Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2015 m. gruodis

Jehova tave sustiprins

Jehova tave sustiprins

„Viešpats padės jam ligos patale“ (PS 41:4 [41:3, Brb]).

GIESMĖS: 23, 138

1, 2. Ką Dievas ne sykį yra padaręs senovėje ir koks klausimas ne vienam kyla susirgus?

JEI kada nors buvai sunkiai susirgęs, turbūt su nerimu galvojai: „Ar pagysiu?“ O gal susirūpinimą kėlė brangaus artimojo ar draugo liga. Visiškai suprantama, kad tokiais atvejais imame nerimauti. Antai pranašų Elijo ir Eliziejaus dienomis dviem karaliams, kurie turėjo rimtų sveikatos problemų, irgi rūpėjo, kaip su jais bus toliau. Vienas tų karalių buvo Ahazijas, Ahabo ir Jezabelės sūnus. Jis sunkiai susižeidė krisdamas ir norėjo žinoti, ar beišgis. Vėliau sunkiai susirgo Sirijos karalius Ben Hadadas. Jehovos pranašo jis teiravosi, ar nuo tos ligos pasveiks (2 Kar 1:2; 8:7, 8).

2 Kai liga užpuola mus pačius arba artimąjį, mes, aišku, viliamės, kad ją pavyks įveikti. Ir ne vienam galbūt kyla klausimas, ar čia negalėtų padėti Dievas. Senovėje Jehova kartais vieną kitą žmogų stebuklingai išgydydavo, savo pranašus net įgalino prikelti kai ką iš mirusių (1 Kar 17:17–24; 2 Kar 4:17–20, 32–35). Ar yra pagrindo manyti, kad panašiai Dievas pagelbės ir dabar?

3–5. a) Kokią galią turi Dievas ir Jėzus? b) Kokius klausimus aptarsime?

 3 Jehova, be abejo, turi galios paveikti žmogaus sveikatą. Tai patvirtina Biblija. Kai kuriuos asmenis jis yra nubaudęs, siųsdamas jiems ligą. Taip, pavyzdžiui, Abraomo dienomis nutiko faraonui, vėliau Mozės seseriai Mirjamai (Pr 12:17; Sk 12:9, 10; 2 Sam 24:15). Dievas izraelitus buvo įspėjęs, kad siųs jiems „įvairias [...] ligas bei rykštes“, jei tauta bus jam neištikima (Įst 28:58–61). Kitais atvejais Jehova saugodavo savo tarnus nuo ligų (Iš 23:25; Įst 7:15). Kai kuriuos savo garbintojus net išgydė. Štai Jobą, trokštantį mirti, kad tik nebereikėtų kęsti skausmų, Jehova išvadavo iš ligos (Job 2:7; 3:11–13; 42:10, 16).

4 Akivaizdu, Dievas gali padaryti ligonį sveiką. Tokią galią turi ir jo Sūnus. Gyvendamas žemėje, Jėzus stebuklingai išgydė daugelį sergančių raupsais, epilepsija, taip pat aklų, paralyžiuotųjų. (Perskaityk Mato 4:23, 24; Jn 9:1–7.) Apmąstydami tuos stebuklus, galime įsivaizduoti, kokių nuostabių darbų jis padarys naujajame pasaulyje. Tvirtai tikime, kad „nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas!’“ (Iz 33:24)

5 Tačiau ar galime tikėtis, jog Dievas arba Jėzus stebuklingai išgydytų žmogų dabar? Kaip turėtume žiūrėti į mus užklumpančias ligas ir negales? Ko svarbaus būtina nepamiršti renkantis gydymą?

SAVO TARNUS JEHOVA STIPRINDAVO

6. Kas Biblijoje sakoma apie „gydymo dovanas“, duotas kai kuriems pirmojo amžiaus krikščionims?

6 Iš Biblijos žinome, kad pirmajame amžiuje Dievas kai kuriems pateptiesiems krikščionims suteikė galią daryti stebuklus (Apd 3:2–7; 9:36–42). Tarp įvairių dvasios dovanų buvo ir „gydymo dovanos“ (1 Kor 12:4–11). Tačiau tiek pastarosios, tiek kitos dovanos, pavyzdžiui, kalbėjimas kalbomis, pranašavimas, netrukus turėjo išnykti (1 Kor 13:8). Šiandien jų jau nebėra. Todėl neturime jokio pagrindo tikėtis, kad Dievas padarys stebuklą ir išgydys mus pačius ar mūsų artimuosius.

