrų ilgio ir 15—23 centimetrų pločio. Lapų kraštus paprastai suklijuodavo ar susiūdavo lininiais siūlais. Kartais naudodavo ir ilgesnius lapus. Prie Negyvosios jūros rastą Izaijo knygos ritinį sudarė 17 pergamento juostų, kurių bendras ilgis šiuo metu yra maždaug 7 metrai. Izaijo knygos ritinys, iš kurio Nazareto sinagogoje skaitė Jėzus, matyt, buvo panašaus ilgio (Luko 4:16, 17).

Komentuodamas šį Biblijos pasakojimą Alanas Milardas savo knygoje rašo: „Skaitovas paimdavo knygą [ritinį] ir atvyniodavo kairiąja ranka, dešiniąja prilaikydamas atvyniotąją dalį, kurią perskaitęs stulpelis po stulpelio vėl susukdavo. Kad surastų Izaijo 61 skyrių, kurį skaitė sinagogoje, Jėzus turėjo atvynioti beveik visą ritinį ir vėl susukti“ (Discoveries From the Time of Jesus).

Tuomet Izaijo knyga nebuvo suskirstyta skyriais ir eilutėmis, kaip yra dabar. Kai Jėzui Nazareto sinagogoje padavė tą ritinį, jis turėjo rasti ištrauką, kuri mūsų Biblijose yra Izaijo 61:1, 2. Jėzus lengvai „rado [tą] vietą“ ir tai rodė, kaip gerai jis buvo susipažinęs su Dievo Žodžiu.