Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas  |  2008 m. vasaris

 Mokykite savo vaikus

Morkus nenuleido rankų

Morkus nenuleido rankų

MORKUS parašė vieną iš keturių Biblijos knygų apie Jėzaus gyvenimą. Jo aprašymas pats trumpiausias ir lengviausiai skaitomas. Kaip manai, kas Morkus buvo? Ar pažinojo Jėzų? — — * Pažiūrėkime, kokių išbandymų šis vyras patyrė ir kas padėjo jam nepalūžti ir likti ištikimu krikščioniu.

Biblijoje Morkus pirmą kartą vardu paminėtas tada, kai karalius Erodas Agripa įmetė į kalėjimą apaštalą Petrą. Po kurio laiko nakčia angelas Petrą išlaisvino ir šis tuojau nuskubėjo link Jeruzalėje gyvenančios Morkaus motinos, Marijos, namų. Tai atsitiko praėjus maždaug dešimčiai metų po to, kai Jėzus buvo nužudytas per 33 m. e. m. Paschą (Apaštalų darbų 12:1-5, 11-17).

Ar žinai, kodėl Petras pasuko į Marijos namus? — — Greičiausiai todėl, kad pažinojo jos šeimą ir buvo tikras, jog ten susirinkę Jėzaus mokiniai. Vienas iš mokinių buvo Morkaus pusbrolis Barnabas, Jėzaus sekėju tapęs bent nuo 33 m. e. m. Sekminių. Biblijoje rašoma, kad tuomet jis parodė didelį dosnumą neseniai įtikėjusiems. Taigi Jėzus tikriausiai pažinojo Barnabą, jo tetą Mariją bei jos sūnų Morkų (Apaštalų darbų 4:36, 37; Kolosiečiams 4:10).

Savo Evangelijoje Morkus pamini, jog tą naktį, kai suėmė Jėzų, tarp mokinių buvo jaunuolis, vilkintis tik „marškiniais ant nuogo kūno“. Priešams sulaikius Jėzų, jis pabėgo. Kas, tavo manymu, šis jaunuolis galėjo būti? — — Taip, tikriausiai pats Morkus! Matyt, tą vėlyvą vakarą, Jėzui su apaštalais išėjus iš namų, kur šventė Paschą, Morkus vienmarškinis sekė iš paskos (Morkaus 14:51, 52, Jr).

Morkui išties teko bendrauti su dvasingais žmonėmis. Jis turbūt buvo tarp mokinių, kurie per 33 m. e. m. Sekmines gavo šventąją dvasią. Jį siejo artima draugystė su ištikimais Dievo tarnais, pavyzdžiui, Petru. Morkus lydėjo kelionėse savo pusbrolį Barnabą. Barnabas padėjo Sauliui — supažindino su apaštalu Petru praėjus maždaug trejiems metams po to, kai Sauliui regėjime pasirodė Jėzus. Vėliau Barnabas nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus (Apaštalų darbų 9:1-15, 27; 11:22-26; 12:25; Galatams 1:18, 19).

Kas galbūt yra šis jaunuolis? Ką kiti nori jam padaryti ir kodėl?

 47 m. e. m. Barnabas ir Saulius buvo paskirti misionieriškam darbui. Kartu jie pasiėmė Morkų, bet šis nežinia dėl ko paskui juos paliko ir sugrįžo namo į Jeruzalę. Saulius, kitaip vadinamas romėnišku Pauliaus vardu, supyko ir atvirai pareiškė, jog Morkaus poelgį laiko smerktinu (Apaštalų darbų 13:1-3, 9, 13).

Grįžę iš kelionės Paulius ir Barnabas apsakė, kokius didžius darbus Dievas per juos nuveikęs (Apaštalų darbų 14:24-28). Po kelių mėnesių abu nutarė vėl vykti ten, kur skelbė, ir aplankyti neseniai įtikėjusius. Barnabas norėjo kartu pasiimti Morkų, bet ar žinai, ką manė Paulius? — — Jis „linko neimti tokio“, kuris anksčiau buvo nuo jų atsiskyręs ir patraukęs namo. Tai, kas įvyko paskui, Morkų tikriausiai nuliūdino.

„Kilo smarkus ginčas“ tarp Pauliaus ir Barnabo. Tada jie pasuko skirtingais keliais. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą, o Paulius, pasitelkęs Silą, iškeliavo kaip numatęs aplankyti naujų mokinių. Morkus turbūt labai nusiminė, kad dėl jo susipyko Paulius su Barnabu (Apaštalų darbų 15:36-41).

Kodėl Morkus tąsyk pasitraukė ir grįžo namo, nepasakyta. Galbūt jam atrodė, jog tam yra svarbi priežastis. Kad ir kaip būtų, Barnabas, matyt, tikėjo, kad daugiau taip neatsitiks. Ir jis buvo teisus. Morkus nenuleido  rankų. Po kurio laiko jis su Petru darbavosi kaip misionieriai tolimajame Babilone. Iš čia Petras savo laiške parašė: „Jus sveikina [...] ir mano sūnus Morkus“ (1 Petro 5:13).

Koks artimas dvasinis ryšys siejo Petrą ir Morkų! Tai akivaizdu skaitant Morkaus evangeliją. Joje jis daug kur atpasakoja, ką buvo girdėjęs iš Petro. Vienas pavyzdys — audros, kilusios Galilėjos ežere, scena. Tik Morkus pamini, kurioje valties vietoje ir ant ko Jėzus miegojo, nes Petras, būdamas žvejys, atkreipė į tai dėmesį. Prašome dabar perskaityti ir palyginti analogiškus aprašymus Mato 8:24; Morkaus 4:37, 38 ir Luko 8:23.

Vėliau kalėdamas Romoje Paulius pagyrė Morkų už nuoširdžią paramą (Kolosiečiams 4:10, 11). O įkalintas ten antrą kartą, laiške Timotiejui prašė atsivesti Morkų sakydamas: „Jis bus man naudingas padėjėjas“ (2 Timotiejui 4:11). Iš tiesų kokios garbingos tarnybos užduotys teko Morkui todėl, kad nenuleido rankų!

Kaip Morkus buvo palaimintas, kad nenuleido rankų?

^ pstr. 3 Jeigu skaitote su vaiku, ties brūkšniais sustokite ir paskatinkite vaiką išsakyti savo mintis.