7. Kaip mus paguodžia žodžiai, užrašyti Psalmyno 41:3 (Jr)?

7 Vis dėlto tada, kai kamuoja liga, galime būti tikri, jog Dievas suteiks paguodos, išminties ir mus sustiprins, kaip stiprindavo savo tarnus praėjusiais laikais. Karalius Dovydas rašė: „Laimingas, kas rūpinasi vargšais; nelaimės dieną jį Viešpats gelbės. Viešpats jį saugos ir stiprins [„išlaikys jį gyvą“, Brb]“ (Ps 41:2, 3 [41:1, 2, Brb]). Dovydas, suprantama, nemanė, kad kuris nors vargšais besirūpinantis geradarys bus apsaugotas nuo mirties ir galės stebuklingai gyventi amžinai. Kokios tad pagalbos iš Dievo toks žmogus galėjo sulaukti? Dovydas paaiškino: „Viešpats jį parems ligos patale. Jam sergant tu pakeisdavai visą jo guolį“ (Ps 41:3, Jr, išnaša). Ištikimas Dievo tarnas galėjo būti tikras, kad Jehova žino, ką jis kenčia, jo neapleis ir, taip sakant, pakeis jo guolį – sunkiu metu suteiks atgaivą. Juk ir pats žmogaus organizmas Dievo yra sukurtas taip, kad gebėtų atsinaujinti, nugalėti ligą.

8. Ko Dovydas sirgdamas prašė Jehovos, kaip užrašyta Psalmyno 41:5 (41:4, Brb)?

8 Dovydas iš savo patirties galėjo užrašyti ir šiuos žodžius: „Kartą tariau: ‘Viešpatie, pasigailėk manęs, išgydyk mane, nors esu tau nusidėjęs’“ (Ps 41:5 [41:4, Brb]). Jis, galimas dalykas, turėjo omenyje tą metą, kai Abšalomas bandė pasiglemžti karalystės sostą, o pats Dovydas sirgo ir neturėjo jėgų užkirsti maištui kelią. Karalius suprato kenčiąs savo nuodėmės su Batšeba padarinius (2 Sam 12:7–14). Bet  Dovydas žinojo, kad jam yra atleista, ir buvo tikras, jog Dievas juo sergančiu pasirūpins. Ar karalius tikėjosi, kad bus stebuklingai išgydytas ir kad jam bus pridėta gyvenimo dienų?

9. a) Kaip Jehova pagelbėjo karaliui Ezekijui? b) Ko Dovydas tikėjosi iš Jehovos?

9 Kaip jau minėjome, kai kuriuos savo tarnus Jehova yra išgydęs. Antai karalius Ezekijas, gyvenęs vėliau už Dovydą, „sunkiai susirgo ir buvo arti mirties“. Dievas nusprendė jį pagydyti ir Ezekijas galėjo gyventi dar penkiolika metų (2 Kar 20:1–6). Tačiau minėti Dovydo psalmės žodžiai tikrai nereiškė, kad šis meldė sau stebuklo. Iš psalmės konteksto aišku, jog Dovydas norėjo to, ko, jo paties žodžiais tariant, gali tikėtis vargšais besirūpinantis geradarys, – kad Jehova padėtų jam ligos patale. Kadangi nuodėmė Dovydui buvo atleista, jis galėjo prašyti Dievą paguodos ir paramos, taip pat kad atgautų fizines jėgas ir pasveiktų (Ps 103:3). Tokios pat pagalbos ir mes galime maldauti.

10. Kaip buvo su Trofimu ir Epafroditu ir kokią išvadą galime padaryti?

10 Taigi Dievas stebuklingai Dovydo neišgydė, jo gyvenimo trukmės neprailgino. Daug vėliau, pirmajame amžiuje, to jis nepadarė ir Trofimui, vienam iš apaštalo Pauliaus bendražygių. Žinome, kad ir pačiam Pauliui buvo suteikta galia gydyti. (Perskaityk Apaštalų darbų 14:8–10.) Apaštalo dėka pasveiko Publijaus tėvas, kuris „gulėjo suimtas karštinės ir dizenterijos. [...] Paulius pasimeldė, uždėjo ant jo rankas ir išgydė“ (Apd 28:8). Vis dėlto Trofimo, kuris sykiu su Pauliumi leidosi į misionierišką kelionę, jis nepagydė (Apd 20:3–5, 22; 21:29). Kai Trofimas susirgo ir nebegalėjo toliau keliauti, Paulius paliko jį gydytis Milete (2 Tim 4:20). Kitas krikščionis, vardu Epafroditas, kartą „taip susirgo, kad buvo arti mirties“, bet nepasakyta, jog Paulius būtų pasinaudojęs stebuklinga galia šiam savo geram draugui išgydyti (Fil 2:25–27, 30).

