Rodyti straipsnį

Rodyti antro lygio meniu

Rodyti turinį

Jehovos liudytojai

lietuvių

Sargybos bokštas (studijų numeris)  |  2014 m. gruodis

Klausykite ir supraskite

Klausykite ir supraskite

„Paklausykite manęs visi ir supraskite“ (MK 7:14).

1, 2. Kodėl daugelis nesuprato, ką Jėzus norėjo jiems pasakyti?

KAI kas nors mums kalba, girdime balsą, jaučiame toną. Tačiau jei nežinome žodžių reikšmės, iš to jokios naudos (1 Kor 14:9). Panašiai buvo ir kai minioms kalbėjo Jėzus — daugelio jo klausytojų ausis glostė gimtosios kalbos garsai. Deja, ką jis norėjo pasakyti, suprato ne kiekvienas. Todėl Jėzus ir ragino: „Paklausykite manęs visi ir supraskite“ (Mk 7:14).

2 Kodėl tad daugeliui buvo sunku permanyti, ką Jėzus norėjo jiems pasakyti? Kai kurie klausėsi turėdami netinkamų paskatų, kitiems protą dengė išankstinis nusistatymas. Tokiems Jėzus tiesiai pareiškė: „Puikiai jūs apeinate Dievo įsakymą, kad išsaugotumėte savo tradiciją“ (Mk 7:9). Tie žmonės net nesistengė įžvelgti Jėzaus žodžių prasmės. Jie visiškai nenorėjo keisti nei savo įpročių, nei pažiūrų. Klausytis jie klausėsi, tačiau širdis liko uždara. (Perskaityk Mato 13:13-15.) Ką daryti, kad ir mūsų širdis netaptų tokia ir kad galėtume semtis naudos iš Jėzaus mokymų?

KAD IŠ JĖZAUS MOKYMŲ TURĖTUME NAUDOS

3. Kodėl Jėzaus mokiniai suprato jo žodžių esmę?

3 Gerą pavyzdį paliko Jėzaus mokiniai. Šiems nuolankiems  savo sekėjams jis sakė: „Laimingos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi“ (Mt 13:16). Kodėl jie, skirtingai nei kiti, Jėzaus žodžių esmę suprato? Pirma, mokiniai noriai teiraudavosi ir stengėsi išsiaiškinti, apie ką kalbama (Mt 13:36; Mk 7:17). Antra, savo žinių bagažą jie nuolat pildė. (Perskaityk Mato 13:11, 12.) Trečia, įgytas žinias mielai taikydavo ne tik patys, bet padėdavo tai daryti ir kitiems (Mt 13:51, 52).

4. Kokie trys žingsniai būtini, kad suprastume Jėzaus palyginimus?

4 Sekdami ištikimų Jėzaus mokinių pavyzdžiu, jo palyginimus galime suprasti ir mes. Svarbu žengti tris žingsnius. Pirma, būtina skirti laiko patyrinėti ir apmąstyti Jėzaus žodžius, tai yra kelti klausimus, kurie padėtų suvokti esmę, ir ieškoti į juos atsakymų. Tai veda į pažinimą (Pat 2:4, 5). Antra, reikia pasvarstyti, kaip tos žinios siejasi su jau turimomis ir kuo jos mums naudingos. Taip įgyjame supratimo (Pat 2:2, 3). Trečia, įgytas žinias privalu taikyti. Šitaip parodysime išmintį (Pat 2:6, 7).

5. Kuo skiriasi pažinimas, supratimas ir išmintis? Prašom pateikti pavyzdį.

5 O kuo skiriasi pažinimas, supratimas ir išmintis? Imkime tokį pavyzdį: tu stovi kelio vidury ir matai atvažiuojantį autobusą. Pirmiausia tu atpažįsti, kad čia autobusas, — tai yra pažinimas. Tada suvoki, kad jei nepasitrauksi, tave partrenks, — tai supratimas. Galiausiai bėgi šalin — tai išmintis. Nenuostabu, kodėl Biblija liepia laikytis „sveikos išminties“. Juk nuo to priklauso mūsų gyvybė! (Pat 3:21, 22; 1 Tim 4:16)

