Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2015 m. spalis

„Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi“

„Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi“

„Kvailas, kas niekada neskaito laikraščių, bet dar kvailesnis tas, kuris tiki viskuo, kas juose parašyta“ (Augustas fon Šlėceris, vokiečių istorikas ir publicistas [1735–1809]).

KAIP negalima buvo tikėti viskuo, ką rašė laikraščiai prieš porą šimtmečių, taip šiandien, XXI amžiuje, negalima priimti už gryną pinigą visko, kas įdėta į internetą. Šiuolaikinės technologijos padeda lengvai rasti daugybę informacijos. O ji visokia: teisinga ir melaginga, naudinga ir bevertė, gera ir žalinga. Vadinasi, reikia apdairiai rinktis, ką skaityti. Ypač tie, kurie neseniai pradėjo naudotis internetu, gali būti linkę manyti, jog informacija, pavyzdžiui, kokia nors neįtikėtina, sensacinga žinia, yra teisinga vien todėl, kad pasirodė viešojoje elektroninėje erdvėje arba kad ją atsiuntė draugas. Biblija ne tuščiai įspėja: „Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi, o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius“ (Pat 14:15).

Kaip netapti neišmanėliu ir mokėti atskirti, kas internete yra melas, klastotė arba šiuolaikinis mitas? Pirmiausia pažiūrėk, iš kur ši informacija – iš patikimos oficialios svetainės ar iš kokio tinklaraščio arba nežinomo šaltinio. Gal kokioje nors svetainėje jau atskleista, kad tas dalykas pramanytas? * Taip pat pasinaudok „sveika nuovoka“ (Pat 7:7). Jeigu koks pranešimas atrodo neįtikėtinas, greičiausiai tai išties tik muilo burbulas. Arba jei skaitai neigiamus atsiliepimus apie kitus, pagalvok, kam naudinga tokias žinias skleisti ir dėl kokių motyvų taip daroma.

AR VERTA VISKĄ PLATINTI?

Kai kurie stengiasi patys pirmieji pranešti naujieną, dažniausiai norėdami pelnyti kitų dėmesį. Jie platina informaciją visiems savo adresatams nepatikrinę, ar ji teisinga, ir nepasvarstę, kokios gali būti pasekmės (2 Sam 13:28–33). Tačiau protingas žmogus pirma pagalvos, ar tai nepridarys žalos kokiam nors  asmeniui ar organizacijai, ar nesuterš jų reputacijos.

Kadangi informacijos patikimumui nustatyti reikia laiko ir pastangų, kai kurie tai daryti palieka gavėjui. Bet atminkime, kad ir tam žmogui savas laikas yra brangus (Ef 5:15, 16). Taigi užuot siuntinėję abejotiną žinią, verčiau laikykimės tokios taisyklės: informaciją, dėl kurios tikrumo dvejojame, pašalinkime.

Pagalvok: ar mėgsti elektroniniu paštu gautas istorijas tuojau pat išsiuntinėti kitiems? Ar kada nors savo adresatų teko atsiprašyti, kad pasidalijai informacija, kuri buvo netiksli arba grynas melas? Ar kas nors yra paprašęs daugiau nieko jam nebesiuntinėti? Nepamiršk, jog kiekvienas, su kuo palaikai ryšį per elektroninį paštą, naudojasi internetu ir be tavo pagalbos gali rasti visa, kas jį domina. Tikrai nereikia užtvindyti žmogaus visokiomis smagiomis istorijomis, vaizdo siužetais ar krūvomis nuotraukų. Nederėtų siuntinėti ir mūsų brolių kalbų įrašų ar spausdintų tekstų. * Be to, paslaugos kitiems nepadarytume, jei platintume savo asmeninių studijų medžiagą, sąrašus su Biblijos citatomis ir atsakymais į klausimus, kuriuos aptarsime per sueigas. Juk daug geriau, kai sueigoms kiekvienas pasiruošia pats.

Ar turėčiau persiųsti sensacingą pranešimą kam nors kitam?

O ką turėtum daryti internete radęs piktas apkalbas apie Jehovos organizaciją? Tokią informaciją tuoj pat atmesk. Kai kurie mano, kad ja verta pasidalyti su bendratikiais ir sužinoti jų nuomonę, tačiau šitaip žalingas šmeižtas tik plinta toliau. Jei mums kokia nors interneto žinia kelia nerimą, prašykime Jehovą išminties ir pasikalbėkime apie tai su dvasiškai brandžiais broliais (Jok 1:5, 6; Jud 22, 23). Prisiminkime: pats Jėzus, irgi kaltintas nebūtais dalykais, savo mokinius įspėjo, kad priešai juos persekios ir kalbės apie juos „visokias piktas melagystes“ (Mt 5:11; 11:19; Jn 10:19–21). Būkime  apdairūs ir supratingi – mokėkime atpažinti „klastingai kalbančiuosius“, kurių „gyvenimo būdas suktas“ (Pat 2:10–16).

GERBK KITUS

Supratingai elgtis reikia ir tada, kai mums persiunčia pranešimų apie bendratikius, pasakojimų apie tarnybą. Net jei informacija patikima, ne visada būtų teisinga ir meilinga platinti ją toliau (Mt 7:12). Pavyzdžiui, dalytis negatyvia, nors ir neklaidinga, informacija apie kitus nėra gerai (2 Tes 3:11; 1 Tim 5:13). Kai kurios žinios galbūt yra konfidencialios ir turėtume gerbti žmogaus teisę jas paviešinti tinkamu laiku ir būdu. Atskleisdami tokias žinias pirma laiko, galime pridaryti daug žalos.

Informacija – teisinga ir melaginga, naudinga ir bevertė, gera ir žalinga – šiandien plinta labai greitai. Net jei siunti pranešimą tik vienam adresatui, žinok, jog visas turinys, nori to ar ne, gali žaibiškai pasklisti po pasaulį. Todėl nepasiduokime potraukiui gautus pranešimus skubiai, beatodairiškai persiuntinėti. Skaitydami sensacingas naujienas, atminkime, kuo pasižymi tikra meilė: ji nėra pernelyg įtari, kita vertus, nėra naivi ar lengvatikė. Meilė taip pat netiki žmonių, vergaujančių „melo tėvui“ Šėtonui, piktavališkais prasimanymais apie Jehovos organizaciją ir mūsų bendratikius (Jn 8:44; 1 Kor 13:7). Sveika nuovoka bei įžvalgumas padės būti išmintingiems ir atsakingai naudotis informacija, gausėjančia sulig kiekviena diena. Įsidėmėkime Biblijos žodžius: „Neišmanėlis paveldės kvailystę, o supratingąjį vainikuos išmintis“ (Pat 14:18, Brb).

^ pstr. 4 Kartais kokia nors jau demaskuota melagystė ar iš piršto laužta istorija truputį pakeičiama, kad būtų panašesnė į tiesą, ir vėl platinama.

^ pstr. 8 Žiūrėk rubriką „Klausimų dėžutė“ 2010 m. balandžio mėn. Mūsų Karalystės tarnyboje.