KOKIE PATARIMAI VERTI DĖMESIO

11, 12. Kokią pagalbą Lukas galėjo suteikti Pauliui ir kodėl galime teigti, kad jis buvo savo srities žinovas?

11 Drauge su Pauliumi keliavo ir Apaštalų darbų knygos rašytojas Lukas, vadinamas „mylimuoju gydytoju“ (Kol 4:14; Apd 16:10–12; 20:5, 6). Visai tikėtina, kad Lukas pakonsultuodavo Paulių sveikatos klausimais ir misionieriškose kelionėse suteikdavo jam ir kitiems medicininę pagalbą, mat kartais ir šiuos krikščionis užklupdavo liga (Gal 4:13). Luko pagalba buvo tikrai vertinga, juk ir Jėzus yra pasakęs: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams“ (Lk 5:31).

12 Biblijoje nepasakyta, kur ir kada Lukas įgijo medicininį išsilavinimą. Tačiau tai, kad Paulius Laiške kolosiečiams paminėjo Luko profesiją, gali reikšti, jog kolosiečiai jį pažinojo. Jei Lukas iš tiesų buvo iš to krašto, galbūt mokėsi netoliese esančio miesto Laodikėjos medicinos mokykloje. Kad ir kaip ten buvo, žinome viena: Lukas buvo gydytojas, ne šiaip koks savamokslis, mėgstantis žarstyti patarimus kairėn dešinėn. Rašydamas Evangeliją ir Apaštalų darbų knygą jis vartojo konkrečius medicininius terminus. Savo Evangelijoje, be to, užrašė ne vieną pasakojimą, kaip Jėzus pagydė žmones.

13. Kaip turėtume žiūrėti į patarimus dėl sveikatos?

13 Šiandien joks bendratikis mūsų stebuklingai neišgydys. Tačiau kai kurie broliai ir sesės, gerų ketinimų vedami, gali imti patarinėti sveikatos klausimais, nors  to visai neprašėme. Aišku, kai kurie patarimai gali būti praktiški. Štai apaštalas Paulius, žinodamas, kad Timotiejus skundžiasi skrandžio negalavimais (galbūt dėl nešvaraus geriamo vandens), siūlė jam vartoti šiek tiek vyno. * (Perskaityk 1 Timotiejui 5:23.) Tačiau primygtinai raginti bendratikį išbandyti kokį nors gydymo metodą, vaistus ar dietą yra kas kita. Tai gali būti visai neveiksminga ar net duoti blogų rezultatų. Kartais prie tokių rekomendacijų dar pridedamas argumentas: „Mano giminaitis irgi sirgo panašia liga. Tada išgėrė šitų vaistų ir pasveiko.“ Kad ir kaip nuoširdžiai tokie žodžiai skambėtų, atminkime, jog vartoti net ir labai populiarius vaistinius preparatus gali būti rizikinga. (Perskaityk Patarlių 27:12.)

VADOVAUKIS SVEIKA NUOVOKA

14, 15. a) Kokių žmonių turėtume saugotis? b) Ką svarbaus suprantame iš Patarlių 14:15?

14 Savaime suprantama, mes norime būti sveiki. Gyvenimas tada teikia daugiau malonumo, galime atsidėti dievatarnystei. Tačiau visi esame paveldėję netobulumą, todėl sveikatos problemų neišvengiame. Kai susergame kokia liga, gali būti ne vienas būdas tą ligą gydyti ir mes turime teisę patys gydymą pasirinkti. Liūdna, bet šiame savanaudiškumo kupiname pasaulyje yra žmonių, kurie iš kito nelaimės siekia pasipelnyti. Jie pardavinėja visokius vaistus ar preparatus, kurie neva daro stebuklus, ir savo tvirtinimus paremia išgalvotomis istorijomis. Kiti asmenys ar farmacijos kompanijos, siekdamos kuo daugiau užsidirbti, reklamuoja labai brangius produktus. Sergančiajam, žūtbūt ieškančiam palengvėjimo ar norinčiam išgyventi bent truputį ilgiau, gal labai norisi tokius vaistus išbandyti. Vis dėlto nepamirškime, kas sakoma Dievo Žodyje: „Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi, o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius“ (Pat 14:15).

