Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2015 m. lapkritis

Kas nuveikta per šimtą Dievo Karalystės valdymo metų

Kas nuveikta per šimtą Dievo Karalystės valdymo metų

„Ramybės Dievas [...] teaprūpina jus viskuo, kas gera, jo valiai vykdyti“ (HBR 13:20, 21).

GIESMĖS: 136, 14

1. Kiek svarbu Jėzui buvo skelbti apie Karalystę ir iš ko tai suprantame?

JĖZUI buvo tikras džiaugsmas skelbti apie Dievo Karalystę. Jokia kita tema jis taip dažnai nekalbėjo. Biblijoje randame per šimtą kartų, kai Jėzus minėjo Karalystę. Ji buvo išties brangi Dievo Sūnaus širdžiai. (Perskaityk Mato 12:34.)

2. Kiek žmonių tikriausiai girdėjo Jėzaus paliepimą, užrašytą Mato 28:19, 20?

2 Netrukus po prikėlimo Jėzus susitiko su daugiau nei 500 savo sekėjų (1 Kor 15:6). Tikriausiai tada jis ir prisakė paskelbti žinią apie Karalystę visų tautų žmonėms. Anuomet tai atrodė didžiulė užduotis. * Jėzus išpranašavo, kad šis globalinis evangelizacijos darbas tęsis iki pat santvarkos pabaigos ir jo žodžiai akivaizdžiai pildosi. Tikėtina, ir tu  vykdai Jėzaus paliepimą ir taip prisidedi prie tos pranašystės išsipildymo (Mt 28:19, 20).

3. Kokie trys dalykai padeda mums skelbti gerąją naujieną?

3 Liepęs savo sekėjams skelbti gerąją naujieną, Jėzus pažadėjo: „Aš esu su jumis“ (Mt 28:20). Vadinasi, jis imsis šiam pasauliniam darbui vadovauti ir skelbėjams padės. Su mumis yra ir Jehova. Jis aprūpina „viskuo, kas gera“, kad galėtume atlikti patikėtą užduotį (Hbr 13:20, 21). Šiame straipsnyje aptarsime tris dalykus: 1) kokių įrankių gerajai naujienai garsinti skelbėjai yra gavę, 2) kokius liudijimo būdus yra išbandę, 3) kaip yra lavinami. Visų pirma pakalbėkime, kokiais įrankiais naudojomės per praėjusį šimtmetį.

ĮRANKIAI, PADEDANTYS EVANGELIZUOTOJAMS

4. Kodėl evangelizacijos tarnyboje naudojamės įvairiais įrankiais?

4 Jėzus „žodį apie karalystę“ palygino su sėkla, kuri sėjama įvairioje dirvoje (Mt 13:18, 19). Ūkininkas, ruošdamas žemę sėjai, naudojasi visokiausiais padargais ir įrankiais. Mūsų Karalius irgi duoda mums būtinų įrankių, kad paruoštume žmonių širdį priimti žinią apie Karalystę. Kai kurie iš jų buvo pravartūs gal vieną kitą dešimtmetį, bet yra ir tokių, kuriais naudojamės iki šiolei. Visi jie vienaip ar kitaip padėjo skelbėjams pagerinti savo įgūdžius.

5. Kokį įrankį skelbėjai gavo 1933-iaisiais ir kaip juo naudojosi?

5 Vienas toks įrankis, padėjęs daugeliui imtis evangelizacijos darbo, buvo liudijimo kortelė. Skelbėjai ja pradėjo naudotis 1933 metais. Kortelės matmenys buvo maždaug 8 iš 13 centimetrų ir joje būdavo trumpai išdėstytas koks nors Biblijos mokymas. Kartkartėmis būdavo išleidžiama nauja kortelė kitokia tema. Ją pateikdavo labai paprastai. Čarlzas Erlenmejeris buvo gal dešimties, kai pirmąkart liudijo su kortele. Jis sakė: „Pokalbį dažniausiai pradėdavome žodžiais „prašom perskaityti šią kortelę“. Šeimininkui perskaičius, pasiūlydavome jam literatūros ir išeidavome.“

6. Kodėl liudijimo kortelė buvo pravarti?

6 Liudijimo kortelė daugeliu atvejų buvo labai pravarti. Kai kurie skelbėjai, nors ir troško dalytis evangelija su kitais, buvo drovūs ir nežinojo, ką sakyti. Kiti priešingai – norėjo pasakyti labai daug. Per keletą minučių jie stengdavosi išdėstyti pašnekovui visa, ką žino, bet neretai prarasdavo taktą. O štai liudijimo kortelė vos keletu apgalvotų žodžių „pasakydavo“ tai, ką reikia, ir palengvindavo skelbėjo darbą.

