Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2015 m. kovas

„Nes tau taip patiko“

„Nes tau taip patiko“

„Gerai paslėpei šiuos dalykus nuo išmintingųjų ir protingųjų ir atskleidei mažyliams“ (LK 10:21).

1. Kodėl Jėzus ėmė „džiūgauti šventojoje dvasioje“? (Žiūrėk paveikslėlį puslapio viršuje.)

ĮSIVAIZDUOK: Jėzus ima „džiūgauti šventojoje dvasioje“. Jo veide nušvinta šypsena, akys tiesiog spindi. Kas jį taip pradžiugino? Jėzus buvo išsiuntęs septyniasdešimt savo mokinių skelbti gerosios naujienos apie Dievo Karalystę ir jam labai rūpėjo, kaip jiems seksis. Geroji naujiena juk turėjo daug galingų priešų. Štai Raštų žinovai ir fariziejai, išsilavinę, sumanūs ir visų gerbiami vyrai, apie Jėzų kalbėjo, kad jis tėra eilinis dailidė, o jo mokiniai — „nemokyti, paprasti žmonės“ (Apd 4:13; Mk 6:3). Bet mokiniai iš tarnybos grįžo džiaugdamiesi. Nors ir susidūrė su priešiškumu, skelbti evangelijos nepaliovė. Jie įveikė netgi demonus! Kas padėjo jiems neprarasti džiaugsmo ir drąsos? (Perskaityk Luko 10:1, 17-21.)

2. a) Kokia prasme Jėzaus mokiniai buvo kaip mažyliai? b) Kodėl Kristaus sekėjai galėjo suprasti sudėtingas dvasines tiesas?

2 Jėzus Jehovai sakė: „Viešai šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei šiuos dalykus nuo išmintingųjų ir protingųjų ir atskleidei mažyliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko“ (Mt 11:25, 26). Aišku, Jėzus nelaikė savo mokinių mažais vaikais. Mažyliais juos  pavadino todėl, kad, priešingai nei anie išsimokslinę išdiduoliai, protingi savo pačių akyse, mokiniai buvo paprasti ir nuolankūs, linkę semtis žinių, visai kaip vaikai (Mt 18:1-4). Kadangi iš Jėzaus mokėsi nuolankumo, Jehova per šventąją dvasią padėjo jiems suprasti sudėtingas dvasines tiesas. O juos niekinę tautos religiniai vadovai taip ir liko apakinti Šėtono ir savo pačių puikybės.

3. Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje?

3 Nenuostabu, kad Jėzus taip džiaugėsi. Jam buvo gera matyti, jog dvasines tiesas Jehova atskleidžia nuolankiesiems, nesvarbu, koks jų išsilavinimas. Dievui tai patiko anuomet, patinka ir šiandieną. Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip Jehova padeda nuolankiems žmonėms perprasti jo Žodį. Kaip ir Jėzus, turėsime puikią progą džiūgauti.

DVASINĖS TIESOS TAMPA SUPRANTAMOS KIEKVIENAM

4. Kodėl supaprastintas Sargybos bokšto variantas toks pravartus?

4 Pastaraisiais metais mokymas, kurį gauname per Jehovos organizaciją, tapo paprastesnis ir aiškesnis. Aptarkime keletą pavyzdžių. Pirma, imta leisti supaprastintą Sargybos bokšto variantą. * Šis žurnalo variantas ypač pravartus tiems, kas ne taip gerai supranta kalbą arba sunkiai skaito. Šeimų galvos pastebi, kad vaikai dabar noriau studijuoja ir geriau supranta straipsniuose išdėstytas mintis. O jas suprasti išties būtina, juk šis leidinys — tai pagrindinis kanalas, per kurį mus pasiekia dvasinis penas. Daug mūsų bendratikių savo nuoširdžią padėką už supaprastintąjį variantą išreiškė laiškuose. Viena sesė rašė, kad ilgą laiką per Sargybos bokšto studijas ji neatsakinėdavo, nes nedrįsdavo. Bet viskas pasikeitė, kai gavo supaprastintą žurnalo variantą. „Dabar per sueigą atsakau net ne vieną kartą, baimė dingo, — laiške sako sesė. — Ačiū Jehovai ir jums!“

