Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2015 m. gegužė

Būk budrus — Šėtonas nori tave praryti!

Būk budrus — Šėtonas nori tave praryti!

„Budėkite. Jūsų priešininkas Velnias lyg riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, ieškodamas ką praryti“ (1 PT 5:8).

1. Kaip vienas dvasinis Dievo kūrinys tapo Šėtonu?

IŠ PRADŽIŲ jis buvo ištikimas Jehovos tarnas. Tačiau paskui šis dvasinis Dievo kūrinys ėmė trokšti, kad žmonės jį garbintų. Užuot šį nederamą troškimą slopinęs, jį puoselėjo ir kurstė, kol galiausiai tas troškimas pagimdė nuodėmę (Jok 1:14, 15). Šis asmuo — tai Šėtonas, tas, kuris „nesilaikė tiesos“. Jis ėmė maištauti prieš Dievą ir tapo „melo tėvu“ (Jn 8:44).

2, 3. Ką apie didžiausią Jehovos priešą atskleidžia žodžiai „Šėtonas“, „Velnias“, „gyvatė“ ir „slibinas“?

2 Sukilęs prieš Jehovą, Šėtonas tapo aršiausiu jo ir visos žmonijos priešu. Jau vien tai, kaip jis pavadintas, liudija apie baisų jo sugedimą. Žodis „Šėtonas“ išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „priešininkas“ ir nurodo, kad šis nedoras angelas Dievo valdžios nekenčia ir agresyviai jai priešinasi. Užvis labiausiai Šėtonas norėtų pamatyti Jehovos viešpatystės žlugimą.

3 Kaip rašoma Apreiškimo 12:9, Šėtonas dar vadinamas Velniu. Graikiškas šio žodžio atitikmuo reiškia „šmeižikas“.  Toks pavadinimas Šėtonui labai pritinka, juk jis apšmeižė Jehovą, tvirtindamas, kad savo tarnams jis meluoja. Žodžiai „senoji gyvatė“ primena, kaip Edeno sode Šėtonas pasinaudojo gyvate ir apgavo Ievą. O išgirdę žodžius „didysis slibinas“ iškart pagalvojame apie siaubą keliančią pabaisą. Šėtonas toks ir yra: visa esybe trokšta sužlugdyti Dievo sumanymus ir pražudyti jo tarnus.

4. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

4 Galime drąsiai teigti, kad Šėtonas mums kelia pačią didžiausią grėsmę, nes kėsinasi į mūsų ištikimybę Jehovai. Biblija ne veltui mus ragina: „Būkite blaivūs, budėkite. Jūsų priešininkas Velnias lyg riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, ieškodamas ką praryti“ (1 Pt 5:8). Šiame straipsnyje aptarsime trejetą Šėtono bruožų. Aptarimas padės suvokti, kaip svarbu būti budriems ir saugotis šio Jehovos ir jo tarnų priešo, kuris padarys bet ką, kad įgyvendintų savo nedoras užmačias.

ŠĖTONAS YRA GALINGAS

5, 6. a) Prašom pateikti pavyzdžių, liudijančių, kad dvasiniai Dievo kūriniai yra labai galingi. b) Kodėl galima sakyti, kad Šėtonas „turi mirties galių“?

5 Biblijoje dvasiniai Jehovos kūriniai, angelai, vadinami galiūnais (Ps 103:20). Už žmones jie nepalyginti pranašesni savo protu ir galia. Aišku, Dievui ištikimi angelai galią naudoja geriems tikslams. Štai sykį vienas Jehovos angelas užmušė 185 tūkstančius asirų karių (2 Kar 19:35). Tai būtų nelengva užduotis ištisai kariuomenei, ką jau bekalbėti apie vieną žmogų. Vėliau, pirmajame mūsų eros amžiuje, angelas išvadavo Jėzaus apaštalus iš kalėjimo. Toji galinga ir sumani dvasinė esybė atrakino kalėjimo duris, išleido apaštalus, duris vėl užrakino ir to nepastebėjo nė vienas iš sargybinių (Apd 5:18-23).