7. Kokių netikėtumų pasitaikydavo liudijant su kortele?

7 Liudijant su kortele pasitaikydavo ir netikėtumų. Ilgametė liudytoja Greisė Istep sakė: „Kartais mūsų paklausdavo: „Na, tai apie ką čia kalbama? Ar negalit tiesiog pasakyti?“ Be to, ne visi galėdavo perskaityti, kas kortelėje parašyta. Kiti, manydami, kad kortelę gali pasilikti, paimdavo ją ir uždarydavo duris. Būdavo pašnekovų, kurie įpykę suplėšydavo kortelę į skutelius. Vis dėlto mūsų broliai ir sesės, išėję į tarnybą, mokėsi bendrauti su žmonėmis ir atvirai pasisakyti esą Karalystės žinios skelbėjai.

8. Kaip skelbėjai naudodavosi nešiojamuoju gramofonu? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

8 Kitas įrankis, kuriuo skelbėjai naudojosi praeito amžiaus ketvirtame  dešimtmetyje ir penktojo pradžioje, buvo nešiojamasis gramofonas. Kai kurie mūsų bendratikiai praminė jį Aaronu, nes aparatas kalbėdavo už juos. (Perskaityk Išėjimo 4:14–16.) Šeimininkui sutikus, skelbėjas paleisdavo plokštelę su puspenktos minutės trukmės Biblija pagrįsta kalba. Tada pasiūlydavo leidinių. Kartais paklausyti įrašo susirinkdavo visa šeima. 1934 metais mūsų bendrija pradėjo gaminti gramofonus, specialiai pritaikytus evangelizacijos tarnybai. Iš viso buvo įrašytos net 92 kalbos įvairiausiomis temomis.

9. Ką gera davė liudijimas su gramofonais?

9 Išgirdęs vieną įrašytą kalbą, Hilaris Goslinas paprašė skelbėjo savaitei gramofoną paskolinti, kad žinios apie Karalystę duotų paklausyti ir savo kaimynams. Skelbėjas sutiko. Grįžęs po savaitės jis rado ne tik Hilarį, bet ir dar keletą naujų susidomėjusiųjų. Laikui bėgant nemažai tų žmonių pasiaukojo Jehovai. Dvi Hilario dukros buvo pakviestos į Gileado mokyklą ir ją baigusios tarnavo misionierėmis užsienyje. Kaip ir liudijimo kortelės, nešiojamieji gramofonai padėjo daugeliui imtis evangelizuotojo tarnystės. Vėliau Karalius Kristus pasirūpino, kad bendruomenėse pradėtų veikti teokratinės tarnybos mokykla ir skelbėjai būtų mokomi, kaip dera paliudyti.

ĮVAIRŪS LIUDIJIMO BŪDAI

10, 11. Kaip Biblijos tiesai skleisti buvo panaudoti laikraščiai bei radijas ir kodėl šie liudijimo būdai buvo paveikūs?

10 Kad gerąją naujieną išgirstų kuo daugiau žmonių, Jehovos garbintojai, Karaliaus Kristaus vadovaujami, naudojosi pačiais įvairiausiais liudijimo būdais. Tie būdai turėjo ypatingą reikšmę tada, kai dvasinės pjūties darbininkų dar buvo maža. (Perskaityk Mato 9:37.) Tose vietovėse, kur Jehovos garbintojų buvo vos keletas, XX amžiaus pradžioje geroji naujiena buvo plačiai skleidžiama per laikraščius. Kas savaitę Čarlzas Teizas Raselas telegrafu nusiųsdavo pamokslą vienai spaudos agentūrai, o ši telegrafu pamokslą išsiuntinėdavo į laikraščių leidyklas Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Europoje. Paskaičiuota, kad 1913 metais brolio Raselo pamokslus spausdino apie 2000 laikraščių, kuriuos skaitė apie 15 milijonų žmonių.