5. Kokie perredaguoto Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimo privalumai?

5 Antra, buvo perredaguotas Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimas į anglų kalbą. Jį išvydome 2013-ųjų spalio 5-ąją per metinį mūsų bendrijos susirinkimą. * Daugelis eilučių šiame leidime dabar trumpesnės, bet jų prasmė nepakito. Kai kurios netgi tapo aiškesnės. Pavyzdžiui, angliškame leidime Jobo 10-o skyriaus 1-oje eilutėje anksčiau buvo 27 žodžiai, dabar liko 19, o Patarlių 8-o skyriaus 6-oje eilutėje iš 20 žodžių liko 13. Abi eilutes naujajame leidime suprasti lengviau. Vienas dvasia pateptas brolis, ištikimai tarnaujantis Jehovai jau keletą dešimtmečių, sakė: „Tik ką perskaičiau Jobo knygą naujajame leidime. Atrodo, tik dabar ją supratau.“ Panašiai atsiliepė ne vienas.

6. Kokius jausmus tau sukelia patikslintas Mato 24:45-47 aiškinimas?

6 Trečia, buvo aiškiau suprastos kai kurios Biblijos eilutės. Pavyzdžiui, visi džiaugėmės 2013 metų liepos 15 dienos  Sargybos bokšto studijų numeryje perskaitę, kas pagal naujausią supratimą yra „ištikimas ir nuovokus vergas“ (Mt 24:45-47). Buvo paaiškinta, kad „ištikimas ir nuovokus vergas“ yra Vadovaujančioji taryba, o „šeimynykščiai“ — visi, ką „vergas“ aprūpina dvasiniu maistu, tiek pateptieji krikščionys, tiek „kitos avys“ (Jn 10:16). Kaip džiugu patiems sužinoti šias tiesas ir pasakoti jas kitiems! Kaip dar Jehova parodė, kad jam patinka paprastas, aiškus mokymas?

BIBLIJOS PASAKOJIMAI AIŠKINAMI PAPRASČIAU

7, 8. Prašom pateikti pavyzdžių, kokie Biblijos pasakojimai vaizduoja, kas didesniu mastu įvyks ateityje.

7 Jeigu Jehovos organizacijoje esi jau ne vieną dešimtmetį, tikriausiai pastebėjai, kad įvairius Biblijos pasakojimus mūsų literatūroje palaipsniui imta aiškinti kiek kitaip. Anksčiau buvo įprasta manyti, kad tie pasakojimai yra tarsi pranašystės ir iš jų galima suprasti, kas didesniu mastu įvyks ateityje. Ar Biblija duoda pagrindą šitaip manyti? Tiesą sakant, taip. Štai Jėzus sykį kalbėjo apie „pranašo Jonos ženklą“. (Perskaityk Mato 12:39, 40.) Jis paaiškino, kad laikas, kurį Jona prabuvo žuvies pilve (kur, beje, ir būtų buvęs jo kapas, jei Jehova nebūtų pranašo išsaugojęs), vaizdavo laiką, kurį kape pragulės pats Jėzus.

8 Biblijoje yra ir daugiau Dievo dvasios įkvėptų pranašiškų pasakojimų. Ne vieną paminėjo apaštalas Paulius. Pavyzdžiui, Abraomo santykiai su Hagara ir Sara vaizdavo Jehovos santykius su Izraelio tauta ir su dangiškąja jo organizacijos dalimi (Gal 4:22-26). Padangtė (vėliau šventykla), Permaldavimo diena, vyriausiojo kunigo pareigos ir kiti Mozės įstatyme minimi dalykai, anot Pauliaus, buvo „būsimųjų gėrybių šešėlis“ (Hbr 9:23-25; 10:1). Tyrinėti tokias pranašiškas detales labai įdomu ir tai stiprina mūsų tikėjimą. Bet ar galima teigti, kad kiekvienas Biblijoje minimas asmuo, įvykis ar objektas ką nors pranašiškai simbolizuoja?