6. Kokie klausimai padės mums patyrinėti septynis Jėzaus palyginimus? (Taip pat žiūrėk  rėmelį.)

6 Šiame ir kitame straipsniuose patyrinėsime septynis Jėzaus palyginimus. Čia mums padės keli klausimai. Ką palyginimas reiškia? (Tai išsiaiškinę įgysime pažinimo.) Kodėl Jėzus jį pasakė? (Tai padės įgyti supratimo.) Kuo šios žinios naudingos mums patiems ir kitiems? (Jas taikydami parodysime išmintį.) Ką iš palyginimo sužinome apie Jehovą ir Jėzų?

GARSTYČIOS GRŪDELIS

7. Ką reiškia Jėzaus palyginimas apie garstyčios grūdelį?

7 Perskaityk Mato 13:31, 32. Ką reiškia palyginimas apie garstyčios grūdelį? Grūdelis vaizduoja ir pačią Karalystės žinią, ir krikščionių bendruomenę, tai yra rezultatą, kurį pasiekiame tą žinią skleisdami. Kai 33 m. e. metais susikūrė krikščionių bendruomenė, ji buvo nedidelė it garstyčios sėklelė, „mažiausia iš visų sėklų“. Tačiau vos per kelis dešimtmečius ji taip sparčiai išaugo ir suklestėjo, kad pranoko visus lūkesčius (Kol 1:23). Ką gera tai davė? Jėzus buvo pasakęs, kad šio augalo „šakose dangaus paukščiai atskridę randa prieglobstį“. Tie paukščiai vaizduoja doraširdžius žmones, kurie atėję į krikščionių bendruomenę ima sotintis dvasiniu penu, randa joje apsaugą ir atgaivą. (Palygink su Ezechielio 17:23.)

8. Kodėl Jėzus pasakė palyginimą apie garstyčios grūdelį?

8 Kodėl Jėzus pasakė šį palyginimą? Kalbėdamas apie stulbinamą  garstyčios grūdelio augimą, Jėzus norėjo pasakyti, kokia galinga yra Dievo Karalystė — ji auga, teikia apsaugą ir nugali visas kliūtis. Išties, nuo 1914 metų matomoji Dievo organizacijos dalis nepaprastai išsiplėtė (Iz 60:22). Jos nariai čia jaučiasi dvasiškai saugūs (Pat 2:7; Iz 32:1, 2). Istorija byloja, kad Karalystės plitimo sustabdyti negali jokie priešininkai (Iz 54:17).

9. a) Ko pasimokome iš palyginimo apie garstyčios grūdelį? b) Ką iš šio palyginimo sužinome apie Jehovą ir Jėzų?

9 Ko pasimokome iš palyginimo apie garstyčios grūdelį? Galbūt gyvename vietovėje, kur Jehovos liudytojų nedaug ir didelio augimo, rodos, nėra. Tačiau jei prisiminsime, kad Dievo Karalystė įveikia visas kliūtis, nepulsime į neviltį. Štai kai brolis Edvinas Skineris 1926-aisiais atvyko į Indiją, šioje šalyje darbavosi tik saujelė skelbėjų. Augimas iš pradžių buvo labai lėtas, evangelizacijos darbas ėjosi sunkiai. Tačiau brolis nenuleido rankų ir išvydo, kaip žinia apie Dievo Karalystę pasklido nepaisant jokių trukdžių. Šiandien Indijoje yra per 37 000 veiklių Jehovos liudytojų, o į Minėjimą pernai susirinko daugiau nei 108 000 dalyvių. O štai kas vyko Zambijoje. Tais pačiais metais, kai brolis Skineris atvyko į Indiją, Zambijoje mūsų veikla tik prasidėjo. Šiandien čia yra 170 000 gerosios naujienos skelbėjų. 2013-aisiais Minėjime dalyvavo 763 915 žmonių — kas aštuonioliktas šalies gyventojas. Koks nuostabus gausėjimas!