11 Broliui Raselui mirus, imta naudoti kitą paveikų liudijimo būdą – radiją. 1922-ųjų balandžio 16 dieną Džozefas Rezerfordas pasakė kalbą, kurią per radiją girdėjo maždaug 50 tūkstančių žmonių. 1924 metų vasario 24-ąją pradėjo veikti pirmoji mūsų organizacijos radijo stotis WBBR. Apie šį naują liudijimo būdą 1924 metų gruodžio 1 dienos Sargybos bokšto numeryje buvo rašoma: „Mes tikime, kad radijas yra pats taupiausias ir efektyviausias iš visų panaudotų būdų tiesai pranešti.“ Kaip ir laikraščiai, radijo transliacijos padėjo pasiekti daugybę žmonių tose vietovėse, kur Karalystės skelbėjų buvo mažai.

Daug skelbėjų mielai liudija viešose vietose ir supažindina žmones su mūsų interneto svetaine (žiūrėk 12 ir 13 pastraipas)

12. a) Kokie viešojo liudijimo būdai tau labiausiai patinka? b) Kas padėtų įveikti baimę liudyti viešose vietose?

12 Pastaruoju metu akcentuojama, kaip svarbu liudyti viešose vietose: autobusų ir traukinių stotyse, stovėjimo aikštelėse, miesto aikštėse, prekyvietėse. Jei dalyvauti šioje tarnybos srityje tau nėra lengva, melsk Jehovą pagalbos ir pamąstyk apie tolesnius ilgamečio  keliaujančiojo prižiūrėtojo Andželo Maneros žodžius: „Kai tik tarnyboje reikėdavo taikyti kokią naujovę, suprasdavome, kad tai yra proga naujaip tarnauti Jehovai, naujaip parodyti jam ištikimybę, išbandyti savo atsidavimą. Troškome daryti visa, ko tik jis prašo.“ Kai įveikiame būgštavimus ir tarnyboje imamės to, kas mums nėra įprasta, stipriname savo tikėjimą ir pasitikėjimą Jehova, ugdomės dvasingumą, tampame geresni evangelizuotojai. (Perskaityk 2 Korintiečiams 12:9, 10.)

13. Kodėl galima sakyti, kad skleisti gerąją naujieną labai padeda mūsų svetainė, ir ką gera esi patyręs rodydamas ją žmonėms?

13 Daugeliui skelbėjų tarnyboje patinka rodyti mūsų interneto svetainę jw.org. Joje apsilankę, žmonės gali skaityti ir atsisiųsti Biblija grįstos literatūros 700 suvirš kalbų. Kasdien svetainėje apsilanko daugiau nei 1,6 milijono žmonių. Kaip praeityje radijas, taip šiandien mūsų svetainė padeda paskelbti gerąją naujieną po atokiausius kampelius.

GEROSIOS NAUJIENOS SKELBĖJŲ LAVINIMAS

14. Kokio lavinimo reikėjo Karalystės žinios skelbėjams ir kas čia ypač padėjo?

14 Paminėjome keletą įrankių ir būdų, kurie padėjo paskleisti gerąją naujieną. Vis dėlto skelbėjus reikėjo lavinti, kad būtų geresni evangelizuotojai. Tarkim, ką broliui ar sesei reikėjo daryti, jei pašnekovas nesutikdavo su tuo, ką išgirdo per gramofoną? O kaip tada, jei žmogus perskaitęs liudijimo kortelę susidomėdavo? Skelbėjai turėjo išmokti taktiškai atsakyti prieštaraujantiems ir būti geri Biblijos mokytojai. Brolis Neitanas Noras, Dievo dvasios padedamas, įžvelgė, kaip svarbu lavinti skelbėjų kalbėjimo ir mokymo įgūdžius. Todėl 1943 metais bendruomenėse buvo įsteigta teokratinės tarnybos mokykla. Nuo tada ji labai padėjo mums tapti geresniais Karalystės žinios skelbėjais.

15. a) Kaip kai kurie bendratikiai jautėsi, kai turėjo atlikti užduotį teokratinės tarnybos mokykloje? b) Kaip Jehovos žodžiai, užrašyti Psalmyno 32:8, pasitvirtino tavo atveju?