9. Kaip anksčiau buvo aiškinamas Biblijos pasakojimas apie Nabotą?

9 Anksčiau mūsų leidiniuose Biblijos pasakojimai būdavo nagrinėjami labai smulkiai, pranašiška reikšmė būdavo suteikiama kone kiekvienai detalei. Štai kad ir istorija apie Nabotą. Nedoroji karalienė Jezabelė pasistengė, kad Nabotas būtų nužudytas ir jos vyras, karalius Ahabas, galėtų pasisavinti to žmogaus vynuogyną (1 Kar 21:1-16). 1932-aisiais buvo aiškinama, kad Ahabas ir Jezabelė vaizduoja Šėtoną ir jo organizaciją, Nabotas vaizduoja Jėzų, o jo mirtis — Jėzaus nužudymą. Bet 1961 metais knygoje „Tebūnie šventu laikomas tavo vardas“ jau pasakyta, kad Nabotas — tai pateptieji, o Jezabelė — krikščionija. Buvo daroma išvada, kad Naboto persekiojimas vaizduoja pateptųjų krikščionių persekiojimą paskutinėmis dienomis. Daugelį metų toks Biblijos pasakojimų aiškinimas labai stiprino Dievo tarnų tikėjimą. Kodėl tad ilgainiui juos imta aiškinti kitaip?

10. a) Kaip ištikimas „vergas“ rodo vis didesnę nuovoką aiškindamas Biblijos pasakojimus? b) Kas mūsų leidiniuose paskutiniu metu labiau pabrėžiama?

 10 Bėgant metams Jehova ugdė ištikimą „vergą“, aštrino jo nuovoką. Nuovoka paskatino „vergą“ būti atsargesnį ir nebevadinti Biblijos pasakojimo pranašišku, jei tam nėra aiškaus pagrindo. Be to, pastebėta, kad kai kurie senesni aiškinimai yra pernelyg sudėtingi, sunku atsiminti, kas ką vaizduoja ir kodėl. Bet svarbiausia, kai per daug dėmesio sutelkiama į visokias galimai pranašiškas detales, pasakojimas praranda savo moralinę ir praktinę vertę. Todėl, kaip tikriausiai pastebėjai, pastaruoju metu mūsų leidiniuose labiau pabrėžiama, ko iš to ar ano pasakojimo pasimokome apie tikėjimą, ištvermę, dievotumą, kitas krikščioniškas dorybes. *

Iš istorijos apie Nabotą galime daug pasimokyti (žiūrėk 11 pastraipą)

11. a) Koks šiandien yra istorijos apie Nabotą aiškinimas ir kodėl to žmogaus pavyzdys įkvepia mus visus? b) Kodėl mūsų literatūroje paskutiniu metu mažiau kalbama apie pranašišką įvairių Biblijos pasakojimų reikšmę? (Skaityk straipsnį „Skaitytojų klausimai“ šiame numeryje.)

11 Koks tad šiandien yra istorijos apie Nabotą aiškinimas? Daug paprastesnis. Tas teisus žmogus mirė ne tam, kad pavaizduotų Jėzų ar pateptuosius. Jis tiesiog buvo tvirtai pasiryžęs likti ištikimas Jehovai, klusnus jo Įstatymui net ir patirdamas galingų valdovų neapykantą (Sk 36:7; 1 Kar 21:3). Todėl Naboto pavyzdys mus įkvepia, juk ir mes dėl savo įsitikinimų būname persekiojami. (Perskaityk 2 Timotiejui 3:12.) Šią tikėjimą stiprinančią pamoką kiekvienas krikščionis gali nesunkiai suprasti, prisiminti ir pritaikyti.

12. a) Kokios išvados dėl Biblijos pasakojimų nereikėtų daryti? b) Kodėl galime aiškiai suprasti net sudėtingesnes tiesas? (Žiūrėk išnašą.)

12 Bet ar teisinga būtų daryti išvadą, kad Biblijos pasakojimuose turime  ieškoti tik praktinės vertės ir nieko daugiau? Ne. Tiesa, mūsų leidiniuose dabar mažiau kalbama apie pranašišką tų pasakojimų reikšmę. Bet dažnai pabrėžiama, kaip viena ir kita istorija tarpusavyje siejasi. Pavyzdžiui, galime drąsiai teigti, kad ištikimybė, kurią Nabotas parodė persekiojimų ir mirties akivaizdoje, mums primena Jėzaus ir dvasia pateptųjų ištikimybę. Tačiau į mintį taip pat ateina ir daugelio Viešpaties „kitų avių“ ištikimybė Dievui. Toks nesudėtingas palyginimas byloja, koks paprastas ir aiškus yra Jehovos mokymas. *