15 Gudrus žmogus bus ypač atsargus, jei patarimą, kaip gydytis, gauna iš žmogaus, neturinčio reikalingos kvalifikacijos. Jis pamąstys: „Na, gerai, man sako, kad šitie vaistai ar maitinimosi režimas kažkam padėjo. Bet ar yra žmonių, kurie galėtų tai paliudyti? Mes visi juk skirtingi. Ar galiu būti tikras, kad tie vaistai ar gydymo metodas padės ir man? Gal turėčiau šitą klausimą labiau patyrinėti ir pasikonsultuoti su patikimu specialistu?“ (Įst 17:6)

16. Ką svarbu apsvarstyti, kai sprendžiame, ar mums priimtinas koks nors gydymo metodas?

16 Dievo Žodyje esame raginami gyventi „dabartiniame pasaulyje protingai“ (Tit 2:12, Jr). Protas padės mums apsispręsti teisingai, kai koks nors sveikatos tyrimo ar gydymo metodas atrodo keistas ir paslaptingas. Pamąstysime: „Ar jį siūlantis asmuo gali suprantamai paaiškinti, kaip jis veikia? Ar tas metodas neprieštarauja žinomiems faktams? Ar kiti medikai laiko jį patikimu? (Pat 22:29) Jei nuspręsčiau, kad tas metodas man priimtinas, ar nesivadovaučiau vien emocijomis?“ Galbūt teigiama, kad tas gydymo būdas atrastas kokioje nors tolimoje šalyje ir gydytojai apie jį dar nieko nežino. Bet ar yra kokių faktų, įrodančių, kad tai tiesa? Kai kurie diagnostikos prietaisai ar gydymo metodai, pasak juos reklamuojančiųjų, yra veiksmingi dėl tam tikros nepaaiškinamos jėgos ar energijos, o jų siūlomi vaistiniai preparatai esą turi slaptų ingredientų. Tokiais atvejais krikščionys turi būti labai atsargūs, nes Jehova yra įspėjęs neturėti  nieko bendra su magija ar antgamtinėmis jėgomis (Kun 19:26; Įst 18:10–12).

„LIKITE SVEIKI!“

17. Ko kiekvienas iš mūsų norime?

17 Pirmajame amžiuje krikščionių veiklai vadovaujantys broliai bendruomenėms išsiuntė svarbų laišką. Išvardiję dalykus, nuo kurių bendratikiai turėtų susilaikyti, jie dar pridūrė: „Jums gerai klosis, jeigu saugositės šitų dalykų. Likite sveiki!“ (Apd 15:29) Baigiamieji laiško žodžiai dar gali būti verčiami „būkite stiprūs“. Šis malonus palinkėjimas byloja, kad kiekvienas norime džiaugtis gera sveikata ir kupini jėgų tarnauti Dievui.

Norime džiaugtis gera sveikata, kad galėtume tarnauti Jehovai (žiūrėk 17 pastraipą)

18, 19. Ko nuostabaus sulauksime naujajame pasaulyje?

18 Vis dėlto kol dar egzistuoja šita netikusi pasaulio santvarka ir kol tebesame netobuli, nuo ligų ir visokių negalavimų niekur nepabėgsime. Nėra pagrindo tikėtis, kad mūsų sveikata stebuklingai pasitaisys. Bet kad tai tikrai įvyks ateityje, mums primena žodžiai iš Apreiškimo 22:1, 2. Apaštalas Jonas regėjime matė „gyvybės vandens upę“ ir „gyvybės medžius“, kurių lapai „skirti tautoms gydyti“. Tai nereiškia, kad šiandien ar kada ateityje gausime kokių nors ypatingų vaistų, kurie išgydys visas mūsų ligas. Ne, minėta upė ir medžiai su gydančiais lapais vaizduoja visa, ką Jehova per Jėzų Kristų suteiks klusniems žmonėms, kad šie galėtų gyventi amžinai (Iz 35:5, 6).

19 Laukdami to nuostabaus meto, nepamirškime, kad Jehova rūpinasi kiekvienu iš mūsų, taip pat ir tais, kurie serga. Kaip ir Dovydas galime neabejoti, kad Dievas supranta, kaip jaučiasi ligos palaužti žmonės, ir kenčiančius savo tarnus sustiprina. Iš visos širdies pritariame Dovydo žodžiams: „Tu padėsi man, nes darau tai, kas dora, ir laikysi mane amžinai savo Artume“ (Ps 41:13 [41:12, Brb]).

^ pstr. 13 Vienoje knygoje sakoma: „Eksperimentais įrodyta, kad vidurių šiltinę ir kitas pavojingas ligas sukeliančios bakterijos, sumaišytos su vynu, greitai žūva“ (The Origins and Ancient History of Wine).