15 Daug kas buvo nepratę kalbėti auditorijai. Brolis Chulijas Ramu pirmąją kalbą teokratinės tarnybos mokykloje pasakė 1944 metais. Jam reikėjo kalbėti apie Doegą – vyrą, paminėtą  tik penkiose Biblijos eilutėse. Chulijas sakė: „Tirtėjo keliai, drebėjo rankos, kaleno dantys. [...] Kalbą pasakiau per tris minutes. Tai buvo pirmas kartas, kai kalbėjau nuo pakylos. Bet aš nepasidaviau.“ Į mokyklą įsirašydavo ir vaikai, nors kai kuriems iš jų kalbėti priešais bendruomenę buvo labai sunku. Anksčiau minėtas Andželas Manera matė, kaip savo pirmąją užduotį atliko vienas berniukas, vos pradėjęs mokytis pradinėje mokykloje. Brolis Manera pasakojo: „Jis taip jaudinosi, kad jau pačioje kalbos pradžioje ėmė kūkčioti. Bet buvo pasiryžęs nesustoti ir taip pasikūkčiodamas pasakė kalbą iki galo.“ Galbūt tau sueigose sunku komentuoti ir atlikti užduotis ant pakylos, nes esi drovus ar manai, kad nesugebėsi? Jei taip, prašyk Jehovą padėti tau įveikti baimę. Pamatysi: kaip jis padėjo pirmiesiems teokratinės tarnybos mokyklos dalyviams, taip padės ir tau. (Perskaityk Psalmyno 32:8.)

16. Kokia yra Gileado mokyklos paskirtis?

16 Jehovos garbintojai yra lavinami ne vien teokratinės tarnybos mokykloje. Misionieriai ir kiti daug pasisėmė mokydamiesi Gileado mokykloje. Anot vieno joje dėstančio brolio, mokyklos tikslas yra „sužadinti dalyviams dar didesnį troškimą dirbti evangelizacijos darbą“. Gileado mokykla buvo įsteigta 1943 metais ir nuo tada parengė daugiau nei 8500 misionierių. Jie yra tarnavę maždaug 170 šalių. Nuo 2011-ųjų į mokyklą kviečiami tik tie, kas jau yra specialieji visalaikiai tarnai: specialieji pionieriai, keliaujantieji prižiūrėtojai, beteliečiai, taip pat misionieriai, dar nesimokę šioje mokykloje.

17. Kas byloja, kad Gileado mokykla yra naudinga?

17 Ar naudingas buvo toks papildomas lavinimas? Štai pavyzdys. 1949 metų rugpjūtį Japonijoje nebuvo nė dešimt vietinių skelbėjų. Tų metų gale čia jau darbavosi trylika misionierių, baigusių Gileado mokyklą. Šiandien Japonijoje yra maždaug 216 tūkstančių evangelizuotojų ir beveik 42 procentai iš jų tarnauja pionieriais.

18. Kokie kursai labai padeda Jehovos garbintojams?

18 Dar yra nemažai visokių kursų, kurie labai padeda Jehovos garbintojams stiprinti savo dvasingumą ir našiai jam tarnauti. Tai ir Karalystės tarnybos kursai, evangelizuotojų tobulinimosi kursai, pionierių tarnybos kursai, kursai rajono prižiūrėtojams ir jų žmonoms, kursai filialų komitetų nariams ir jų žmonoms. Akivaizdu, kad Jėzus nepaliauja savo valdinių mokyti ir lavinti.

19. Ką brolis Raselas pasakė apie evangelizacijos darbą ir kaip jo žodžiai pasitvirtino?

19 Nuo Dievo Karalystės užgimimo praėjo jau daugiau kaip šimtas metų. Mūsų Karalius Jėzus Kristus ir toliau mums padeda ir vadovauja. 1916 metais brolis Raselas, likus nedaug laiko iki jo mirties, ištarė žodžius, bylojančius apie jo įsitikinimą, jog evangelizacijos mastas smarkiai išaugs. Vienam artimam bendradarbiui jis pasakė: „Šis darbas sparčiai plečiasi ir nepaliaus plėstis ateityje. Juk karalystės evangelija turi būti paskelbta po visą pasaulį“ (A. H. Macmillan. Faith on the March. p. 69). Brolis tikrai nesuklydo. Kokie dėkingi esame ramybės Dievui Jehovai, kad aprūpina mus viskuo, kas reikalinga jo valiai vykdyti!

^ pstr. 2 Yra svari priežastis manyti, kad dauguma iš tos grupės tapo krikščionimis. Savo laiške korintiečiams Paulius tuos 500 suvirš asmenų pavadino broliais ir tuojau pridūrė: „Dauguma jų tebėra su mumis, o kai kurie jau užmigę.“ Taigi panašu, kad Paulius ir kiti pirmojo amžiaus krikščionys pažinojo nemažai tų, kurie savo ausimis buvo girdėję Jėzaus žodžius.