PAPRASTESNIS JĖZAUS PALYGINIMŲ AIŠKINIMAS

13. Kokie pavyzdžiai rodo, kad Jėzaus palyginimus dabar aiškiname paprasčiau?

13 Iš visų žmonių, kada nors gyvenusių žemėje, nebuvo geresnio Mokytojo už Jėzų Kristų. Mokydamas jis labai mėgdavo naudoti palyginimus (Mt 13:34). Vaizdingi palyginimai sužadina klausytojų protą, paliečia širdį. Ar laikui bėgant mūsų leidiniuose paprastėja ir Jėzaus palyginimų aiškinimas? Be abejonės. Kaip džiaugėmės, kai 2008 metų liepos 15 dienos Sargybos bokšto numeryje radome tiksliau išaiškintus palyginimus apie raugą, garstyčios grūdelį ir ežeran leidžiamą tinklą! Dabar gerai suprantame, kad juose kalbama apie Dievo Karalystę ir kaip iš Šėtono valdomo pasaulio renkama daugybė tikrųjų Kristaus sekėjų.

14. a) Kaip anksčiau supratome palyginimą apie gailestingąjį samarietį? b) Kaip šį palyginimą suprantame dabar?

14 O kas pasakytina apie kitus, detalesnius Jėzaus palyginimus? Kai kurie iš jų turi pranašišką reikšmę, kituose pabrėžiamos praktinės pamokos. Bet kaip vienus nuo kitų atskirti? Bėgant metams tai palaipsniui aiškėjo. Pakalbėkime, pavyzdžiui, kaip prieš kurį laiką supratome Jėzaus palyginimą apie gailestingąjį samarietį (Lk 10:30-37). 1924 metais Sargybos bokšte buvo sakoma, kad samarietis vaizduoja Jėzų, kelias iš Jeruzalės į žemiau esantį Jerichą vaizduoja nuo maišto Edene laikų blogėjančią žmonijos būklę, plėšikai — tai godūs komercijos pasaulio atstovai, o kunigas ir levitas — krikščionija. Šiandieną mūsų leidiniuose šiuo Jėzaus palyginimu tiesiog primenama, kad krikščionys turi būti nešališki, mielai suteikti pagalbą, ypač dvasinę, visiems, kam jos reikia. Argi ne džiugu, kad Jehovos mokymas mums tampa vis aiškesnis?

15. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

15 Kitame straipsnyje aptarsime dar vieną Jėzaus palyginimą — apie dešimt mergelių (Mt 25:1-13). Kaip paskutinėmis dienomis gyvenantys Jėzaus sekėjai turėtų jį suprasti? Ar kiekviena šiame palyginime minima detalė yra pranašiška? O gal krikščionims čia derėtų įžvelgti praktinę pamoką, kuri padėtų jiems paskutinėmis dienomis? Pažiūrėkime.

^ pstr. 4 Supaprastintas Sargybos bokšto variantas anglų kalba pradėtas leisti 2011 metų liepą. Ilgainiui jį imta leisti ir keletu kitų kalbų.

^ pstr. 5 Šį perredaguotą vertimą ketinama išleisti ir kitomis kalbomis.

^ pstr. 10 Pavyzdžiui, knygoje Sekime jų tikėjimu išsamiai aptariamos 14-os Biblijoje aprašytų žmonių istorijos. Čia akcentuojama, ko iš tų vyrų ir moterų pasimokome, o ne kokią pranašišką reikšmę turi tas ar kitas jų gyvenimo epizodas.

^ pstr. 12 Aišku, Dievo Žodyje yra iš pirmo žvilgsnio „sunkiai suprantamų dalykų“, pavyzdžiui, kai kurie apaštalo Pauliaus laiškai. Bet žinome, kad visi Biblijos rašytojai buvo įkvėpti šventosios dvasios. Ta pati dvasia šiandieną padeda krikščionims perprasti dvasines tiesas ir savo netobulu protu suvokti „netgi Dievo gelmes“ (2 Pt 3:16, 17; 1 Kor 2:10).