6 Priešingai nei ištikimieji angelai, Šėtonas savo galią naudoja vien blogiems tikslams. O galia jo tikrai didelė. Ir kokią įtaką Šėtonas geba daryti! Šventajame Rašte jis vadinamas „šio pasaulio valdovu“ ir „šios santvarkos dievu“ (Jn 12:31; 2 Kor 4:4). Netgi pasakyta, kad jis „turi mirties galių“ (Hbr 2:14). Ar tai reiškia, kad Šėtonas pats eina ir žudo žmones? Ne, visame pasaulyje jis sėja neapykantą, smurtą, skleidžia žudikišką dvasią. Be to, Edeno sode jis suktybe suvedžiojo Ievą, o ši paskatino nusidėti Adomą; taip į visus žmones prasiskverbė nuodėmė ir mirtis (Rom 5:12). Todėl tikrai galime sakyti, kad Šėtonas „turi mirties galių“. Jėzaus žodžiais tariant, jis yra „žmogžudys“ (Jn 8:44). Išties, kokį galingą priešą turime!

7. Iš kur žinome, kad demonai yra galingi?

7 Kovodami su Šėtonu, užsitraukiame ne tik jo nemalonę. Prieš mus atsisuka ir visi tie, kas Šėtoną palaiko ir priešinasi Jehovos viešpatystei. Tarp jų yra ir daugybė maištingų dvasinių būtybių, dar vadinamų demonais (Apr 12:3, 4). Savo antžmogiška galia jie naudojasi sukeldami žemės gyventojams visokiausių kančių ir taip padarę yra ne sykį (Mt 8:28-32; Mk 5:1-5). Niekad nesumenkink šių nedorų angelų, taip pat demonų „valdovo“ galios (Mt 9:34). Be Jehovos pagalbos  kovoje prieš Šėtoną mes iškart pralaimėtume.

ŠĖTONAS YRA ŽIAURUS

8. a) Į ką Šėtonas yra nusitaikęs? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.) b) Kaip pasaulis, tavo akimis, atspindi Šėtono žiaurumą?

8 Apaštalas Petras prilygino Šėtoną riaumojančiam liūtui. Viename veikale rašoma, kad graikiškas žodis, išverstas „riaumojantis“, vartojamas apibūdinti „baisiai peralkusio žvėries staugimą“. Kaip taikliai charakterizuojamas žiaurus Šėtono būdas! Nors piktojo valdžioje jau yra visas pasaulis, jis trokšta naujų aukų (1 Jn 5:19). Pasaulio žmonės šiam grobuoniui tik užkandis. Visą dėmesį jis yra sutelkęs į, taip sakant, pagrindinį patiekalą — pateptųjų likutį ir jų draugus iš „kitų avių“ tarpo (Jn 10:16; Apr 12:17). Šėtonas taikosi praryti Jehovos tautą. Persekiojimai, kuriuos užtraukia Jėzaus sekėjams nuo pat pirmojo amžiaus iki dabar, byloja apie nežabotą jo žvėriškumą.

9, 10. a) Kaip Šėtonas puldinėjo senovės Izraelį? (Prašom pateikti pavyzdžių.) b) Kodėl Šėtonas ypač taikėsi į izraelitus? c) Kaip, tavo manymu, jaučiasi piktasis, jei kuris nors Dievo tarnas sunkiai nusideda?

9 Šėtono žvėriškumas matomas ir iš dar kai ko. Alkanas liūtas nejaučia jokio gailesčio aukai ją žudydamas. Ir kai auka jau negyva, jo tikrai nekamuoja sąžinės graužatis. Šėtonas irgi neturi nė kruopelės gailesčio tam, kurį pasiruošęs praryti. Pagalvok, ką jis jausdavo, kai izraelitai senovėje imdavo paleistuvauti arba pasiduodavo gobšumui. Nesunku įsivaizduoti, kokiu gardžiu pergalės skoniu šis riaumojantis liūtas mėgavosi, matydamas tragišką ištvirkaujančio Zimrio baigtį ir godaus Gehazio nelaimę (Sk 25:6-8, 14, 15; 2 Kar 5:20-27).