RAUGAS

10. Ką reiškia palyginimas apie raugą?

10 Perskaityk Mato 13:33. Ką reiškia palyginimas apie raugą? Raugas palyginime vaizduoja tiek pačią Karalystės žinią, tiek tai, ką galima  pasiekti ją skelbiant. Miltai simbolizuoja visas tautas, o rūgimo procesas — žinios apie Karalystę garsinimą. Kaip garstyčios grūdelis virsta augalu, matosi aiškiai, o kas dedasi rūgstant tešlai, iš pradžių pastebėti sunku. Kad ji įrūgo, akivaizdu būna tik po kurio laiko.

11. Kodėl Jėzus pasakė palyginimą apie raugą?

11 Kodėl Jėzus pasakė šį palyginimą? Jis turėjo omenyje, kad Karalystės žinia galingai plis — net „iki žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Taip pat norėjo pasakyti, kad ji daug ką pakeis. Tiesa, pokyčiai ne visada akivaizdūs, kartais iš pradžių net nepastebimi. Tačiau jie vyksta. Ir matuojami ne vien didėjančiu skelbėjų skaičiumi — kai žmonės priima tiesos žinią, keičiasi ir jų asmenybė (Rom 12:2; Ef 4:22, 23).

12, 13. Prašom pateikti pavyzdžių, kaip Karalystės žinia plinta tarsi raugas iš Jėzaus palyginimo.

12 Tai, kaip Karalystės žinia paveikia žmogaus gyvenimą, neretai pasimato tik po daugelio metų. Štai 1982-aisiais Francas ir Margit, tuo metu Brazilijos Betelyje tarnavusi pora, skelbė viename atokiame miestelyje. Jie užmezgė keletą Biblijos studijų, tarp jų ir su viena keturių vaikų mama. Jos dvylikmetis vyresnėlis buvo toks drovus, kad prieš studijas dažnai slėpdavosi. Vėliau pora gavo naują paskyrimą ir išvyko kitur, tad studijos nutrūko. Po 25 metų Francui ir Margit pasitaikė proga vėl apsilankyti tame miestelyje. Ir ką jie čia rado? Ogi bendruomenę, kurioje darbavosi 69 skelbėjai! Trylika iš jų tarnavo pionieriais, sueigos vyko naujoje Karalystės salėje. O kaip viskas susiklostė anam droviam berniukui? Dabar jis tarnauja vyresniųjų tarybos koordinatoriumi. Sutuoktiniai labai džiaugėsi, kad Karalystės žinia kaip raugas, apie kurį kalbėjo Jėzus, tenai išplito ir pakeitė ne vieno žmogaus gyvenimą.

13 Karalystės žinios galia keisti žmogaus gyvenimą pasireiškia net ir ten, kur mūsų veikla nėra įteisinta. Kartais sunku nuspėti, kiek giliai tokiose šalyse Karalystės žinia suleido šaknis. Tačiau rezultatai dažnai būna stulbinantys. Pavyzdžiui, Kubą tiesa pasiekė 1910 metais. Paskui, 1913-aisiais, čionai apsilankė brolis Raselas. Iš pradžių skelbėjų gretos augo lėtai. O kaip yra šiandien? Dabar Kuboje darbuojasi per 96 000 mūsų bendratikių, 2013 metais į Minėjimą susirinko 229 726 asmenys, kitaip tariant 1 iš 48 salos gyventojų. Netgi tuose kraštuose, kur mūsų darbas nevaržomas, yra teritorijų, kuriose, vietinių skelbėjų manymu, paliudyti būtų sunku. Bet Karalystės žinia galiausiai prasiskverbia ir ten * (Mok 8:7; 11:5).

14, 15. a) Ko pats pasimokai iš palyginimo apie raugą? b) Ką iš šio palyginimo sužinome apie Jehovą ir Jėzų?