Šėtonas džiaugiasi, kai Jehovos tarnas daro nuodėmę (žiūrėk 10 pastraipą)

10 Puldinėti senovės Izraelį ir šitaip mėginti žlugdyti Dievo tikslus Šėtonui ypač magėjo. Juk iš šios tautos turėjo kilti Mesijas — tas, kuris nugalės piktąjį ir apgins Jehovos viešpatystę  (Pr 3:15). Šėtonas nenorėjo, kad Dievo remiami izraelitai klestėtų, todėl nėrėsi iš kailio, kad tik įstumtų juos į nuodėmę. Argi jis apgailestavo dėl Dovydo svetimavimo, ar bent kiek užjautė Mozę, kai šis prarado galimybę įžengti į Pažadėtąją žemę? Priešingai, Šėtonui labai smagu, jei kas nors iš Dievo tarnų susiteršia sunkia nuodėme. Tokios triumfo akimirkos jam yra proga pasišaipyti iš Jehovos (Pat 27:11).

11. Ko galbūt tikėjosi Šėtonas, taikydamasis į Sarą?

11 Šėtonas itin nekentė tų, iš kurių turėjo kilti Mesijas. Prisiminkime, kas atsitiko netrukus po to, kai Abraomui buvo pasakyta, jog jis taps „didele tauta“ (Pr 12:1-3). Patriarcho šeimai atėjus į Egiptą, faraonas paėmė į savo rūmus Sarą, norėdamas, kad ši moteris būtų jo žmona. Bet Jehova ėmėsi priemonių ir išvadavo Sarą iš keblios padėties. (Perskaityk Pradžios 12:14-20.) Panašus incidentas įvyko ir Gerare, likus nedaug laiko iki Izaoko gimimo (Pr 20:1-7). Ar tik ne Šėtonas surežisavo tokius įvykius? Galbūt tikėjosi, kad Sara, palikusi klestintį Ūrą ir apsigyvenusi palapinėse, susigundys prabangiais faraono arba Abimelecho rūmais. Gal manė, kad moteris išduos savo vyrą, sykiu ir patį Jehovą, ir sudarys neteisėtą santuoką. Nors Biblijoje apie tai nekalbama, yra pagrindo manyti, kad Šėtonas būtų labai džiūgavęs, jeigu Sara būtų praradusi teisę tapti žadėtojo palikuonio pramote. Jokios graužaties jis nebūtų jautęs, jei būtų buvusi sugadinta šios moters garbinga santuoka, reputacija, santykiai su Jehova. Štai koks žiaurus ir sugedęs yra Šėtonas.

12, 13. a) Kaip Šėtonas parodė žiaurumą gimus Jėzui? b) Kaip, tavo manymu, Šėtonas žiūri į mūsų jaunus broliukus ir sesutes, mylinčius Jehovą ir norinčius jam tarnauti?

12 Praėjus daugybei amžių nuo Abraomo laikų gimė Jėzus. Nemanykime, kad Šėtonas gėrėjosi, koks gražus ir mielas, koks brangus kūdikis atėjo į pasaulį. Piktasis gerai žinojo, jog šis vaikelis užaugęs taps žadėtuoju Mesiju. Jėzus buvo svarbiausias iš Abraomo palikuonių, atėjęs sugriauti Velnio darbų (1 Jn 3:8). Gal Šėtonui rodėsi, jog atimti vaikui gyvybę būtų per daug žiauru? Ne, kilnaus elgesio normos jam neegzistuoja. Nieko nelaukdamas jis ėmė kėsintis į vaikelį Jėzų. Kaip?

13 Ogi per karalių Erodą. Šis ne juokais sunerimo išgirdęs apie „gimusįjį žydų karalių“ ir nutarė nepalikti jo gyvo (Mt 2:1-3, 13). Kad užmačia pavyktų, Erodas įsakė išžudyti Betliejuje bei jo apylinkėse visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius. (Perskaityk Mato 2:13-18.) Nors mažojo Jėzaus jau nebuvo ten, kur vyko ši siaubinga vaikžudystė, ką šis įvykis byloja apie Šėtoną? Akivaizdu, kad žmogaus gyvybė jam nieko verta. Piktojo širdyje nėra nė krislelio šiltų jausmų vaikams. Jis ne veltui pavadintas „riaumojančiu liūtu“. Niekada nepamirškime, koks nuožmus grobuonis jis yra!

ŠĖTONAS YRA KLASTINGAS

14, 15. Kaip Šėtonas apakina netikintiesiems protus?

14 Atitraukti žmones nuo Jehovos, mylinčio Dievo, Šėtonas gali tik griebdamasis klastos (1 Jn 4:8). Piktojo suvedžioti, jie nebejaučia „turį dvasinių poreikių“, nesuvokia būtinybės puoselėti ryšį su Dievu (Mt 5:3). Šitaip tas  nedorėlis apakina netikintiesiems protus, „kad jų neapšviestų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovingos gerosios naujienos šviesa“ (2 Kor 4:4).

15 Vienas iš pagrindinių Šėtono klastos įrankių yra klaidinga religija. Kaip jam turi būti malonu matyti žmones, garbinančius savo protėvius, gamtą, gyvūnus — bet ką, tik ne Jehovą, „reikalaujantį ypatingo atsidavimo ir ištikimybės“! (Iš 20:5, išnaša) Netgi tie, kas mano deramai garbiną Dievą, yra supančioti klaidingų įsitikinimų ir beprasmių ritualų. Šių žmonių padėtis apgailėtina, labai panaši į tų, kuriems Jehova sakė: „Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir atiduodate uždarbį už tai, kas nepasotina? Paklausykite manęs, ir valgysite tai, kas gera, gardžiuositės skanėstais“ (Iz 55:2).

16, 17. a) Kodėl Petrui Jėzus ištarė: „Traukis už manęs, šėtone!“? b) Kaip Šėtonas mus klaidina, norėdamas susilpninti mūsų budrumą?

16 Net atsidavusius Jehovos tarnus Šėtonas gali apgauti. Pagalvokim, kas vyko, kai Jėzus savo mokiniams pasakė būsiąs nužudytas. Petras pasivedė jį į šalį ir, be abejo, iš geriausių ketinimų ėmė drausti: „Pagailėk savęs, Viešpatie. Tau nieku gyvu taip nenutiks!“ Bet Jėzus tuojau pat ištarė: „Traukis už manęs, šėtone!“ (Mt 16:22, 23) Kodėl Jėzus pavadino Petrą šėtonu? Kadangi žinojo, kas artėja, — valanda, kai jis turės paaukoti savo gyvybę kaip išpirką ir įrodyti, kad Šėtonas yra melagis. Tokiu lemiamu žmonijos istorijos momentu ne laikas buvo gailėti savęs. Prarasti budrumą ir atsipalaiduoti būtų buvę kaip tik tai, ko troško Šėtonas.

17 Dabartinei santvarkai artėjant prie pabaigos, mus irgi slegia šių sunkių laikų našta. Šėtonas tik ir laukia, kada imsime savęs gailėti, atsipalaiduosime ir leisimės ieškoti laimės pasaulyje. Kaip jis norėtų, kad pamirštume, kokiu laiku gyvename, ir prarastume budrumą! Tegu niekad taip neatsitinka. Budėkime! (Mt 24:42) Nesileiskime suklaidinami Šėtono propagandos, esą pabaiga dar toli arba jos visai nebus.

18, 19. a) Kokią klaidingą mintį Šėtonas mėgina mums įpiršti? b) Kaip Jehova padeda mums likti budriems?

18 Piktasis mėgina mus apgauti ir kitaip: perša mintį, jog esame neverti Dievo meilės ir nuodėmių jis mums neatleis. Visa tai — grynas melas. Pagalvokime, kas, Dievo požiūriu, iš tikrųjų yra nevertas meilės? Aišku, kad Šėtonas. Kam iš tikrųjų niekuomet nebus atleista? Šėtonui. O apie Jehovos tarnus Biblijoje sakoma: „Dievas juk nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilę, kurią parodėte jo vardui“ (Hbr 6:10). Jehova brangina visa, ką jo šlovei darome, ir šis mūsų triūsas yra ne veltui. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:58.) Tad neužkibkime ant melagingos Šėtono propagandos kabliuko.

19 Akivaizdu, kad Šėtonas yra galingas, žiaurus, klastingas. Kaip galime įveikti tokį baisų priešą? Mūsų pagalba — Jehova. Dievo Žodis įspėja, kokie yra piktojo metodai, todėl jo kėslai mums žinomi (2 Kor 2:11). Perpratus Šėtono taktiką, mums bus lengviau išsaugoti dvasinį žvalumą ir likti budriems. Vis dėlto neužtenka vien žinoti Šėtono užmačias. Biblijoje rašoma: „Priešinkitės Velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“ (Jok 4:7). Kitame straipsnyje aptarsime, kokiose trijose srityse galime kovoti su Šėtonu ir jį nugalėti.