14 Ko Jėzus mus pamoko savo palyginimu apie raugą? Apmąstydami  šį Jėzaus palyginimą, suprantame, jog nereikia pernelyg nerimauti, kaip Karalystės žinia pasieks milijonus tų, kurie dar jos negirdėjo. Viskas yra Jehovos rankose. Koks tačiau yra mūsų darbas? Dievo Žodyje prisakyta: „Rytą sėk savo sėklą, iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis, nes niekada nežinai, ar šis ar anas darbas pasiseks, o gal abu bus sėkmingi“ (Mok 11:6). Aišku, visada turime prašyti Dievo laiminti evangelizacijos tarnybą, ypač ten, kur mūsų veikla suvaržyta (Ef 6:18-20).

15 Taip pat nereikia nusiminti, jeigu neišsyk sulaukiame savo darbo vaisių. Juk galiausiai jie gali būti kur kas didesni ir puikesni nei tikėjomės (Ps 40:6 [40:5, Brb]; Zch 4:7). Todėl „menkos pradžios dienos“ niekinti nederėtų (Zch 4:10).

KELIAUJANTIS PIRKLYS IR PASLĖPTAS LOBIS

16. Ką reiškia Jėzaus palyginimai apie keliaujantį pirklį ir apie paslėptą lobį?

16 Perskaityk Mato 13:44-46. Ką reiškia Jėzaus palyginimai apie keliaujantį pirklį ir paslėptą lobį? Jėzaus laikais kai kurie pirkliai, ieškodami rinktinių perlų, keliaudavo iki pat Indijos vandenyno. Pirklys šiame palyginime vaizduoja doros širdies žmones, kurie deda didžiules pastangas, kad patenkintų savo dvasinius poreikius. „Labai vertingas perlas“ vaizduoja brangią Biblijos tiesą. Suprasdamas, koks tas perlas vertingas, pirklys, kad jį įsigytų, skubiai parduoda visą savo turtą. Jėzus dar kalbėjo apie žmogų, kuris dirbdamas lauke rado lobį. Skirtingai nei anas pirklys, brangenybių jis neieškojo. Tačiau kaip ir pirklys mielai pardavė visa, ką turėjo, kad tik lobis atitektų jam.

17. Kodėl Jėzus pasakė palyginimus apie keliaujantį pirklį ir paslėptą lobį?

17 Kodėl Jėzus pasakė šiuos du palyginimus? Jis norėjo parodyti, kad tiesą žmonės sužino skirtingais būdais. Kai kurie ieško patys ir negaili nieko, kad tik ją rastų. Kiti randa neieškodami — galbūt ją praneša kas nors iš pašalies. Ir vienu, ir kitu atveju rastą tiesą žmonės labai vertina ir dėl jos daug ką aukoja.

18. a) Ko pasimokome iš šių dviejų Jėzaus palyginimų? b) Ką iš šių palyginimų sužinome apie Jehovą ir Jėzų?

18 Ko pasimokome iš šių dviejų palyginimų? (Mt 6:19-21) Pagalvok: ar mano požiūris toks kaip tų žmonių? Ar lygiai taip branginu tiesą ir aš? Ar esu pasiryžęs dėl jos aukotis? O gal leidžiuosi blaškomas pašalinių dalykų, pavyzdžiui, kasdienių rūpesčių? (Mt 6:22-24, 33; Lk 5:27, 28; Fil 3:8) Kuo labiau džiaugsimės radę tiesą, tuo stipriau būsime pasiryžę laikyti ją svarbiausiu dalyku gyvenime.

19. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

19 Tikrai verta ir klausytis, ir perprasti šiuos palyginimus apie Karalystę. Vis dėlto vien žinoti jų prasmę nepakanka — reikia ir taikyti, ką sužinojome. Kitame straipsnyje aptarsime dar tris Jėzaus palyginimus ir pažiūrėsime, ko iš jų galime pasimokyti.

^ pstr. 13 Skaitykite apie mūsų veiklą Argentinoje (2001-ųjų „Metraštis, p. 186), Papua Naujojoje Gvinėjoje (2005-ųjų „Metraštis“, p. 63), buvusioje Rytų Vokietijoje (1999-ųjų „Metraštis“, p. 83) ir Robinzono Kruzo saloje (2000 m. birželio 15 d. Sargybos bokštas, p. 9).